8. Iš atperkančio Įsikūnijimo paslapties išaugusi religija yra religija, skatinanti "buvimą Dievuje", dalyvavimą jo gyvenime. Apie tai kalba šventasis Paulius pradžioj cituotoje pastraipoje: "Dievas atsiuntė į mūsų širdis savo Sūnaus Dvasią, kuri šaukia: "Aba, Tėve!" (Gal 4,6). Žmogus šaukia kaip Kristus, kuris, ypač Getsemanėje ir ant kryžiaus, siuntė Dievui "savo prašymus bei maldavimus su balsiu šauksmu ir ašaromis" (Žyd 5,7): žmogus šaukiasi Dievo, kaip šaukė Kristus, ir tokiu būdu liudija savo dalį įsūnystėje, suteiktoje per Šventąją Dvasią. Šventoji Dvasia, kurią Tėvas siuntė Sūnaus vardu, teikia žmogui dalyvavimą Dievo vidiniame gyvenime. Ji daro žmogų panašų į Kristų ir suteikia jam įsūnystę bei įpėdinystę Sūnaus dalyje (plg. Gal 4,7). Tai ir yra "buvimo Dievo vidiniame gyvenime" religija, kuriai pradžią duoda Dievo Sūnaus Įsikūnijimas. Šventoji Dvasia, kuri pažįsta Dievo gelmes (1 Kor 2,10), įveda mus, žmones, į tas gelmes Kristaus aukos dėka.