2. Lietuvių atsivertimas į krikščionybę įvyko keletą amžių vėliau negu kaimyninių senosios Europos tautų. Patekę tarytum tarp dviejų varžtų tarp Rytų, iš kur spaudė slaviškos tautos, ir tarp Vakarų, iš kur veržėsi bauginantis Kryžiuočių Ordinas, jūsų protėviai jau XIII amžiaus pradžioje sukūrė nepriklausomą valstybę, kuri ryžtingai gyvė savo nepriklausomybę ir savo laisvę. Šios ypatingos politinės ir geografinės aplinkybės leidžia suprasti, kodėl lietuviai ilgą laiką priešinosi priimti Kryžių iš tų, kurie prieš juos ėjo su iškeltu kardu ir grasino juos pavergti.

Kaip tik siekdamas išvengti to išviršinio spaudimo, didysis kunigaikštis Mindaugas 1251 metais nusprendė priimti katalikų tikėjimą ir pasivedė ypatingai šio Apaštalų Sosto globai, gaudamas iš popiežiaus Inocento IV karaliaus vainiką. Tuo pat metu popiežius įsteigė pirmąją lietuvišką vyskupiją ir patvarkė, kad ji būtų priklausoma tiktai nuo Šventojo Sosto. Bet Mindaugo atsivertimas nebuvo atitinkamai parengtas. Dėl to jis sutiko pasipriešinimą tautoje, kuri nepasekė didžiojo kunigaikščio pavyzdžio. Jau prieš 1260 metus vyskupas turėjo pasitraukti, ir 1263 metais tragiška Mindaugo mirtis užbaigė tą trumpai švystelėjusį pavasarį.