Chapter,Paragraph,Number
1 Intro | Vyskupams, ~kunigams ir diakonams, ~vienuoliams
2 Intro | diakonams, ~vienuoliams ir vienuolėms, ~visiems tikintiesiems
3 Intro, 0,1 | Sūnaus, Įsikūnijimo paslaptį ir pasaulio Atpirkimo paslaptį.
4 Intro, 0,1 | gimė pavaldus Įstatymui ir atėjo į pasaulį išganyti
5 Intro, 0,1 | įsūnis, tai Dievo valia ir paveldėtojas" (Gal 4, 6-
6 Intro, 0,1 | apreikšta Trejybės paslaptis ir Sūnaus misijos tęstinumas
7 Intro, 0,1 | Įsikūnijimas, jo pradėjimas ir gimimas yra Šventosios Dvasios
8 I | KRISTUS YRA TAS PATS VAKAR IR ŠIANDIEN..." (Žyd 13,8)~ ~
9 I, 0,2 | į savo miestą. Taip pat ir Juozapas ėjo iš Galilėjos
10 I, 0,2 | buvo kilęs iš Dovydo namų ir giminės. Jis turėjo užsirašyti
11 I, 0,2 | prisiartino metas gimdyti, ir ji pagimdė savo pirmgimį
12 I, 0,2 | sūnų, suvystė jį vystyklais ir paguldė ėdžiose, nes jiems
13 I, 0,2 | žodžius, Marija sumišo, ir todėl dieviškasis Pasiuntinys
14 I, 0,2 | Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi sūnų, kurį pavadinsi
15 I, 0,2 | pavadinsi Jėzumi. Jis bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus. [...]
16 I, 0,2 | Dvasia nužengs ant tavęs, ir Aukščiausiojo galybė pridengs
17 I, 0,2 | tave savo šešėliu; todėl ir tavo kūdikis bus šventas
18 I, 0,2 | tavo kūdikis bus šventas ir vadinamas Dievo Sūnumi" (
19 I, 0,3 | Jis rašo: "Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų; mes regėjome
20 I, 0,3 | viengimio Sūnaus, pilno malonės ir tiesos" (Jn 1,14). Jonui
21 I, 0,3 | Jonui Jėzaus pradėjimas ir gimimas reiškia amžinojo
22 I, 0,3 | sukurta, kuriame buvo gyvybė ir ta gyvybė buvo žmonių šviesa (
23 I, 0,3 | amžinoji Išmintis, Mintis ir realus Dievo Atvaizdas, "
24 I, 0,3 | Dievo šlovės atšvaitas ir jo esybės paveikslas" (Žyd
25 I, 0,3 | Jis, amžinai Tėvo gimdytas ir amžinai Jo mylėtas, kaip
26 I, 0,3 | mylėtas, kaip Dievas iš Dievo ir Šviesa iš Šviesos, yra visų
27 I, 0,3 | laike sukurtų dalykų pradžia ir pirmavaizdis. ~Tai, kad
28 I, 0,3 | atėjus, visa, kas yra danguje ir žemėje, iš naujo suvienyti
29 I, 0,4 | vienintelis tarpininkas tarp Dievo ir žmonių, ir neduota po dangumi
30 I, 0,4 | tarpininkas tarp Dievo ir žmonių, ir neduota po dangumi žmonėms
31 I, 0,4 | turime atpirkimą jo krauju ir nuodėmių atleidimą jo malonės
32 I, 0,4 | malone su įvairiopa išmintimi ir sumanumu, paskelbdamas mums
33 I, 0,4 | sumanymą apie visą kūriniją ir ypatingu būdu - apie žmogų.
34 I, 0,4 | koks privalo būti žmogus ir koks yra jo aukščiausias
35 I, 0,4 | parodo apreikšdamas Tėvo ir Jo meilės paslaptį. "Neregimojo
36 I, 0,4 | nuo bet kokios nuodėmės ir įjungtoje į dievišką Žodžio
37 I, 0,5 | besidominti triukšmingais įvykiais ir įspūdingesniais asmenimis,
38 I, 0,5 | paskyrė tik trumpas, nors ir reikšmingas, užuominas.
39 I, 0,5 | Kristų, dėl kurio ginčijosi ir pykosi Romos žydai. Svarbus
40 I, 0,5 | dokumentai, savo visuma patikimi ir kaip istorinis liudijimas.
41 I, 0,5 | Kristus, tikras Dievas ir tikras žmogus, taip pat
42 I, 0,5 | žmogus, taip pat yra Viešpats ir kosmoso bei istorijos, jos "
43 I, 0,5 | bei istorijos, jos "Alfa ir Omega, Pradžia ir Pabaiga" (
44 I, 0,5 | Alfa ir Omega, Pradžia ir Pabaiga" (Apr 21,6). Jame
45 I, 0,5 | galutinį žodį apie žmogų ir jo istoriją. Tai aiškiai
46 I, 0,5 | jo istoriją. Tai aiškiai ir įtaigiai pasakyta Laiške
47 I, 0,5 | Laiške žydams: "Daugel kartų ir įvairiais būdais praeityje
48 I, 0,6 | ištesėdamas Abraomui duotą ir nuolat pranašų primintą
49 I, 0,6 | Pranašai kalbėjo Dievo vardu ir už Jį. Senojo Testamento
50 I, 0,6 | įgyvendinimas - iš esmės skelbia ir rengia Jėzaus, pasaulio
51 I, 0,6 | Jėzaus, pasaulio Išganytojo, ir jo mesijinės karalystės
52 I, 0,6 | kalbėti apie save žmogui ir parodyti jam kelio į save.
53 I, 0,6 | Dievą kaip į savo Kūrėją ir Tėvą. Šį atsakymą padarė
54 I, 0,6 | kreipiasi į kiekvieną žmogų ir kuriame kiekvienam žmogui
55 I, 0,6 | pradžia: jis visa surenka ir grąžina Kūrėjui, kuris tai
56 I, 0,6 | pasaulio religijų troškimą ir siekį, todėl Jis yra jų
57 I, 0,6 | todėl Jis yra jų vienintelis ir galutinis. Kaip Kristuje
58 I, 0,6 | save, taip visa žmonija ir kūrinija Kristuje kreipiasi
59 I, 0,6 | Kristuje kreipiasi į Dievą ir dar daugiau - jam save atiduoda.
60 I, 0,6 | ko galva (plg. Ef 1,10) ir kartu visko išsipildymas
