1987 birželio 5

Jo Ekscelencijai Arkivyskupui Liudui Poviloniui,
Kauno ir Vilkaviškio Apaštaliniam Administratoriui, Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininkui,
ir visiems Lietuvos Vyskupams
 

Mylimieji Broliai,

1. Jūsų tautos "Krikšto" šeši šimtosios metinės, kurias iškilmingai minite šiais Dievo malonės metais, tiek jums, tiek jūsų tikintiesiems sudaro gražią progą sustiprinti tikėjimą, pagilinti maldingumą, atnaujinti dvasinį gyvenimą. Šia proga iš visos širdies gyvai ir broliškai su jumis vienijasi visa Bažnyčia.

Kaip įvairiausiomis progomis esu priminęs – pavyzdžiui, savo žodyje šv. Mišių metu šių metų sausio 1 d. – visa Bažnyčia mini drauge su jumis šią taip reikšmingą sukaktį ir drauge su jumis "dėkoja Dievui už šią neapsakomą dovaną" (2 Kor 9, 15). Romos Bažnyčia ir visos broliškos Bažnyčios pasaulyje jungiasi į jūsų karštą padėkos maldą, kuria dėkojate Dievui už neįkainojamą "Krikšto" malonę, už gyvą jūsų tautos atsivėrimą šios malonės veikimui ir už tuos laimėjimus, kuriuos, ji pasiekė, šios malonės viekiama, už tą dvasinę jėgą ir uolumą, su kuriuo jūsų tėvai saugojo Krikšto malonę ir ją ugdė šešių šimtų metų istorijos sūkuriuose.

Visuotinė Bažnyčia gerai pažįsta tą didįjį dvasinį turta, kurį Lietuvos katalikų bendruomenė yra paskleidusi ir toliau tebeskleidžia Dievo tautoje (plg. Lumen Gentium, 13). Visuotinė Bažnyčia už tai dėkoja ir pripažįsta, kad tame per šimtmečius besitęsiančiame Kristaus liudijime veikia Šv. Dvasia, kuri “Evangelijos galia Bažnyčią išlaiko jauną, nuolatos ją atnaujina ir veda į tobulą vienybę su Sužadėtiniu – Kristumi” ¹.

Kaip žinote, norėdamas išreikšti šią visuotinės Bažnyčios vienybę su jumis, šio birželio 28 dieną, tą pačią valandą, kurią jūsų tauta Vilniuje iškilmingai minės krikščionybės jubiliejų, čia ant apaštalo šv. Petro kapo aš pats vadovausiu iškilmingam minėjimui, kurio metu man bus didelis džiaugsmas paskelbti palaimintuoju didįjį jūsų tautos sūnų ir ganytoją: arkivyskupą Jurgį Matulaitį. Prie altoriaus Šv. Petro bazilikoje šalia manęs bus Europos žemyno Episkopatų atstovai: jų buvimas ir regimu būdu išreikš mūsų dvasinę vienybę, mūsų artumą su Lietuvos Bažnyčia.