Chapter, Paragraph
1 I | atsiskleidžia naujai, galutinio „šabo poilsio” (Žyd 4, 9), į kurį
2 I | apie Kūrimą bei pagilinti „šabo” teologiją. ~ ~ ~
3 I | pats Jėzus kalbėdamas apie šabo priesaką: „Mano Tėvas darbuojasi
4 I | Senajame Testamente, kur „šabo” priesakas siejamas ne tik
5 I | Norint prisiartinti iki „šabo”, Dievo „poilsio”, branduolio,
6 I | šventą” (Pr 2, 3) ~13. Tad šabo priesakas, pirmojoje Sandoroje
7 I | Norint visiškai suvokti šabo „pašventinimo” prasmę pirmajame
8 I | Dievas įpareigoja laikytis šabo, būdinga formuluote pateiktas
9 I | Išėjimo knygoje: „Atsimink šabo dieną, kad ją švęstum” (
10 I | atminimo” tema, siejama su šabo poilsiu, randama ir Pakartoto
11 I | Dievas, ir įsakė tau švesti šabo dieną” (Įst 5, 15). ~Ši
12 I | Nuo šabo dienos prie sekmadienio ~
13 I | laiko savitumą, pirmąją po šabo dieną šventė, nes šią dieną
14 I | galo įgyvendinta dvasinė šabo prasmė; šv. Grigalius Didysis
15 I | plg. 2 Kor 4, 6). Nuo „šabo” dienos pereinama prie „
16 I | prie „pirmosios dienos po šabo”, nuo septintosios dienos
17 II | laikais pirmoji diena po šabo, pirmoji savaitės diena,
18 II | Didėjantis skirtumas nuo šabo ~23. Kaip tik šį naujumą
19 II | ypatumus lyginant su žydų šabu. Šabo dieną žydai privalėdavo
20 II | metu būdavo ir laikomasi šabo, ir švenčiamas sekmadienis.
21 II | naujos vilties, nebešvęsdami šabo, bet gyvendami pagal Viešpaties
22 II | po septintos, tai yra po šabo, ir pirmoji savaitės diena” (22).
23 II | Sekmadienio skyrimas nuo žydų šabo vis labiau įsitvirtina Bažnyčios
24 II(23)| castigatione: PG 46, 309. Šabo ir sekmadienio ryšys, „šventojo
25 II | lyginimas su Senojo Testamento šabo samprata paskatino taip
26 II | visiškai įgyvendins laikiną šabo simboliką, šv. Augustinas,
27 II | kaip apie „poilsio ramybę, šabo ramybę, ramybę be vakaro” (27).
28 IV | Šabo įvykdymas ~59. Šis krikščioniškojo
29 IV | susijusį su Senojo Testamento šabo išpildymu. Viešpaties dieną,
30 IV | skambesį. Juk nuolatinis šabo sugrįžimas šalina grėsmę,
31 IV | Atsimink, kad švęstum šabo dieną” (Iš 20, 8), tai poilsis,
32 IV | motyvai tebegalioja, nors žydų šabo nuostatai, pranokti sekmadienio „
33 IV | bei dvasingumą: „Laikysies šabo dienos ir švęsi ją, kaip
34 IV | Dievas, ir įsakė tau švęsti šabo dieną” (Įst 5, 12–20). Šabo
35 IV | šabo dieną” (Įst 5, 12–20). Šabo laikymasis čia artimai susietas
36 IV | Daug žmonių jis išgydė šabo dieną (plg. Mt 12, 9–14
37 IV | išskleisdamas autentišką biblinio šabo prasmę, Jėzus, „šabo Viešpats” (
38 IV | biblinio šabo prasmę, Jėzus, „šabo Viešpats” (Mk 2, 28), grąžina
39 IV | pagrįstai jautėsi turį galią šabo prasmę perkelti į Prisikėlimo
40 IV | susieti su ja reikšmingo šabo poilsio. Tiktai ketvirtajame
|