7. Jėzuje Kristuje Dievas ne tik kalba žmogui, bet ir jo ieško. Dievo Sūnaus Įsikūnijimas liudija, kad Dievas ieško žmogaus. Apie tą ieškojimą Jėzus kalba kaip apie pražuvusios avies suradimą (plg. Lk 15, 1-7). Jis prasideda Dievo širdyje, o jo kulminacija - Žodžio Įsikūnijimas. Dievas ieško pagal savo paveikslą ir panašumą sukurto žmogaus, nes Žodyje jį amžinai myli ir Kristuje nori iškelti į įsūnio kilnumą. Taigi Dievas ieško žmogaus, kuris yra išskirtinė jo nuosavybė, kitaip negu visa kita kūrinija. Žmogus priklauso Dievui dėl Jo mylinčio pasirinkimo: Dievas ieško žmogaus savo tėviškos širdies skatinamas.

Kodėl jo ieško? Kadangi žmogus nuo Dievo atsitolino ir, kaip Adomas, pasislėpė tarp žemiškojo rojaus medžių (plg. Pr 3, 8-10). Žmogus leidosi Dievo priešo suviliojamas (plg. Pr 3,13). Šėtonas žmogų apgavo, įtikino, kad jis pats yra lygus Dievui, gali pažinti gėrį ir blogį, neatsižvelgdamas į Dievo valią valdyti pasaulį pagal savo nuožiūrą (plg. Pr 3,5). Per Sūnų ieškodamas žmogaus, Dievas nori jį paskatinti mesti blogio kelius, kuriais eidamas jis vis labiau tolsta. "Paskatinti mesti" tuos kelius - tai parodyti žmogui, kad jis eina klystkeliu, tai nugalėti žmogaus istorijoje įsigalėjusį blogį. Atpirkimas yra blogio nugalėjimas. Atpirkimas įvyksta Kristaus aukoje, kurios dėka žmogus atsiteisia už nuodėmę ir yra sutaikinamas su Dievu. Kaip tik dėl šios tobulos atperkamosios aukos Dievo Sūnus tapo žmogumi, Mergelės įsčiose prisiimdamas kūną ir sielą. Įsikūnijimo religija yra pasaulio Atpirkimo per Jėzaus Kristaus auką, kuri reiškia blogio, nuodėmės ir pačios mirties nugalėjimą, religija. Kristus, prisiimdamas mirtį ant kryžiaus, kartu apreiškia gyvenimą ir jį suteikia, nes prisikelia ir mirtis jam nebeturi galios.