12. Brangieji
Broliai vyskupai, kunigai, vienuoliai, vienuolės, ir jūs visi tos
tolimosios, o man taip artimos ir ypatingai mylimos Bažnyčios broliai
seserys, labai garbingos tautos sūnūs ir dukterys! Aš, Romos
vyskupas ir visuotinės Bažnyčios ganytojas, klaupiuosi drauge su
jumis prie šv.Kazimiero relikvijų ir drauge su jumis dėkoju
Dievui, visokių gėrybių teikėjui, už jūsų
“Krikšto” dovaną ir maldauju už jus, kad Dievas “padarytų
jus vertus savo pašaukimo ir savo galybe tobulintų gerus jūsų
užmojus bei veiklų tikėjimą. Tada mūsų
Viešpaties Jėzaus Kristaus vardui bus garbė jumyse, o jums jame”
(2 Tes 1, 11–12).
Visos Bažnyčios
vardu aš pavedu Dievui dvasinį jūsų tautos tikėjimo
paveldą ir maldauju: išsaugok ir palaimink tą darbą, kurį
esi atlikęs per šešis šimtmečius!
Būk maloningas,
visagali Tėve, šiem savo vaikam, kuriuos iš tamsybių
iškėlei į savo tiesos šviesą. Teapsigyvena jų
širdyse tavo Šventoji Dvasia, tiesos ir paguodos Dvasia, kad jie
sugebėtų savo tautoje skleisti tavo Sūnaus prisikėlimo
vaisius.
Duok šios tautos, kuri
yra tavo, ganytojams maldingumo ir išminties, kad mokėtų vesti
savo kaimenę į gyvenimo ganyklas. O padaryk, visagali Dieve, kad jie
galėtų atlikti savo šventą tarnybą ramiai ir
nevaržomai.
Apšviesk savo
šviesa ir sustiprink savo jėga tuos, kuriuos esi pašaukęs
tau pasišvęsti, kad būtų ištvermingi ir mokėtų
aukotis besąlygiškai.
Padidink skaičių
tų, kurie priima kunigišką ir vienuolišką
pašaukimą, sustiprink jų didžiadvasį ryžtą
ir padaryk, kad jie galėtų be kliūčių eiti tavo
dieviškosios tarnybos keliu.
Pažvelk, o
Viešpatie, į vieningas šeimas, kurios gyvena tavo meilėje.
Padaryk, kad jos su džiaugsmu ir atsakomybe priimtų gyvybės
dovaną. Tavo malonės padedamos, teauga jos tarpusavio meilėje. Tėvai
tesugeba perteikti savo vaikams tikėjimo dovaną, drauge ją
konkrečiai paliudydami tikrai krikščionišku gyvenimu.
Su ypatinga meile pažvelk, o Dieve, į Lietuvos jaunimą.
Jaunimas savo širdyje neša didžiąją viltį.
Padaryk juos tvirtus ir dorus, kad galėtų su pasitikėjimu kurti
ateitį. Padaryk, kad galėtų laisvai priimti savo tėvų
tikėjimo dovaną, padaryk, kad ją priimtų su dėkingumu,
padaryk, kad ją ugdytų su meile.
Tu esi tautų Viešpats ir žmonijos Tėvas. Aš
maldauju tavo palaimos šiai tavo Lietuvos šeimai: tebūna jai leista
pagal savo sąžinę išgirsti tavo šaukiantį balsą
ir pasiekti jį, einant tuo keliu, kurį pirmą kartą esi
nurodęs prieš šešis šimtmečius. Jos priklausymo
tavo Karalystei, šventumo ir gyvenimo karalystei, niekas tenelaiko
prieštaravimu žemiškosios tėvynės gerovei. Tebūna
jai leista visada ir visur deramai tave garbinti ir laisvai bei ramiai liudyti
tiesą, teisingumą ir meilę.
Viešpatie, palaimink šią tautą, apšviesk ją
savo veido šviesa ir suteik jai savo ramybę.
Visiško pasitikėjimo dvasioje šiandien kreipiuosi į
tave, o maloningoji Jėzau Kristaus Motina, savo maldą jungdamas su
tavo vaikų lietuvių malda, kuria jie kupini pasitikėjimo
šaukiasi tavo pagalbos. O gailestingumo Motina! Ši tauta skuba pas
tave, pasivesdama tavo globai: neatmesk jos maldavimo didžioje negandoje,
gelbėk ją nuo pavojų, vesk ją pas savo Sūnų.
Tu, o Motina, esi tartum Bažnyčios atmintis. Tu visada atmeni,
savo širdyje saugoji atskirų žmonių ir ištisų
tautų rūpesčius. Tau pavedu Lietuvos brolių seserų per
šešis šimtmečius sutelktą ir išsaugotą
paveldą. Prašau tave: padėk jiems būti ir visada likti
ištikimiems Kristui ir Bažnyčiai.
Jums, garbingieji ir brangūs Broliai, jūsų tikintiesiems ir
visiems lietuviams, pasklidusiems pasaulyje, su nuoširdžia meile
suteikiu mano Apaštalinį Palaiminimą.
Roma, prie šv. Petro, 1987 m. birželio 5 diena, devintaisiais
mano pontifikato metais.
Jonas
Paulius II
Išnašos
|