3. Jonas savo Evangelijos prologe vienu sakiniu
išreiškia visą Įsikūnijimo paslapties gylį. Jis
rašo: "Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų;
mes regėjome jo šlovę - šlovę Tėvo viengimio
Sūnaus, pilno malonės ir tiesos" (Jn 1,14). Jonui
Jėzaus pradėjimas ir gimimas reiškia amžinojo vienos
prigimties su Tėvu Žodžio Įsikūnijimą.
Evangelistas kalba apie Žodį, kuris pradžioje buvo pas
Dievą, per kurį visa sukurta, kuriame buvo gyvybė ir ta
gyvybė buvo žmonių šviesa (plg. Jn 1, 1-4). Apie
viengimį Sūnų, Dievą, gimusį iš Dievo,
apaštalas Paulius rašo, kad jis yra "visos tvarinijos
pirmgimis" (Kol 1,15). Dievas
kuria pasaulį per Žodį. Žodis yra amžinoji
Išmintis, Mintis ir realus Dievo Atvaizdas, "Dievo šlovės
atšvaitas ir jo esybės paveikslas" (Žyd 1,3). Jis,
amžinai Tėvo gimdytas ir amžinai Jo mylėtas, kaip Dievas
iš Dievo ir Šviesa iš Šviesos, yra visų Dievo laike sukurtų
dalykų pradžia ir pirmavaizdis.
Tai, kad amžinasis
Žodis laikų pilnatvėje prisiėmė kūrinio
būseną, suteikia dviejų tūkstančių metų
senumo įvykiui Betliejuje nepakartojamą kosminę vertę.
Žodžio dėka kūrinių pasaulis atsiskleidžia kaip
"kosmosas" - tai yra kaip tvarkinga visata. Tai Žodis įsikūnydamas
atnaujina kosminę kūrinijos tvarką. Laiške
efeziečiams kalbama apie išankstinį Dievo sumanymą
"amžių pilnatvei atėjus, visa, kas yra danguje ir
žemėje, iš naujo suvienyti Kristuje tartum galvoje" (Ef
1,10).
|