Neišvengiamai susijusi su žmogaus pažanga

31.   Tarp evangelizacijos ir žmogaus pažangos – skleidimosi bei išsilaisvinimo – iš tiesų yra artimų sąsajų. Tai antropologinio lygmens sąsajos, nes žmogus, kuriam adresuojama evangelizacija, yra ne abstrakti būtybė, bet priklauso nuo visuomeninių bei ūkinių problemų. Tai teologinio lygmens sąsajos, nes kūrimo plano negalima atsieti nuo Atpirkimo plano, apimančio ir labai konkrečias neteisingumo, su kuriuo reikia kovoti, ir teisingumo, kurį reikia atkurti, situacijas. Tai pagaliau akivaizdžiai biblinio – tai yra meilės – lygmens sąsajos; iš tiesų kaip galima skelbti Naująjį Įsakymą teisingai ir taikiai neskatinant tikros, autentiškos žmogaus pažangos? Mes pasirūpinome tai pabrėžti primindami, jog nevalia taikstytis su tuo, kad „evangelizacijoje būtų galima ir leistina nekreipti dėmesio į šiandien tiek daug aptarinėjamas problemas, susijusias su teisingumu, išlaisvinimu, vystymusi ir taika pasaulyje. Tai reikštų užmiršti Evangelijos mokymą apie meilę savo kenčiančiam ir vargstančiam artimui”[⁶¹].

Tie patys balsai, kurie per minėtąjį Sinodą uoliai, protingai ir drąsiai ėmėsi šios opios temos, mūsų dideliam džiaugsmui pateikė ir principus, padedančius teisingai suprasti reikšmę bei giliąją prasmę išlaisvinimo, kurį skelbė bei įgyvendino Jėzus Kristus ir kurio moko Bažnyčia.