Chapter,  Paragraph

 1 Prat|       poreikį „švęsti”. Tačiau jei sekmadienis praranda savo
 2  I  |     planą kuriant pasaulį. Juk jei Žodis tapo kūnu „atėjus
 3  I  |    džiugus Kūrėjo poilsis ~11. Jei pirmajame Pradžios knygos
 4  I  |    visų žmogaus dienų Dievas. ~Jei jis septintąją dieną ypatingu
 5  I  |      įstabių darbų šventimas. ~Jei šis „atminimas” yra gyvas,
 6  I  |      mirtį ir prisikėlimą, net jei visa tai galutinai išryškės
 7 II  |    Ignotas Antiochietis rašo: „Jei tie, kurie gyveno pagal
 8 III |  slėpinį bei  vilties šaltinį. Jei sekmadienis yra Prisikėlimo
 9 III | Bažnyčią maitina ir formuoja: „Jei viena duona, tai ir mes
10 III |      pagrindą. Šiuo požiūriu – jei tai rodo aplinkybės – būtų
11 III |   Mišias švenčių dienomis. Juk jei šventojo teksto skaitymas,
12 III |      deramai tam nusiteikę ir, jei jaučiasi padarę sunkią nuodėmę,
13 III |    reiklius Kristaus žodžius: „Jei neši dovaną prie aukuro
14 III |       nesvetinga. Tikinčiajam, jei jis nenori palūžti, reikalinga
15 III |       gi pasauliečių gyvenime, jei įmanoma, nenumatyti ypatingų
16 IV  |           1 Tim 4, 4–5) Taigi, jei žmogus po šešių darbo dienų –
17 IV  |     džiaugsmu, kurį dovanoja: „Jei laikysitės mano įsakymų,
18 IV  |      nukrautas aukso taurėmis, jei Jis miršta iš bado? Pirma
19 IV  |  likusį sekmadienio laiką. Juk jei sekmadienis yra džiaugsmo
20  V  |    viršūnė – Prisikėlimas. Juk jei jis nuo pradėjimo pirmojo