61 I, 0,7 | ne tik kalba žmogui, bet ir jo ieško. Dievo Sūnaus Įsikūnijimas
62 I, 0,7 | ieško pagal savo paveikslą ir panašumą sukurto žmogaus,
63 I, 0,7 | nes Žodyje jį amžinai myli ir Kristuje nori iškelti į
64 I, 0,7 | žmogus nuo Dievo atsitolino ir, kaip Adomas, pasislėpė
65 I, 0,7 | Dievui, gali pažinti gėrį ir blogį, neatsižvelgdamas
66 I, 0,7 | žmogus atsiteisia už nuodėmę ir yra sutaikinamas su Dievu.
67 I, 0,7 | įsčiose prisiimdamas kūną ir sielą. Įsikūnijimo religija
68 I, 0,7 | reiškia blogio, nuodėmės ir pačios mirties nugalėjimą,
69 I, 0,7 | kartu apreiškia gyvenimą ir jį suteikia, nes prisikelia
70 I, 0,7 | suteikia, nes prisikelia ir mirtis jam nebeturi galios. ~
71 I, 0,8 | kuris, ypač Getsemanėje ir ant kryžiaus, siuntė Dievui "
72 I, 0,8 | maldavimus su balsiu šauksmu ir ašaromis" (Žyd 5,7): žmogus
73 I, 0,8 | Dievo, kaip šaukė Kristus, ir tokiu būdu liudija savo
74 I, 0,8 | daro žmogų panašų į Kristų ir suteikia jam įsūnystę bei
75 I, 0,8 | dalyje (plg. Gal 4,7). Tai ir yra "buvimo Dievo vidiniame
76 II, 0,9 | ciklus, kuriuose pasaulio ir žmogaus istorija kartojasi.
77 II, 0,9 | Žmogus iš žemės ateina ir į ją sugrįžta (plg. Pr 3,
78 II, 0,9 | Jis įsitikinęs dvasine ir nemirtinga savo prigimtimi. ~
79 II, 0,9 | Apreiškimas atmeta reinkarnaciją ir kalba apie žmogaus pašaukimą
80 II, 0,9 | pabaigą, peržengti jo ribas ir rasti pilnatvę Dievo amžinybėje. ~
81 II, 0,10 | Įsikūnijimo "laiko pilnatvė" ir kurios horizontas yra garbingas
82 II, 0,10 | Senosios Sandoros religijoje ir yra krikščionybėje, nors
83 II, 0,10 | skelbia: "Kristus vakar ir šiandien, pradžia ir pabaiga,
84 II, 0,10 | vakar ir šiandien, pradžia ir pabaiga, Alfa ir Omega.
85 II, 0,10 | pradžia ir pabaiga, Alfa ir Omega. Jo yra laikai ir
86 II, 0,10 | ir Omega. Jo yra laikai ir amžiai. Jam garbė ir valdžia
87 II, 0,10 | laikai ir amžiai. Jam garbė ir valdžia per amžių amžius".
88 II, 0,10 | laiko Viešpats, jo pradžia ir pabaiga; Kristaus Įsikūnijimas
89 II, 0,10 | pabaiga; Kristaus Įsikūnijimas ir Prisikėlimas apima kiekvienus
90 II, 0,10 | kiekvienus metus, kiekvieną dieną ir kiekvieną akimirką, jiems
91 II, 0,10 | laiko pilnatvę". Todėl ir Bažnyčia gyvena bei švenčia
92 II, 0,10 | pirmuoju advento sekmadieniu ir baigiasi Kristaus, visatos
93 II, 0,10 | Karaliaus bei Viešpaties, švente ir atspindi visą Įsikūnijimo
94 II, 0,10 | atspindi visą Įsikūnijimo ir Atpirkimo paslaptį. Kiekvienas
95 II, 0,11 | prasidedantį Senajame Testamente ir gyvuojantį Bažnyčios istorijoje.
96 II, 0,11 | padavė pranašo Izaijo knygą, ir jis perskaitė šią vietą: "
97 II, 0,11 | paskelbti belaisviams laisvę ir atidaryti kalėjimo duris
98 II, 0,11 | Pranašo skelbtasis Mesijas ir jame prasidėjo taip ilgai
99 II, 0,11 | Jubiliejai primena tą "laiką" ir mesijinę pasiuntinystę Jėzaus,
100 II, 0,11 | pateptas" Šventosios Dvasios ir siųstas Tėvo. Jis skelbia
101 II, 0,11 | skelbia ne tik žodžiu, bet ir darbais. Jubiliejus, "Viešpaties
102 II, 0,12 | 12. Taigi Jėzaus žodžiai ir darbai atbaigia visą Senojo
103 II, 0,12 | reikėdavo duoti pailsėti žemei ir paleisti vergus. Vergų paleidimas
104 II, 0,12 | tik paleisti vergus, bet ir nubraukti visas skolas.
105 II, 0,12 | metais, buvo įpareigojantys ir jubiliejaus metais, švenčiamais
106 II, 0,12 | papročiai būdavo praplėsti ir itin iškilmingi. Kunigų
107 II, 0,12 | penkiasdešimtuosius metus ir paskelbsite laisvę krašte
108 II, 0,12 | jūsų prie savo nuosavybės ir kiekvienas jūsų į savo šeimą" (
109 II, 0,13 | izraelitai vėl taps lygūs su jais ir atgaus savo teises. Įstatymo
110 II, 0,13 | suprantamas kaip silpnųjų apsauga, ir tuo turėjo rūpintis karalius.
111 II, 0,13 | beturtį, kai jo šaukiasi, ir nuskriaustąjį, kuriam nėra
112 II, 0,13 | padeda. Jis rūpinasi vargšais ir beturčiais, - gelbės beturčių
113 II, 0,13 | teologiniai, susieti su sukūrimo ir Dievo Apvaizdos teologija.
114 II, 0,13 | viešpatystė visai kūrinijai ir - ypatingu būdu - žemei (
115 II, 0,13 | socialinis mokymas kyla ir iš jubiliejaus metų. Itin
116 II, 0,14 | malonės metai", nuodėmių ir bausmių už nuodėmes atleidimo,
117 II, 0,14 | atsivertimų, sakramentinės ir nesakramentinės atgailos
118 II, 0,14 | kas šimtas, penkiasdešimt ir dvidešimt penkeri metai,
