Chapter,  Paragraph

 1 Prat|     aspektai. Jis atitinka ne tik poilsio būtinybę, bet ir žmogui
 2 Prat|           kuris iš esmės laikomas poilsio bei pramogų laiku. Šiuo
 3  I  |   Sandoros šventąją dieną. „Dievo poilsio” (plg. Pr 2, 2) ir poilsio,
 4  I  |        poilsio” (plg. Pr 2, 2) ir poilsio, kurį jis suteikė Išėjimo
 5  I  |           naujai, galutinio „šabo poilsio” (Žyd 4, 9), į kurį savo
 6  I  |   prisiartinti iki „šabo”, Dievo „poilsio”, branduolio, būtina, kaip
 7  I  | natūraliai sutampa su žmogiškuoju poilsio poreikiu, vien tikėjimas
 8  I  |                           14. Tad poilsio diena yra šabas pirmiausia
 9  I  |        balsu. ~Štai kodėl tai yra poilsio diena: neretai varginančio
10  I  |           žmogus įžengia į Dievo „poilsio” matmenį ir intensyviai
11 II  |       laikytis Įstatymo nustatyto poilsio. Iš pradžių apaštalai, ypač
12 II  |           apie eschton kaip apie „poilsio ramybę, šabo ramybę, ramybę
13 III |          socialiniams santykiams, poilsio bei atsipalaidavimo laikotarpiams –
14 IV  |          Sekmadienis – džiaugsmo, poilsio ir solidarumo diena ~  ~ ~
15 IV  |  Viešpaties dienai dar nė netapus poilsio diena – kuri, be to, buvo
16 IV  |        darbų” (Pr 2, 3). Ši Dievo poilsio diena teikia prasmę laikui,
17 IV  |                                   Poilsio diena ~64. Keletą šimtmečių
18 IV  |     susieti su ja reikšmingo šabo poilsio. Tiktai ketvirtajame šimtmetyje
19 IV  |       džiaugsmo diena, nėra sykiu poilsio diena, ir jiems sunku „pašventinti”
20 IV  |         tarp Viešpaties dienos ir poilsio dienos pilietinėje visuomenėje
21 IV  |     būdingą perspektyvą. Darbo ir poilsio kaitos, įspaustos į žmogaus
22  V  |    dalyvauti Mišiose bei laikytis poilsio, nors šios šventės ir sutampa
23 Pab |   kultūros, kuri, laimei, suprato poilsio bei laisvalaikio būtinybę,
24 Pab |       žmonės, mėgaujasi savaitine poilsio diena, jis sykiu gyvai suvokia
25 Pab |     Sekmadienis yra džiaugsmo bei poilsio diena kaip tik todėl, kad