Įvairios tarnybos

73.   Taip pat svarbus veiklus pasauliečių buvimas žemiškojoje tikrovėje. Tačiau nevalia ignoruoti ar užmiršti kito matmens: pasauliečiai gali jaustis esą pašaukti arba būti pašaukti bendradarbiauti su savo ganytojais bažnytinės bendruomenės tarnyboje šios bendruomenės augimo bei gyvenimo labui, vykdydami labai įvairias užduotis, sulig Viepaties jiems dovanotomis malonėmis ir charizmomis.

Kupini didelio vidinio džiaugsmo prieš akis turime nesuskaičiuojamą daugybę ganytojų, vienuolių ir pasauliečių, užsidegusių misija evangelizuoti ir ieškančių vis geresnių būdų, kaip veiksmingai skelbti Evangeliją. Skatiname atvirumą, kurį šiandien šiuo požiūriu rodo Bažnyčia. Ji atsiveria ne tik naujoms įžvalgoms, bet ir naujoms bažnytinėms tarnyboms, pajėgioms atnaujinti bei sustiprinti Bažnyčiai būdingą evangelizacijos dinamiką.

Be šventimų reikalaujančių tarnybų, kai tam tikri asmenys paskiriami ganytojais ir ypatingu būdu atsiduoda bendruomenės tarnavimui, Bažnyčia tikrai pripažįsta ir su šventimais nesusijusias tarnybas, pajėgias garantuoti ypatingą tarnavimo Bažnyčiai atmainą.

Žvilgsnis į Bažnyčios ištakas gali pasirodyti labai iškalbingas ir leidžiantis pasinaudoti ankstyvąja patirtimi tarnybų srityje. Ši patirtis juolab vertinga, nes leido Bažnyčiai augti, stiprėti ir plisti. Tačiau dėmesį versmėms turėtų papildyti nūdienos žmonijos ir Bažnyčios poreikių paisymas. Semtis iš šių visada įkvepiančių versmių, nė menkiausios dalies šių vertybių nepaaukoti ir mokėti prisitaikyti prie dabarties reikalavimų bei poreikių – štai principai, kurie leidžia apdairiai ieškoti bei į dienos šviesą iškelti tarnybas, reikalingas Bažnyčiai ir sykiu noriai priimamas daugelio jos narių didesnio bažnytinės bendruomenės gyvybingumo labui. Pastoracijos požiūriu šių tarnybų reali vertė priklausys nuo to, ar jos bus įsteigtos vadovaujantis absoliučia pagarba vienybei ir atitiks ganytojų, kurie atsako už Bažnyčios vienybę ir ją kuria, gaires.

Tokios tarnybos, išoriškai naujos, tačiau artimai susijusios su patirtimi, kurią savo istorijos raidoje sukaupė Bažnyčia, – pavyzdžiui, katecheto, maldos ir giesmės vadovo, krikščionių, pasišvenčiančių Dievo žodžio tarnybai arba padėti vargstantiems broliams, nedidelių bendruomenių vadovų, taip pat asmenų, atsakingų už apaštališkuosius sąjūdžius, ir kitokios su atsakomybe susijusios tarnybos – visos jos vertingos, kalbant apie Bažnyčios įdiegimą, gyvenimą ir augimą, jai būdingą gebėjimą veikti aplinką, pasiekiant net tuos, kurie toli nuo jos. Taip pat turime itin branginti pasauliečius, atitduodančius dalį savo laiko, jėgų ir kartais visą gyvenimą misijų tarnybai.

Visiems evangelizacijos vykdytojams būtinas rimtas pasirengimas. Tokio pasirengimo dar labiau reikia tiems, kurie pasišvenčia Žodžio tarnybai. Įkvepiami nuolat gilintino įsitikinimo Dievo žodžio didybe bei turtingumu, tie, kuriems patikėta misija jį perduoti, turi didžiausią dėmesį skirti savo kalbos orumui, tikslumui ir pritaikymui. Kiekvienam žinoma, koks svarbus šiandien menas kalbėti. Kaip galėtų tai ignoruoti skelbėjai ir katechetai?

Mes labai trokštame, kad kiekvienoje dalinėje Bažnyčioje vyskupai rūpintųsi ugdymu, reikalingu visiems Žodžio tarnautojams. Toks nuodugnus parengimas sustiprins ne tik jų pasitikėjimo savimi jausmą, bet ir entuziazmą skelbti Jėzų Kristų mūsų dienomis.