Chapter,  Paragraph

 1 Prat|                      4. Akivaizdu, jog dar visai neseniai krikščioniškosios
 2 Prat|        tokiame siaurame horizonte, jog nebegalės matyti „dangaus” (7),
 3 Prat|           yra itin menkas. Atrodo, jog daugelio tikinčiųjų sąmonėje
 4 Prat|       klausimų akivaizdoje atrodo, jog šiandien labiau negu kada
 5 Prat|           Susirinkimas, mokydamas, jog sekmadienį „tikintieji privalo
 6  I  |   įvaizdžiu, būtų galima pasakyti, jog Dievas ir vienu, ir kitu
 7  I  |            vėliau Bažnyčia parodo, jog jie jį laiko ne bendruomenės
 8  I  |           atskirta nuo kitų dienų, jog tarp visų kitų dienų būtų
 9 II  |             Šv. Bazilijus aiškina, jog sekmadienis iš tikrųjų yra
10 II  | terminologiją, norėdamas pažymėti, jog krikščionys susirenka „saulės
11 II  |         sistemų pokyčius pareiškė, jog Bažnyčia „nesipriešina tik
12 III |             Čia pravartu priminti, jog vaikus mokyti dalyvauti
13 III |           atnaujina savo suvokimą, jog visa sukurta per Kristų (
14 III |           aukuro ir ten prisimeni, jog tavo brolis turi šį tą prieš
15 III |          nors anksčiau parodydama, jog ji tikėjimo srityje nesitenkina
16 IV  |      pažvelgus į istoriją, matyti, jog krikščionys, prisikėlusiojo
17 IV  |    krikščioniškąjį džiaugsmą rašė, jog „krikščioniškasis džiaugsmas
18 IV  |            paskatinti jį užmiršti, jog Dievas yra Kūrėjas, nuo
19 IV  |          formoms. ~Todėl natūralu, jog krikščionys siekia, kad
20 IV  |        konkrečiu elgesiu parodyti, jog „vienam” neįmanoma būti
21 Pab |  kiekvienas tikintysis įsitikintų, jog jis negali nei gyventi tikėjimu,
22 Pab |      įsitikinimu, lydimu suvokimo, jog sekmadienio šventimas taip