119 II, 0,14 | dvidešimt penkeri metai, yra ir Jubiliejai, minintys Atpirkimą:
120 II, 0,14 | kryžių, jo mirtį ant Golgotos ir prisikėlimą. Bažnyčia tomis
121 II, 0,14 | Viešpaties malonės metus" ir stengiasi, kad visi tikintieji
122 II, 0,14 | Urbe" (Romos mieste), bet ir "extra Urbem" (už miesto):
123 II, 0,15 | bet švenčiamos taip pat ir Krikšto, Sutvirtinimo, Pirmosios
124 II, 0,15 | jų gali būti švenčiamos ir pasaulietiškai, bet krikščionys
125 II, 0,15 | tinka ne tik asmenų, bet ir bendruomenių ar institucijų
126 II, 0,15 | Bažnyčiose švenčiami parapijų ir vyskupijų jubiliejai. Visi
127 II, 0,15 | jų gyvenime yra svarbūs ir reikšmingi. ~Šiame kontekste
128 II, 0,15 | ne tik krikščionims, bet ir visai žmonijai, turint omenyje
129 II, 0,16 | atėjimas yra regimas, girdimas ir apčiuopiamas įvykis (plg.
130 II, 0,16 | visus kviečia džiaugtis ir nori sudaryti sąlygas, kad
131 II, 0,16 | Jubiliejus bus toks kaip ir kiti. Bet kartu jis bus
132 II, 0,16 | Bet kartu jis bus kitoks ir didingesnis už kitus. Bažnyčia
133 II, 0,16 | valandas, dienas, metus ir amžius. Ji eina kartu su
134 II, 0,16 | paženklinti Dievo buvimo ir išganingo jo veikimo. Todėl
135 II, 0,16 | džiaugiasi, dėkoja, atsiprašo ir meldžia istorijos ir žmonių
136 II, 0,16 | atsiprašo ir meldžia istorijos ir žmonių sąžinių Viešpatį. ~
137 II, 0,16 | atsižvelgiant į atskirų Bažnyčių ir bendruomenių programas,
138 II, 0,16 | siekti visiškos vienybės ir jų tikėjimą, kad "Dievui
139 III, 0,17 | Apvaizda. Tai pasakytina ir apie Didijį 2000 metų Jubiliejų.
140 III, 0,17 | Tikėdami tuo, su dėkingumu ir atsakomybe žvelgiame į žmonijos
141 III, 0,17 | žmonijos istorijos, bet ir Dievo veikimo toje istorijoje
142 III, 0,18 | buvo panašus į ankstesnius ir kartu kitoks; tai buvo Susirinkimas,
143 III, 0,18 | kuris apmąstė Kristaus ir Jo Bažnyčios paslaptį ir
144 III, 0,18 | ir Jo Bažnyčios paslaptį ir kartu atsivėrė pasauliui.
145 III, 0,18 | vykstančius pasikeitimus ir skausmingą dvidešimtojo
146 III, 0,18 | amžiaus patirtį - Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus,
147 III, 0,18 | koncentracijos stovyklas ir siaubingas žudynes. Ta patirtis
148 III, 0,18 | pasauliui reikia apsivalymo ir atsivertimo. ~Dažnai manoma,
149 III, 0,18 | Bažnyčios istorijoje "sena" ir "nauja" visada glaudžiai
150 III, 0,18 | sena" geriau atsiskleidžia ir pasireiškia "naujame". Taip
151 III, 0,18 | naujame". Taip atsitiko ir su Vatikano II Susirinkimu
152 III, 0,18 | XXIII, tęsiant Paulium VI ir Jonu Paulium I iki dabartinio
153 III, 0,18 | Popiežių veikla Susirinkime ir vėliau - jų mokymas ir darbai -
154 III, 0,18 | Susirinkime ir vėliau - jų mokymas ir darbai - be abejonės, labai
155 III, 0,19 | upės raginęs atgailauti ir atsiversti (plg. Lk 3, 1-
156 III, 0,19 | Vatikano II Susirinkimas, kaip ir šis pranašas, skelbė mūsų
157 III, 0,19 | Susirinkime ieškojo savo tapatumo ir iš naujo atrado savo, kaip
158 III, 0,19 | savo, kaip Kristaus Kūno ir jo Sužadėtinės, paslaptį.
159 III, 0,19 | savo gyvenimo šaltinio ir aukščiausio taško" - liturgijos
160 III, 0,19 | gyvenimo sritis visuotinėje ir vietinėse Bažnyčiose; įsipareigojo
161 III, 0,19 | vienuolių, diakonų, kunigų ir vyskupų; iš naujo atrado
162 III, 0,19 | geriausią vyskupų, kartu ir Petro Įpėdinio, ganytojiškos
163 III, 0,20 | Susirinkimo nutarimų turinys ir naujas, anksčiau negirdėtas
164 III, 0,20 | Evangelijos, Kalno pamokslo ir Palaiminimų kalba. Susirinkimo
165 III, 0,20 | absoliutus visa ko Viešpats, bet ir kaip tas, kuris patvirtina
166 III, 0,20 | mokymą kiekvieno tikinčiojo ir visos Bažnyčios gyvenime.
167 III, 0,20 | Tuo, kuris buvo, kuris yra ir kuris ateis (plg. Apr 4,
168 III, 0,21 | daug Sinodų: visuotiniai ir žemynų, teritoriniai, tautiniai
169 III, 0,21 | teritoriniai, tautiniai ir dieceziniai. Visų jų pagrindinė
170 III, 0,21 | galimybes pasauliečių veiklai ir aptaria ypatingą jų atsakomybę
171 III, 0,21 | pranašiškos, kunigiškos ir karališkos misijos dalininke.
172 III, 0,21 | rengimą, katechezę, atgailos ir susitaikinimo vertę, Bažnyčios
173 III, 0,21 | susitaikinimo vertę, Bažnyčios ir žmonijos gyvenimą, kaip
174 III, 0,21 | žmonijos gyvenimą, kaip ir toje, kuri bus apie Dievui
175 III, 0,22 | kelia konkrečius uždavinius ir uždeda ypatingą atsakomybę
