36. Daugelis Kardinolų ir Vyskupų išreiškė troškimą, kad būtų ištirta šiuolaikinės Bažnyčios sąžinė. Prie naujojo tūkstantmečio slenksčio krikščionys turi nuolankiai stoti prieš Viešpatį ir apsvarstyti savo atsakomybę už mūsų laikų blogį. Juk mūsų dienomis šalia šviesos pakanka ir šešėlių.

Kaip, pavyzdžiui, galima nutylėti religinį abejingumą, dėl kurio daugelis žmonių gyvena, lyg Dievo visai nebūtų, arba pasitenkina neapibrėžtu religingumu, kuris nekelia tiesos klausimo ir nereikalauja nuoseklumo. Čia reikia paminėti ir daugelio prarastą antgamtinę žmogaus gyvenimo prasmę, ir etinę painiavą netgi pagrindiniuose - gyvybės ir šeimos - dalykuose. Bažnyčios vaikai turi paklausti savęs, kiek juos pačius paveikė sekuliarizmas bei etinis reliatyvizmas. Kiek jie atsakingi už plintantį netikėjimą - atsakingi, nes dėl "savo religinio, moralinio ir visuomeninio gyvenimo trūkumų"²⁰ nepaliudijo tikrojo Dievo veido.

Tiesa ir tai, kad daugelio krikščionių dvasinis gyvenimas pasižymi netikrumu, nepasitikėjimu, apimančiu ne tik moralinį gyvenimą, bet taip pat ir maldą, ir teologinį tikėjimo grynumą. Tas tikėjimas, susidūręs su modernia kultūra, kartais yra klaidinamas teologinių nuomonių, kurioms plisti padeda paklusnumo Bažnyčios mokymui krizė.

Žvelgdami į mūsų laikų Bažnyčią, negalime neapgailėti, jog daugelis krikščionių nesugebėjo ar net nepanorėjo įžvelgti žmogaus teisių pažeidinėjimo totalitarinėse valstybėse. Negalima neapverkti fakto, jog daug krikščionių prisidėjo ir prisideda prie neteisingumo ir socialinės priespaudos. Būtina paklausti, kiek jų tikrai yra susipažinę su socialiniu Bažnyčios mokymu ir nuosekliai jo laikosi.

Sąžinės sąskaita turi apimti ir Susirinkimo - tos didžios Šventosios Dvasios dovanos Bažnyčiai - suvokimą bei įgyvendinimą. Ar Dievo žodis labiau tapo teologijos siela ir viso krikščioniško gyvenimo įkvėpėju - kaip to reikalavo Dei Verbum? Ar liturgija yra Bažnyčios gyvenimo "šaltinis ir kulminacija", kaip moko Sacrosanctum Concilium? Ar visuotinėje Bažnyčioje ir vietinėse Bažnyčiose stiprėja bendrumas, kurį nurodo Lumen gentium, ar daugiau dėmesio skiriama charizmoms, tarnystėms, įvairioms Dievo Tautos aktyvumo formoms, vengiant pigaus demokratizmo ir sociologizavimo, kurie neatspindi tikrosios Vatikano II dvasios ir Bažnyčios katalikiškos vizijos? Reikia klausti ir apie Bažnyčios santykių su pasauliu pobūdį. Gaudium et spes davė atviro, pagarbaus ir nuoširdaus dialogo gaires, kartu reikalaudama atidaus apsisprendimo ir drąsaus tiesos liudijimo. Tos gairės tebegalioja ir reikalauja didesnio įsipareigojimo.