7. Jėzuje
Kristuje Dievas ne tik kalba žmogui, bet ir jo ieško. Dievo Sūnaus Įsikūnijimas
liudija, kad Dievas ieško žmogaus. Apie tą ieškojimą
Jėzus kalba kaip apie pražuvusios avies suradimą (plg. Lk 15,
1-7). Jis prasideda Dievo širdyje, o jo kulminacija - Žodžio
Įsikūnijimas. Dievas ieško pagal savo paveikslą ir
panašumą sukurto žmogaus, nes Žodyje jį amžinai
myli ir Kristuje nori iškelti į įsūnio kilnumą. Taigi
Dievas ieško žmogaus, kuris yra išskirtinė jo
nuosavybė, kitaip negu visa kita kūrinija. Žmogus priklauso
Dievui dėl Jo mylinčio pasirinkimo: Dievas ieško žmogaus
savo tėviškos širdies skatinamas.
Kodėl jo ieško? Kadangi žmogus nuo Dievo atsitolino
ir, kaip Adomas, pasislėpė tarp žemiškojo rojaus
medžių (plg. Pr 3, 8-10). Žmogus leidosi Dievo
priešo suviliojamas (plg. Pr 3,13). Šėtonas žmogų
apgavo, įtikino, kad jis pats yra lygus Dievui, gali pažinti
gėrį ir blogį, neatsižvelgdamas į Dievo valią
valdyti pasaulį pagal savo nuožiūrą (plg. Pr 3,5).
Per Sūnų ieškodamas žmogaus, Dievas nori jį paskatinti
mesti blogio kelius, kuriais eidamas jis vis labiau tolsta. "Paskatinti
mesti" tuos kelius - tai parodyti žmogui, kad jis eina klystkeliu,
tai nugalėti žmogaus istorijoje įsigalėjusį
blogį. Atpirkimas yra blogio nugalėjimas. Atpirkimas įvyksta
Kristaus aukoje, kurios dėka žmogus atsiteisia už
nuodėmę ir yra sutaikinamas su Dievu. Kaip tik dėl šios
tobulos atperkamosios aukos Dievo Sūnus tapo žmogumi, Mergelės
įsčiose prisiimdamas kūną ir sielą.
Įsikūnijimo religija yra pasaulio Atpirkimo per Jėzaus
Kristaus auką, kuri reiškia blogio, nuodėmės ir pačios
mirties nugalėjimą, religija. Kristus, prisiimdamas mirtį
ant kryžiaus, kartu apreiškia gyvenimą ir jį suteikia, nes
prisikelia ir mirtis jam nebeturi galios.
|