23. Jau pirmajame savo pontifikato dokumente atvirai ir aiškiai kalbėjau apie Didįjį Jubiliejų ir raginau jo laukiant išgyventi "naująjį adventą"⁹. Prie šios temos sugrįždavau daugelį kartų, o enciklikoje Dominum et vivificantem ją nuosekliai apmąsčiau¹⁰. Taigi pasirengimas 2000 metams tapo tartum mano pontifikato hermeneutiniu "raktu". Be abejonės, nenorima pasiduoti naujam milenarizmui, kaip atsitiko daugeliui pirmojo tūkstantmečio pabaigoje; iš tikrųjų norima pažadinti ypatingą jautrumą viskam, ką per charizmas visos bendruomenės labui Dvasia kalba Bažnyčiai ir Bažnyčioms (plg. Apr 2,7 ir toliau) bei atskiriems asmenims. Noriu pabrėžti, ką, atsižvelgdama į kultūras, civilizacijas ir sveikas tradicijas, Dvasia įkvepia įvairioms bendruomenėms, pradedant pačia mažiausia - šeima - ir baigiant didžiausiomis - tautomis ir tarptautinėmis organizacijomis. Žmonija, kaip labai vaizdžiai pasakė apaštalas Paulius Laiške romiečiams, nepaisant išorinio vaizdo, tebelaukia, kada bus apreikšti Dievo vaikai, ir tarytum gimdyvė gyvena viltimi (plg. Rom 8, 19-22).