Chapter, Paragraph
1 Prat| absoliučiai nepakartojamas žmogaus istorijoje, bet ir sudarantis
2 Prat| konkrečiai atsakyti į kiekvieno žmogaus giliausius bei autentiškiausius
3 I | stilius puikiai atspindi žmogaus nuostabą kūrinijos neaprėpiamumo
4 I | paveikslą bei panašumą sukurto žmogaus didybės ir jo nuopolio,
5 I | užbaigimas atveria pasaulį žmogaus veiklai. „Kadangi septintą
6 I | atšvaitus, bet ir atskleidžia žmogaus užduotį pasaulio atžvilgiu.
7 I | dienos Dievas, bet visų žmogaus dienų Dievas. ~Jei jis septintąją
8 I | 15. Iš tikrųjų visas žmogaus gyvenimas, taip pat visas
9 I | bei dėkojimas jam. Tačiau žmogaus santykiui su Dievu reikalingi
10 I | gyvybę visam religiniam žmogaus gyvenimui ir tada pripildyti
11 I | Dievui ir jo šlovinimo, žmogaus poilsis Viešpaties dieną
12 IV | Apd 2, 24–31), kuris yra žmogaus pagal Dievo planą tobulas
13 IV | tarp „Dievo dienos” ir „žmogaus dienos” neišsprūdo iš akių
14 IV | liks tiesiogiai susieta su „žmogaus diena”. Kai Dievo įsakas
15 IV | Dievo atminimu didindamas žmogaus gyvenimo džiaugsmą bei troškimą
16 IV | būtų gerbiamos ir Dievo, ir žmogaus teisės, – laikymosi išlaisvinamąjį
17 IV | poilsio kaitos, įspaustos į žmogaus prigimtį, norėjo pats Dievas;
18 IV | pernelyg daug neteisingumo bei žmogaus išnaudojimo. Bažnyčia, šimtmečiais
19 IV | atsipalaidavimą, reikalaujamus žmogaus orumo, artimai susijusio
20 IV | Dievo pirmumas, bet taip pat žmogaus pirmumas bei orumas visuomeninio
21 IV | autentiškiausiai virsta žmogaus diena. ~ ~
22 V | kurių gamtos religija bei žmogaus kultūra nori priderinti
23 V | Prisikėlimo, jis skrodžia žmogaus laiką, mėnesius, metus,
24 V | pašaukti pateikti, idant žmogaus laikus visada remtų viltis. ~ ~
25 V | kuris nusileido prisiimti žmogaus būtį, kad padarytų mus savo
|