Chapter,  Paragraph

 1 Prat|    slėpinio tikruoju branduoliu. Juk savaitės ritme sekmadienis
 2 Prat|      patį laiko slėpinio centrą. Juk, kaip mums primenama Velykų
 3  I  |     Dievo planą kuriant pasaulį. Juk jei Žodis tapo kūnu „atėjus
 4  I  |      prasme yra pavyzdys žmogui. Juk jis pašauktas ne tik apgyvendinti,
 5 II  |      galėtume gyventi be jo, kai juk ir pranašai, jo mokiniai
 6 II  |      vadintis ir „ugnies diena”. Juk Kristaus šviesa artimai
 7 III |   Kristaus mirtį ir prisikėlimą. Juk visi, kurie yra gavę krikšto
 8 III |          esame vienas kūnas: mes juk visi dalijamės viena duona” (
 9 III |          eschatologinio matmens. Juk sekmadienis po sekmadienio
10 III | krikščioniškosios vilties diena. Juk dalyvavimu „Viešpaties vakarienėje”
11 III |         Mišias švenčių dienomis. Juk jei šventojo teksto skaitymas,
12 III |       Kristus pats tampa maistu. Juk „Kristus patikėjo šią Auką
13 III |        jų įprastiniame gyvenime. Juk tikinčiajam, supratusiam
14 III |      sekmadienio mišparais (87). Juk liturgijos požiūriu šventės
15 III |         dėl to jį „pašventinti”. Juk Viešpaties diena teisingai
16 IV  |     perduoda dovanodamas Dvasią. Juk džiaugsmas yra vienas iš
17 IV  |       oresnis bei šventiškesnis! Juk ne kas kitas, o Kristus,
18 IV  |      sakant, teologinį skambesį. Juk nuolatinis šabo sugrįžimas
19 IV  |        kas priimama su padėka, – juk visa tai pašventinama Dievo
20 IV  |        likusį sekmadienio laiką. Juk jei sekmadienis yra džiaugsmo
21  V  |          viršūnė – Prisikėlimas. Juk jei jis nuo pradėjimo pirmojo
22  V  |          per Prisikėlimo įvykį. ~Juk visa, kas atsitiks iki pasaulio
23 Pab |          pats Kristaus slėpinys: juk kaip galėtų ji, Mater Domini
24 Pab |       bei pastoracinių pastangų. Juk tai ir yra jo tikrasis tikslas.