4. Pasaulio Išganytojas Jėzus yra vienintelis tarpininkas tarp Dievo ir žmonių, ir neduota po dangumi žmonėms kito vardo, kuriuo mes galėtume būti išgelbėti (plg. Apd 4,12). Laiške efeziečiams skaitome: Jame "turime atpirkimą jo krauju ir nuodėmių atleidimą jo malonės gausa. Jis dosniai apdovanojo mus savo malone su įvairiopa išmintimi ir sumanumu, paskelbdamas mums savo valios paslaptį, kaip jis panorėjo iš anksto nutarti jame, amžių pilnatvei atėjus" (Ef 1, 7-10). Taigi Kristus, Tėvo prigimtį turintis Sūnus, yra tas, kuris apreiškia Dievo sumanymą apie visą kūriniją ir ypatingu būdu - apie žmogų. Kaip įtaigiai sako Vatikano II Susirinkimas, Jis "pilnutinai atskleidžia, koks privalo būti žmogus ir koks yra jo aukščiausias pašaukimas"². Tą pašaukimą Kristus parodo apreikšdamas Tėvo ir Jo meilės paslaptį. "Neregimojo Dievo atvaizdas", Kristus, yra tobulas žmogus, atitaisęs nuodėmės sudarkytą Adomo sūnų panašumą į Dievą. Jo laisvoje nuo bet kokios nuodėmės ir įjungtoje į dievišką Žodžio Asmenį žmogiškoje prigimtyje kiekvieno žmogaus prigimčiai suteikiamas aukščiausias kilnumas: "Įsikūnydamas Dievo Sūnus tam tikru būdu susijungė su kiekvienu žmogumi, jis dirbo žmogaus rankomis, mąstė žmogaus protu, veikė žmogaus valia, mylėjo žmogaus širdimi. Gimdamas iš Mergelės Marijos, jis tikrai tapo vienu iš mūsų, panašus į mus viskuo, išskyrus nuodėmę"³.