176 III, 0,22 | turi ryžtingai įtvirtinti ir ginti taiką bei teisingumą
177 III, 0,22 | priešinga linkme. Labai aktyviai ir kiekvienas savaip darbavosi
178 III, 0,22 | atlaikyti grėsmę totalitarinių ir žmogaus laisvės negerbiančių
179 III, 0,22 | Ispanijoje, o dar anksčiau ir Meksikoje. Pijus XII protestavo
180 III, 0,22 | teisingumo principų svarbą darbo ir kapitalo santykiuose. Pakanka
181 III, 0,22 | enciklikas Mater et Magistra ir Pacem in terris, Pauliaus
182 III, 0,22 | encikliką Populorum progressio ir Apaštalinį laišką Octogesima
183 III, 0,22 | esu pakartotinai sugrįžęs ir aš, skirdamas encikliką
184 III, 0,22 | Bažnyčios socialinį mokymą Rytų ir Vakarų blokų priešpriešos
185 III, 0,22 | Vakarų blokų priešpriešos ir branduolinio karo pavojaus
186 III, 0,22 | mokymo temos - žmogaus orumo ir teisių apsauga teisinguose
187 III, 0,22 | apsauga teisinguose darbo ir kapitalo santykiuose bei
188 III, 0,23 | pontifikato dokumente atvirai ir aiškiai kalbėjau apie Didįjį
189 III, 0,23 | kalbėjau apie Didįjį Jubiliejų ir raginau jo laukiant išgyventi "
190 III, 0,23 | labui Dvasia kalba Bažnyčiai ir Bažnyčioms (plg. Apr 2,7
191 III, 0,23 | Bažnyčioms (plg. Apr 2,7 ir toliau) bei atskiriems asmenims.
192 III, 0,23 | kultūras, civilizacijas ir sveikas tradicijas, Dvasia
193 III, 0,23 | pačia mažiausia - šeima - ir baigiant didžiausiomis -
194 III, 0,23 | didžiausiomis - tautomis ir tarptautinėmis organizacijomis.
195 III, 0,23 | apreikšti Dievo vaikai, ir tarytum gimdyvė gyvena viltimi (
196 III, 0,23(10)| vivificantem (1986 gegužės 18), 49 ir toliau: AAS 78 (1986), 868
197 III, 0,23(10)| toliau: AAS 78 (1986), 868 ir toliau. ~
198 III, 0,24 | išvakarėse aplankydamas Loretą ir Asyžių (1926), jas intensyviai
199 III, 0,24 | dideles apaštalines keliones ir galėjo betarpiškai bendrauti
200 III, 0,24 | osioms šventojo vyskupo ir kankinio Stanislovo mirties
201 III, 0,24 | Skandinavijos šalis (1989) ir visiškai neseniai į Baltijos
202 III, 0,24 | tikslas, be Sarajevo Bosnijoje ir Hercegovinoje, yra Artimieji
203 III, 0,24 | Rytai: Libanas, Jeruzalė ir Šventoji žemė. Būtų labai
204 III, 0,24 | kelyje, pradedant Abraomo ir Mozės vietomis, nuo Egipto
205 III, 0,24 | Mozės vietomis, nuo Egipto ir Sinajaus kalno iki Damasko -
206 III, 0,25 | tūkstantmetis 1988 metais11 ir penkių šimtų metų sukaktis
207 III, 0,25 | reikšmingų įvykių verta paminėti ir kitus, tegul ir ne tokios
208 III, 0,25 | paminėti ir kitus, tegul ir ne tokios visuotinės svarbos,
209 III, 0,25 | Chlodvigo Krikšto (496) ir 1400 metų sukaktį nuo anglosaksų
210 III, 0,25 | metropolijos įkūrimą (1595) ir keturis šimtus metų nuo
211 III, 0,25 | konsekracijos (apie 340) ir su penkių šimtų metų sukaktimi
212 III, 0,25 | susiję su apaštalų palikimu ir kurių garbingos teologinės,
213 III, 0,25 | garbingos teologinės, liturginės ir dvasinės tradicijos yra
214 III, 0,25 | krikščionybės turtas? Šių Bažnyčių ir iš jų kilusių bendruomenių
215 III, 0,25 | Kristaus kelią per šimtmečius ir veda į Didįjį antrojo tūkstantmečio
216 III, 0,25 | mus su nauja ištikimybe ir didesne vienybe susitikti
217 III, 0,25 | Apreiškimo, krikščionybės ir Bažnyčios upės, prasidedančios
218 III, 0,25 | tūkstančius metų Nazarete ir Betliejuje ir tekančios
219 III, 0,25 | metų Nazarete ir Betliejuje ir tekančios per žmonijos istoriją.
220 III, 0,25 | istoriją. Iš tiesų ši "upė" ir į ją tekantys "upeliai",
221 III, 0,26 | perspektyvoje iškyla taip pat ir šio šimtmečio pabaigos Šventieji
222 III, 0,26 | metai, kurių karštai laukė ir kuriuos giliai išgyveno
223 III, 0,26 | Motinos dalyvavimą Kristaus ir Bažnyčios paslaptyje: prieš
224 III, 0,26 | Dvasios veikimu tapo žmogumi ir gimė iš Nekaltosios Mergelės
225 III, 0,27 | kurie stebina savo užmoju ir tempu. Devintasis dešimtmetis
226 III, 0,27 | metų iškilo nauji pavojai ir grėsmės. Po komunizmo žlugimo
227 III, 0,27 | tai paliudija Balkanų ir gretimų regionų įvykiai.
228 III, 0,27 | atlikti rimtą sąžinės sąskaitą ir pripažinti ekonomikos bei
229 III, 0,27 | teises nuolat pažeidinėjo šio ir praėjusio šimtmečio imperializmas. ~
230 III, 0,28 | su Įsikūnijimo paslaptimi ir žmogaus istorija. Galima
231 III, 0,28 | pradėti Šeimos metai, kaip ir Marijos metai, taps reikšmingu
