Chapter,  Paragraph

 1 Prat|            bet ir sudarantis patį laiko slėpinio centrą. Juk, kaip
 2 Prat|         liturgijoje, Kristus yra „laiko ir amžių” Viešpats. Tad
 3 Prat|        šventė” (4), skirta ne tik laiko sekai žymėti, bet ir laiko
 4 Prat|        laiko sekai žymėti, bet ir laiko giliai prasmei atskleisti. ~
 5 Prat|          Nebijokite dovanoti savo laiko Kristui! Taip, atverkime
 6 Prat|         yra tas, kuris pažįsta ir laiko, ir amžinybės paslaptį,
 7  I  |           Žodis tapo kūnu „atėjus laiko pilnatvei” (Gal 4, 4), vadinasi,
 8  I  |       Bažnyčia parodo, jog jie jį laiko ne bendruomenės religinės
 9  I  |    tikrovė kyla iš Dievo. Jis yra laiko ir erdvės Viešpats. Jis
10  I  |      interpretuotas kaip tipiškas laiko „šventosios architektūros”,
11  I  |       pradėto naujo bei galutinio laiko savitumą, pirmąją po šabo
12 II  |           akis iškeliančią ne tik laiko pradžią, bet ir jo pabaigą „
13 II  |            kuri bus po dabartinio laiko, diena be pabaigos, nepažįstanti
14 II  |           jo prisikėlimui atminti laiko savaitiniame ritme yra amžinas
15 IV  |          sakant, po penkių – nori laiko atsipalaiduoti bei skirti
16  V  | pirmapradė šventė, atskleidžianti laiko prasmę ~  ~
17  V  |                         Kristus – laiko alfa ir omega ~74. „Krikščionybėje
18  V  |      kulminacija yra Įsikūnijimo „laiko pilnatvė” ir kurios horizontas
19  V  |    egzistencijos metai tikrai yra laiko vidurys, kurio viršūnė –
20  V  |        parodoma, kad „Kristus yra laiko Viešpats, jo pradžia ir
21  V  |      akimirką, jiems suteikdamas ‘laiko pilnatvę’” (119). ~
22  V  |           taip pat atskleidžia ir laiko prasmę. Jinai neturi nieko
23  V  |           kultūra nori priderinti laiko ritmą, kartais galbūt pasiduodamos
24  V  |         laukti dar vieno išganymo laiko, nes pasaulis jau gyvena
25 Pab |          dovana nepermaldaujamoje laiko tėkmėje: „Jis maloningas