2. Lietuvių atsivertimas į krikščionybę
įvyko keletą amžių vėliau negu kaimyninių
senosios Europos tautų. Patekę tarytum tarp dviejų varžtų
tarp Rytų, iš kur spaudė slaviškos tautos, ir tarp Vakarų,
iš kur veržėsi bauginantis Kryžiuočių Ordinas, jūsų
protėviai jau XIII amžiaus pradžioje sukūrė
nepriklausomą valstybę, kuri ryžtingai gyvė savo
nepriklausomybę ir savo laisvę. Šios ypatingos politinės ir
geografinės aplinkybės leidžia suprasti, kodėl lietuviai
ilgą laiką priešinosi priimti Kryžių iš tų,
kurie prieš juos ėjo su iškeltu kardu ir grasino juos pavergti.
Kaip tik siekdamas išvengti to išviršinio spaudimo, didysis
kunigaikštis Mindaugas 1251 metais nusprendė priimti katalikų
tikėjimą ir pasivedė ypatingai šio Apaštalų Sosto
globai, gaudamas iš popiežiaus Inocento IV karaliaus vainiką.
Tuo pat metu popiežius įsteigė pirmąją lietuvišką
vyskupiją ir patvarkė, kad ji būtų priklausoma tiktai nuo
Šventojo Sosto. Bet
Mindaugo atsivertimas nebuvo atitinkamai parengtas. Dėl to jis sutiko
pasipriešinimą tautoje, kuri nepasekė didžiojo
kunigaikščio pavyzdžio. Jau prieš 1260 metus vyskupas turėjo
pasitraukti, ir 1263 metais tragiška Mindaugo mirtis užbaigė tą
trumpai švystelėjusį pavasarį.
|