232 III, 0,28 | Bažnyčios mokymo apie šeimą esmę ir įnešti šį mokymą į šeimos
233 III, 0,28 | tikslų pripažino santuokos ir šeimos kilnumo įvertinimą
234 III, 0,28 | šeimos kilnumo įvertinimą ir iškėlimą13. Šeimos metai
235 IV, 0,29 | programa nebūtų dirbtinė ir sunkiai pritaikoma įvairiomis
236 IV, 0,29 | Konferencijų Pirmininkų ir ypač Kardinolų nuomonės. ~
237 IV, 0,29 | parengė nemaža pasiūlymų ir davė naudingų nurodymų.
238 IV, 0,29 | pateikė vertingų pasiūlymų, ir, rašydamas šį Apaštalinį
239 IV, a,31 | metų Jubiliejaus reikšmę ir jo svarbą žmonijos istorijoje.
240 IV, a,31 | tikėjimo pagrindą sudaro žodis ir sakramentas, svarbu šios
241 IV, a,31 | metu derinti paminėjimą ir šventimą; neapsiriboti vien
242 IV, a,31 | uoliu tarnavimu broliams ir seserims pasireiškiančią
243 IV, a,31 | bendras apmąstymų temas ir veikimo gaires. Panašios
244 IV, a,32 | turi tapti didžia šlovinimo ir padėkos malda - padėkos
245 IV, a,32 | Dievo Sūnaus Įsikūnijimo ir Išganymo dovaną. Jubiliejaus
246 IV, a,32 | giliausios vienybės su Dievu ir visos žmonijos vienybės
247 IV, a,32 | ženklą"14. Jų padėka apims ir šventumo vaisius, subrendusius
248 IV, a,32 | gyvenime daugelio įvairių kartų ir laikų žmonių, be išlygų
249 IV, a,32 | Vyskupų Sinodo temą - atgailą ir susitaikinimą15. Šis Sinodas
250 IV, a,33 | buvo nutolę nuo Kristaus ir jo Evangelijos dvasios ir,
251 IV, a,33 | ir jo Evangelijos dvasios ir, užuot liudiję pasauliui
252 IV, a,33 | gyvenimą, rodė papiktinantį ir priešingą krikščioniškam
253 IV, a,33 | krikščioniškam liudijimui gyvenimo ir galvosenos pavyzdį. ~Bažnyčia,
254 IV, a,33 | pavyzdį. ~Bažnyčia, nors ir būdama šventa per jos įkūnijimą
255 IV, a,33 | atgailauti: ji prieš Dievą ir žmones pripažįsta savais
256 IV, a,33 | apglėbusi nusidėjėlius, šventa ir drauge nuolat apvalytina,
257 IV, a,33 | yra atsidėjusi atgailai ir atsinaujinimui"16. ~2000
258 IV, a,33 | ne tik į naują amžių, bet ir į naują tūkstantmetį. Dera,
259 IV, a,33 | paliudyti savo nuoširdumą ir drąsą bei sutvirtinti tikėjimą,
260 IV, a,33 | pasirengti nūdienos pagundoms ir sunkumams. ~
261 IV, a,34 | 34. Didžiausios atgailos ir atsivertimo reikalauja nuodėmės,
262 IV, a,34 | prieštarauja Kristaus valiai ir piktina pasaulį18. Tų praeities
263 IV, a,34 | tebegundo. Būtina jas išpažinti ir šauktis Kristaus atleidimo. ~
264 IV, a,34 | Susirinkimo buvo daug nuoširdžių ir įpareigojančių ekumeninių
265 IV, a,34 | įgavo visa Apaštalų Sosto ir vietinių Bažnyčių veikla.
266 IV, a,34 | žmogiškomis pastangomis, nors jos ir būtinos. Galutinė vienybė
267 IV, a,34 | tiesos liudijimo nuolaidų ir nuoširdžiai vykdyti Susirinkimo
268 IV, a,34 | kuriuos palankiai vertina ir krikščionys, neturintys
269 IV, a,34 | reikalauja sąžinės sąskaitos ir deramų ekumeninių iniciatyvų -
270 IV, a,34 | vis daugiau krikščionių, ir skambėtų kartu su Kristaus
271 IV, a,35 | širdimi, yra nepakantumas ir net smurtas tiesos tarnystėje -
272 IV, a,35 | atsiriboti tik išties laisvos ir Dievo kupinos sielos. Bet
273 IV, a,35 | kurie sutepė Bažnyčios veidą ir neleido jame pilnutinai
274 IV, a,35 | paveikslui, liudijančiam kantrią ir nuolankiai švelnią meilę.
275 IV, a,35 | kuri švelniai, bet kartu ir ryžtingai palenkia protus"19. ~
276 IV, a,36 | 36. Daugelis Kardinolų ir Vyskupų išreiškė troškimą,
277 IV, a,36 | nuolankiai stoti prieš Viešpatį ir apsvarstyti savo atsakomybę
278 IV, a,36 | dienomis šalia šviesos pakanka ir šešėlių. ~Kaip, pavyzdžiui,
279 IV, a,36 | nekelia tiesos klausimo ir nereikalauja nuoseklumo.
280 IV, a,36 | nuoseklumo. Čia reikia paminėti ir daugelio prarastą antgamtinę
281 IV, a,36 | žmogaus gyvenimo prasmę, ir etinę painiavą netgi pagrindiniuose -
282 IV, a,36 | pagrindiniuose - gyvybės ir šeimos - dalykuose. Bažnyčios
283 IV, a,36 | savo religinio, moralinio ir visuomeninio gyvenimo trūkumų"20
284 IV, a,36 | tikrojo Dievo veido. ~Tiesa ir tai, kad daugelio krikščionių
285 IV, a,36 | moralinį gyvenimą, bet taip pat ir maldą, ir teologinį tikėjimo
286 IV, a,36 | bet taip pat ir maldą, ir teologinį tikėjimo grynumą.
287 IV, a,36 | daug krikščionių prisidėjo ir prisideda prie neteisingumo
288 IV, a,36 | prisideda prie neteisingumo ir socialinės priespaudos.
289 IV, a,36 | socialiniu Bažnyčios mokymu ir nuosekliai jo laikosi. ~
