3. Jonas savo Evangelijos prologe vienu sakiniu išreiškia visą Įsikūnijimo paslapties gylį. Jis rašo: "Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų; mes regėjome jo šlovę - šlovę Tėvo viengimio Sūnaus, pilno malonės ir tiesos" (Jn 1,14). Jonui Jėzaus pradėjimas ir gimimas reiškia amžinojo vienos prigimties su Tėvu Žodžio Įsikūnijimą.

Evangelistas kalba apie Žodį, kuris pradžioje buvo pas Dievą, per kurį visa sukurta, kuriame buvo gyvybė ir ta gyvybė buvo žmonių šviesa (plg. Jn 1, 1-4). Apie viengimį Sūnų, Dievą, gimusį iš Dievo, apaštalas Paulius rašo, kad jis yra "visos tvarinijos pirmgimis" (Kol 1,15). Dievas kuria pasaulį per Žodį. Žodis yra amžinoji Išmintis, Mintis ir realus Dievo Atvaizdas, "Dievo šlovės atšvaitas ir jo esybės paveikslas" (Žyd 1,3). Jis, amžinai Tėvo gimdytas ir amžinai Jo mylėtas, kaip Dievas iš Dievo ir Šviesa iš Šviesos, yra visų Dievo laike sukurtų dalykų pradžia ir pirmavaizdis.

Tai, kad amžinasis Žodis laikų pilnatvėje prisiėmė kūrinio būseną, suteikia dviejų tūkstančių metų senumo įvykiui Betliejuje nepakartojamą kosminę vertę. Žodžio dėka kūrinių pasaulis atsiskleidžia kaip "kosmosas" - tai yra kaip tvarkinga visata. Tai Žodis įsikūnydamas atnaujina kosminę kūrinijos tvarką. Laiške efeziečiams kalbama apie išankstinį Dievo sumanymą "amžių pilnatvei atėjus, visa, kas yra danguje ir žemėje, iš naujo suvienyti Kristuje tartum galvoje" (Ef 1,10).