Chapter,  Paragraph

 1  I |        septintąją dieną ir padarė ją šventą” (Pr 2, 3). Tada –
 2  I |      pripildyti žemę ir užvaldyti ją laikantis jo įstatymo. ~  ~ ~
 3  I |        septintąją dieną ir padarė ją šventą” (Pr 2, 3) ~13. Tad
 4  I |          Atsimink šabo dieną, kad ją švęstum” (20, 8). Už kelių
 5  I |     septintąją dieną palaimino ir ją pašventino” (20, 11). Prieš
 6 II |         Viešpaties dienos prasmę, ją – nors ir kaip labai ji
 7 II |        jaudina Bažnyčią ir verčia ją skirti motinišką dėmesį
 8 III|       žmogiškąja egzistencija bei ją atpirkti, visa iš naujo
 9 III|   eucharistinę Auką bei atnašauti ją visos Dievo tautos vardu
10 III|         dievišką auką ir kartu su ja save, taigi tiek aukojimu,
11 III|          išgyvenama tik tada, kai ją visą ženklina dėkingas bei
12 III|          Eucharistijos dovanai ir ją papildytų? ~Šis gana tradicinis „
13 III|     pagalba, pirmiausia tada, kai ją dosniu tarnavimu papildo
14 IV |       kalendoriuje, – išgyvendavo ją pirmiausia kaip džiaugsmo
15 IV | palaiminimo (plg. Pr 2, 3), kuris ją, kaip gyvūnus bei žmones (
16 IV |    Laikysies šabo dienos ir švęsi ją, kaip Viešpats, tavo Dievas,
17 IV |   neturėdami galimybių susieti su ja reikšmingo šabo poilsio.
18  V |    parodydamas jo išganymo galią, ją pabrėžia. Kaip sakoma šv.
19  V |           yra jai svetimi ir gali ją iškreipti. Tokiais atvejais
20 Pab|   paklūsta Prisikėlusiajam, kuris ją sušaukia, kad jai kaip amžinąjį
21 Pab|   įsiklauso į Dvasią ir drauge su ja atsiveria Kristui, karštai
22 Pab|         Tėvui Kristaus auką ir su ja savo gyvenimą. Su Marija