290 IV, a,36 | Sąžinės sąskaita turi apimti ir Susirinkimo - tos didžios
291 IV, a,36 | labiau tapo teologijos siela ir viso krikščioniško gyvenimo
292 IV, a,36 | Bažnyčios gyvenimo "šaltinis ir kulminacija", kaip moko
293 IV, a,36 | Ar visuotinėje Bažnyčioje ir vietinėse Bažnyčiose stiprėja
294 IV, a,36 | vengiant pigaus demokratizmo ir sociologizavimo, kurie neatspindi
295 IV, a,36 | tikrosios Vatikano II dvasios ir Bažnyčios katalikiškos vizijos?
296 IV, a,36 | vizijos? Reikia klausti ir apie Bažnyčios santykių
297 IV, a,36 | spes davė atviro, pagarbaus ir nuoširdaus dialogo gaires,
298 IV, a,36 | reikalaudama atidaus apsisprendimo ir drąsaus tiesos liudijimo.
299 IV, a,36 | Tos gairės tebegalioja ir reikalauja didesnio įsipareigojimo. ~
300 IV, a,37 | kankinių pasėtos sėklos ir jų šventumo lobyno. Antrojo
301 IV, a,37 | Tikinčiųjų - kunigų, vienuolių ir pasauliečių - persekiojimai
302 IV, a,37 | stačiatikių, anglikonų ir protestantų paveldu, kaip
303 IV, a,37 | Pirmųjų amžių Bažnyčia, nors ir patirdama rimtų organizacinių
304 IV, a,37 | jie buvo nuolat papildomi, ir Bažnyčios šventaisiais ir
305 IV, a,37 | ir Bažnyčios šventaisiais ir palaimintaisiais buvo paskelbti
306 IV, a,37 | paskelbti ne tik kankiniai, bet ir tikėjimo mokytojai, misionieriai,
307 IV, a,37 | mergelės, sutuoktiniai, našlės ir vaikai. ~Mūsų amžiuje vėl
308 IV, a,37 | kulto pagrindas. Skelbdama ir gerbdama savo sūnų ir dukterų
309 IV, a,37 | Skelbdama ir gerbdama savo sūnų ir dukterų šventumą, Bažnyčia
310 IV, a,37 | gerbė Kristų, jų kankinystės ir šventumo šaltinį. Vėliau
311 IV, a,37 | šiol gyvuojanti Katalikų ir Stačiatikių Bažnyčiose.
312 IV, a,37 | buvimą tikėjimo, vilties ir meilės vaisiais, subrandintais
313 IV, a,37 | vaisiais, subrandintais vyrų ir moterų, priklausančių skirtingoms
314 IV, a,37 | priklausančių skirtingoms rasėms ir tautoms ir sekusių Kristumi
315 IV, a,37 | skirtingoms rasėms ir tautoms ir sekusių Kristumi įvairiomis
316 IV, a,37 | herojiškų dorybių tų vyrų ir moterų, kurie Santuokoje
317 IV, a,37 | pašaukimą: tvirtai tikėdami, kad ir šioje būsenoje šventumo
318 IV, a,37 | kaip tuos vaisius surasti ir juos pateikti Visuotinei
319 IV, a,38 | 38. Kardinolai ir Vyskupai pabrėžė ir kitą
320 IV, a,38 | Kardinolai ir Vyskupai pabrėžė ir kitą būtinybę - žemynų Vyskupų
321 IV, a,38 | pagal jau įvykusių Europos ir Afrikos Sinodų pavyzdį.
322 IV, a,38 | didžiulius skirtumus tarp Šiaurės ir Pietų, svarstys naujosios
323 IV, a,38 | seniausiomis vietinėmis kultūromis ir religijomis. Evangelizacija
324 IV, a,38 | stiprų iššūkį, nes budizmas ir induizmas yra soteriologinės
325 IV, a,38 | Jubiliejaus proga iškelti ir pagilinti tiesą apie Kristų
326 IV, a,38 | vienintelį Tarpininką tarp Dievo ir žmonių bei vienintelį pasaulio
327 IV, a,38 | būti naudingas taip pat ir Okeanijai. Šiame kontinente
328 IV, a,38 | susitikimo su seniausiomis ir, pabrėžtina, monoteizmo
329 IV, b,40 | įsikūnijimas, pobūdį. Kardinolai ir Vyskupai šiems metams pasiūlė
330 IV, b,40 | Išganytojas, vakar, šiandien ir visada" (plg. Žyd 13,8). ~
331 IV, b,40 | Jėzus Kristus Išganytojas ir Evangelizuotojas, ypač remiantis
332 IV, b,40 | skelbti pasiųsto Kristaus ir Jubiliejaus temos; Įsikūnijimo
333 IV, b,40 | temos; Įsikūnijimo paslaptis ir gimimas iš Mergelės Marijos;
334 IV, b,40 | tam pritaikytus renginius ir kitokias priemones"24. Iš
335 IV, b,40 | dangiškasis Tėvas mus pasitinka ir su mumis kalbasi, atskleisdamas
336 IV, b,40 | viengimio Sūnaus prigimtį ir savąjį žmonijos išganymo
337 IV, b,41 | Kristų, Vienintelį Viešpatį, ir įsipareigoti tapti viena
338 IV, b,41 | Kristaus, Dievo Žodžio, ir tikėjimo iškėlimas turėtų
339 IV, b,41 | krikščionių susidomėjimą ir palankumą. ~
340 IV, b,42 | yra krikščioniško tikėjimo ir liudijimo atnaujinimas,
341 IV, b,42 | liudijimo atnaujinimas, ir visa turėtų būti tam pajungta.
342 IV, b,42 | troškimą, gilų atsivertimo ir asmeninio atsinaujinimo
343 IV, b,42 | vis karščiau meldžiantis ir vienijantis. ~Taigi pirmieji
344 IV, b,42 | apie Jėzaus Kristaus asmenį ir Išganymo paslaptį. Labai
345 IV, b,42 | Katekizmą, kuris "ištikimai ir nuosekliai pateikia Šventojo
346 IV, b,42 | gyvos Bažnyčios tradicijos ir autentiško Magisteriumo
347 IV, b,42 | bei dvasinį Bažnyčios Tėvų ir Šventųjų palikimą, padėdamas
348 IV, b,42 | nuomonėmis apie Kristaus asmenį ir išsiaiškinti prieštaravimus
349 IV, b,42 | prieštaravimus prieš Jį ir Bažnyčią. ~
350 IV, b,43 | vienintelio tarpininko, kilnumo ir nepakartojamumo"28. Iš tikrųjų,
351 IV, b,43 | kreipia į dieviškąjį savo Sūnų ir iškyla prieš visus tikinčiuosius
352 IV, b,43 | nuosekliai ją apmąstydama ir kontempliuodama žmogumi
353 IV, b,43 | Žodžio šviesoje, pagarbiai ir vis giliau žvelgia į Įsikūnijimo
354 IV, b,43 | žvelgia į Įsikūnijimo paslaptį ir auga ištikimybe savo Sužadėtiniui"29. ~ ~
355 IV, b,44 | skirti Šventajai Dvasiai ir pašvenčiančiam Jos buvimui
356 IV, b,44 | vienos prigimties su Tėvu ir Sūnumi, absoliučioje vieno
357 IV, b,44 | Sūnumi, absoliučioje vieno ir triasmenio Dievo paslaptyje
358 IV, b,44 | atsivėrimo tiesioginė pradžia ir tam tikra prasme - subjektas.
359 IV, b,44 | Šventoji Dvasia visų laikų ir visų vietų Bažnyčioje unikalų
360 IV, b,44 | atneštą Apreiškimą daro gyvą ir suaktyvina kiekvieno dvasioje: "
361 IV, b,44 | jis išmokys jus visko ir viską primins, ką esu jums
362 IV, b,45 | Šventosios Dvasios buvimo ir veikimo pažinimas - Dvasios,
363 IV, b,45 | daugybę charizmų, uždavinių ir tarnysčių, kurias Ji pažadina
364 IV, b,45 | žmones (plg. 1 Kor 14). Ir ta pati Dvasia energingai
365 IV, b,45 | tikinčiųjų tarpusavio meilę"32. ~Ir mūsų laikais Šventoji Dvasia
366 IV, b,45 | apsireiškimą Jėzuje Kristuje ir daigina žmogiškosios patirties
367 IV, b,46 | kita vertus, duoda tvirtą ir gilų pagrindą kasdieniam
368 IV, b,46 | kūrinija iki šiol tebedūsauja ir tebesikankina. Ir ne tik
369 IV, b,46 | tebedūsauja ir tebesikankina. Ir ne tik ji, bet ir mes patys,
370 IV, b,46 | tebesikankina. Ir ne tik ji, bet ir mes patys, kurie turime
371 IV, b,46 | turime dvasios pradmenis, - ir mes dejuojame, laukdami
372 IV, b,46 | dejuojame, laukdami įsūnijimo ir mūsų kūno atpirkimo. Tuo
373 IV, b,46 | krikščioniškoje bendruomenėje ir socialinėje aplinkoje -
374 IV, b,46 | socialinėje aplinkoje - taigi ir pasaulio istorijoje. ~Būtina
375 IV, b,46 | istorijoje. ~Būtina įvertinti ir giliau apmąstyti šio šimtmečio
376 IV, b,46 | srityje - mokslo, technikos ir pirmiausia medicinos pasiekimus,
377 IV, b,46 | pasiekimus, tarnaujančius žmogui ir jo gyvybei, išaugusį ekologinį
378 IV, b,46 | atkurti pažeidinėjamą taiką ir teisingumą, įvairių tautų,
379 IV, b,46 | sudėtingais pasaulio Šiaurės ir Pietų ryšiais, susitaikymo
380 IV, b,46 | Pietų ryšiais, susitaikymo ir solidarumo siekius; bažnytinėje
381 IV, b,46 | per atsivėrimą charizmoms ir pasauliečių pripažinimą
382 IV, b,46 | dialogą su kitomis religijomis ir šiuolaikine kultūra. ~
383 IV, b,47 | Dvasios pažadintos dovanos ir charizmos. Tuo tikslu naudinga
384 IV, b,47 | Šventosios Dvasios veikimas ir kad tą vienybę užtikrina
385 IV, b,47 | brandesnį atsakomybės supratimą ir padės įvertinti bažnytinį
386 IV, b,48 | pradėjusi Įsikūnijusį Žodį ir visą gyvenimą likusi nuolanki
387 IV, b,48 | Dvasios balsui nuolanki, tylos ir įsiklausymo, vilties moteris,
388 IV, b,48 | sugebėjo priimti Dievo valią ir "patikėjo viltimi, nematydama
389 IV, b,48 | Jahvės vargdienių troškimą ir nušvito pavyzdžiu tiems,
390 IV, b,49 | 49. 1999 metai, tretieji ir paskutiniai pasirengimo
391 IV, b,49 | 45), kuris Jį pasiuntė ir pas kurį Jis sugrįžo (plg.
392 IV, b,49 | vienintelį tikrąjį Dievą, ir tavo siųstąjį Jėzų - Mesiją" (
393 IV, b,49 | bendruomenėse, o per jas - ir visoje žmonijoje. ~Taigi
394 IV, b,49 | sutvėrimą, kad būtume šventi ir nesutepti jo akivaizdoje" (
395 IV, b,50 | išreiškia prigimtinis įstatymas ir patvirtina bei pagilina
396 IV, b,50 | teologinę meilės dorybę ir prisiminti apibendrinantį
397 IV, b,50 | 1 Jn 4, 8. 16). Dievo ir žmonių meilė yra tikinčiojo
398 IV, b,50 | Ta meilė kyla iš Dievo ir pas Dievą sugrįžta. ~
399 IV, b,51 | Bažnyčios rūpinimąsi vargšais ir atstumtaisiais. Įsipareigojimas
400 IV, b,51 | Įsipareigojimas taikai ir teisingumui yra esminė pasirengimo
401 IV, b,51 | drumsčia gausybė konfliktų ir netoleruotina socialinė
402 IV, b,51 | netoleruotina socialinė ir ekonominė nelygybė. Kunigų
403 IV, b,51 | pasaulio vargdienių balsu ir Jubiliejaus proga pasiūlyti
404 IV, b,51 | kultūrų dialogo sunkumai ir problemos, susijusios su
405 IV, b,51 | teisėmis, parama šeimai ir santuokai. ~
406 IV, b,52 | kad "Kristus [...] Tėvo ir jo meilės paslapties apreiškime
407 IV, b,52 | koks privalo būti žmogus ir koks jo aukščiausias pašaukimas"34,
408 IV, b,52 | priešintis sekuliarizmui ir tęsti dialogą su didžiosiomis
409 IV, b,52 | pažangiame Vakarų pasaulyje ir pasireiškia vidiniu skurdu
410 IV, b,52 | taikos, solidarumo, laisvės ir teisingumo vertybėmis pagrįstą
411 IV, b,53 | ypatingas vaidmuo teks žydams ir musulmonams. Jei Dievas
412 IV, b,53 | Betliejuje, Jeruzalėje ir ant Sinajaus kalno. Tokie
413 IV, b,53 | suaktyvinti dialogą su žydais ir islamo išpažinėjais. Reikia
414 IV, b,53 | religijų atstovais galimybes ir numatyti tam deramas vietas.
415 IV, b,53 | pavojingų nesusipratimų ir išvengti sinkretizmo ir
416 IV, b,53 | ir išvengti sinkretizmo ir lengvabūdiško irenizmo pavojaus.. ~
417 IV, b,54 | renginiuose kaip tobulos Dievo ir artimo meilės pavyzdys tikintiesiems.
418 IV, b,54 | dalykų padarė jai Visagalis, ir šventas yra Jo vardas (Lk
419 IV, b,54 | 38). Nazarete prasidėjusi ir Jeruzalėje, kryžiaus papėdėje,
420 IV, c,55 | švenčiamas Romoje, Jeruzalėje ir viso pasaulio vietinėse
421 IV, c,55 | iš kurios visa pasaulyje ir istorijoje kyla ir į kurią
422 IV, c,55 | pasaulyje ir istorijoje kyla ir į kurią sugrįžta. Į šią
423 IV, c,55 | pasirengimo metai: iš Kristaus ir Kristui, per Šventąją Dvasią,
424 IV, c,55 | galutinį kiekvieno krikščionio ir Bažnyčios gyvenimo tikslą -
425 IV, c,55 | gyvenimo tikslą - vieną ir triasmenį Dievą. ~Kadangi
426 IV, c,55 | vienintelis kelias į Tėvą, gyvą ir išganingą Jo buvimą Bažnyčioje
427 IV, c,55 | išganingą Jo buvimą Bažnyčioje ir pasaulyje iškels Tarptautinis
428 IV, c,55 | gyvybės šaltinis. ~Ekumeninę ir visuotinę Šventojo Jubiliejaus
429 IV, c,55 | būti atidžiai parengtas ir teisingai bei korektiškai
430 IV, c,55 | korektiškai išaiškintas ir pristatytas. Šis susitikimas
431 IV, c,55 | pagrįstas brolišku, nuoširdžiu ir atviru bendradarbiavimu
432 IV, c,55 | su visais kitų konfesijų ir tradicijų krikščionimis
433 IV, c,55 | tradicijų krikščionimis ir kitų religijų atstovais,
434 IV, c,55 | Viešpaties malonę Bažnyčiai ir visai žmonijai. ~ ~ ~
435 V, 0,56 | priklausomybę Bažnyčiai ir Dievo Tautos sudėtį: "Visi
436 V, 0,56 | skverbiasi į žmogaus gyvenimą ir visa persunkia Išganymu,
437 V, 0,56 | išganinga valdžia apima ir visą žmonijos praeitį -
438 V, 0,56 | tas pats vakar, šiandien ir per amžius" (Žyd 13, 8).
439 V, 0,57 | tūkstantmetyje misijos iš Romos ir Konstantinopolio nešė krikščionybę
440 V, 0,57 | širdyje - iki pat Indijos ir Kinijos. XV amžiaus pabaigoje
441 V, 0,57 | iki pat Japonijos. XVIII ir XIX amžių sandūroje pasaulietis
442 V, 0,57 | pusiasalyje, Australijoje ir Ramiojo vandenyno salose. ~
443 V, 0,57 | enciklika Redemptoris missio. Ir ateityje Bažnyčia bus misijinė:
444 V, 0,57 | pirma nacizmo, o paskui ir komunizmo - žlugimas kelia
445 V, 0,57 | šiuolaikinė kultūra, politika ir ekonomika. Kuo labiau Vakarai
446 V, 0,58 | 58. Pasaulio ir Bažnyčios ateitis priklauso
447 V, 0,58 | laiške Viso pasaulio jaunimui ir vėliau enciklikoje Veritatis
448 V, 0,58 | jaunimas nuolat Kristaus ieško ir nuolat Jį klausinėja. Jei
449 V, 0,58 | klausinėja. Jei jaunuoliai ir jaunuolės sugebės eiti Jo
450 V, 0,58 | dalyvautų ateinančio šimtmečio ir vėlesnių amžių gyvenime -
451 V, 0,58 | tas pats vakar, šiandien ir per amžius". ~
452 V, 0,59 | Kristus, miręs už visus ir prisikėlęs iš numirusių,
453 V, 0,59 | per savo Dvasią šviesos ir jėgų, kad žmogus galėtų
454 V, 0,59 | istorijos raktas, centras ir tikslas gali būti atrastas
455 V, 0,59 | atrastas jos Viešpatyje ir Mokytojuje. Be to, Bažnyčia
456 V, 0,59 | dalykų, kurie nesikeičia ir kurie savo galutinį pagrindą
457 V, 0,59 | tas pats vakar, šiandien ir per amžius. Todėl, remdamasis
458 V, 0,59 | nušviesti žmogaus slėpinį ir trokšdamas bendradarbiauti
459 V, 0,59 | melsti Viešpaties šviesos ir pagalbos jau netolimo Jubiliejaus
460 V, 0,59 | garbius brolius Vyskupus ir jiems patikėtas bažnytines
461 V, 0,59 | vadovavimui. Ji sustiprins ir pagilins mūsų tikėjimą ir
462 V, 0,59 | ir pagilins mūsų tikėjimą ir padės atsidavusiai švęsti
463 V, 0,59 | einantiems krikščionims ir lydės juos į susitikimą
|