Chapter, Paragraph
1 Prat | 1. Viešpaties diena – taip nuo apaštalų laikų
2 Prat | primena Kristaus prisikėlimo dieną. Tai savaitės Velykos, diena,
3 Prat | dieną. Tai savaitės Velykos, diena, kai švenčiama Kristaus
4 Prat | plg. 2 Kor 5, 17). Tai diena, kai dėkinga adoracija prisimenama
5 Prat | prisimenama pirmoji pasaulio diena ir veiklia viltimi žvelgiama
6 Prat | žvelgiama į „paskutiniąją dieną”, kurią Kristus šlovingai
7 Prat | psalmininko šūksnis: „Ši diena yra Viešpaties duota, –
8 Prat | anksti, pirmąją savaitės dieną” (Mk 16, 2) atėjusios prie
9 Prat | minėdama Kristaus prisikėlimo dieną ne vieną kartą per metus,
10 Prat | sakyti, kad „Viešpaties diena”, kaip yra sakoma vieno
11 Prat | Sekmadienis yra Prisikėlimo diena, tai krikščionių diena,
12 Prat | Prisikėlimo diena, tai krikščionių diena, mūsų diena” (3). Krikščionims
13 Prat | krikščionių diena, mūsų diena” (3). Krikščionims sekmadienis
14 Prat | laikančia Kristaus prisikėlimo dieną, Bažnyčia švenčia velykinį
15 Prat | velykinį slėpinį kas septintą dieną, kuri pagrįstai vadinama
16 Prat | pagrįstai vadinama Viešpaties diena” (5). Paulius VI iš naujo
17 Prat | Eucharistiją ir „Viešpaties dieną”. Daugelis įžvalgų bei jausmų,
18 Prat | kaip tikrąją „Viešpaties dieną” privalu švęsti ir naujomis
19 Prat(7)| pareiškimas „Viešpaties diena” (1984 liepos 15): Ench.
20 Prat | laiške. ~Sekmadienis yra diena, sudaranti krikščioniškojo
21 Prat | paslaptį, ir patiki mums „savo dieną” kaip vis naują savo meilės
22 I | darbus, „palaimino septintąją dieną ir padarė ją šventą” (Pr
23 I | galutinės Sandoros šventąją dieną. „Dievo poilsio” (plg. Pr
24 I | veiklai. „Kadangi septintą dieną Dievas užbaigęs darbus,
25 I | užsiėmęs, ilsėjosi septintą dieną nuo visų darbų, kuriuos
26 I | Jis ilsėjosi septintą dieną” (Pr 2, 2). Ir čia susiduriame
27 I | Dieviškuoju poilsiu septintą dieną nedaroma užuominos apie
28 I | Dievas, kuris ilsisi septintą dieną ir džiaugiasi savo kūrinija,
29 I | vietoje: „Sudarysiu jiems tą dieną sandorą su laukiniais žvėrimis,
30 I | Dievas palaimino septintąją dieną ir padarė ją šventą” (Pr
31 I | 14. Tad poilsio diena yra šabas pirmiausia dėl
32 I | kitų dienų būtų Viešpaties diena. ~Norint visiškai suvokti
33 I | Dievas. ~Jei jis septintąją dieną ypatingu palaiminimu „padaro
34 I | padaro šventą” ir „savo diena” iš esmės, šitai derėtų
35 I | asmens matmenis. „Viešpaties diena” kaip tik tokio santykio
36 I | kaip tik tokio santykio diena, kada žmogus kelia savo
37 I | Štai kodėl tai yra poilsio diena: neretai varginančio darbo
38 I | yra iš Dievo! Viešpaties diena nepaliaujamai tvirtina šį
39 I | knygoje: „Atsimink šabo dieną, kad ją švęstum” (20, 8).
40 I | yra juose, bet septintąją dieną jis ilsėjosi. Todėl Viešpats
41 I | Todėl Viešpats septintąją dieną palaimino ir ją pašventino” (
42 I | gyvenimui ir tada pripildyti dieną, kurią žmogus pašauktas
43 I | ir įsakė tau švesti šabo dieną” (Įst 5, 15). ~Ši formuluotė
44 I | žmogaus poilsis Viešpaties dieną įgyja visą savo prasmę.
45 I | savitumą, pirmąją po šabo dieną šventė, nes šią dieną Viešpats
46 I | šabo dieną šventė, nes šią dieną Viešpats prisikėlė iš numirusių.
47 II | Viešpaties ir Dvasios dovanos diena ~ ~ ~
48 II | anastasimos hemera, prisikėlimo diena (18), ir dėl tokio savo
49 II | numirusių „pirmąją savaitės dieną” (Mk 16, 2. 9; Lk 24, 1;
50 II | 1; Jn 20, 1). Tą pačią dieną Prisikėlusysis pasirodė
51 II | savaitės po žydų Velykų pirmoji diena (plg. Apd 2, 1), buvo ir
52 II | 2, 1), buvo ir Sekminių diena, kai Šventosios Dvasios
53 II | skelbimo ir pirmųjų krikštų diena: Petras skelbė susirinkusiai
54 II | Pirmoji savaitės diena ~21. Dėl šios priežasties
55 II | apaštalų laikais pirmoji diena po šabo, pirmoji savaitės
56 II | po šabo, pirmoji savaitės diena, ėmė lemti Kristaus mokinių
57 II | 16, 2). „Pirmoji savaitės diena” buvo ta diena, kai Paulius
58 II | savaitės diena” buvo ta diena, kai Paulius atsisveikindamas
59 II | vadinti šią pirmąją savaitės dieną „Viešpaties diena” (1, 10).
60 II | savaitės dieną „Viešpaties diena” (1, 10). Nuo tada tai bus
61 II | krikščionių paprotį „nustatytą dieną susirinkti prieš patekant
62 II | krikščionys tardavo „Viešpaties diena”, jie suteikdavo šiai sąvokai
63 II | tvirtai nustatytą savaitės dieną. Štai kodėl tikintieji būdavo
64 II | lyginant su žydų šabu. Šabo dieną žydai privalėdavo rinktis
65 II | gyvendami pagal Viešpaties dieną, tą dieną, kai per jį ir
66 II | pagal Viešpaties dieną, tą dieną, kai per jį ir jo mirtį
67 II | šabo, ir pirmoji savaitės diena” (22). Sekmadienio skyrimas
68 II | šabatizuoti” Viešpaties dieną. Negana to, krikščionijoje
69 II | Naujojo kūrimo diena ~24. Krikščionių sekmadienio
70 II | sieti „pirmąją savaitės dieną” įvykusį prisikėlimą su
71 II | įvykusį prisikėlimą su pirmąja diena tos kosminės savaitės (plg.
72 II | suskirstytas kūrimo vyksmas, – su diena, kai buvo sukurta šviesa (
73 II | Sekmadienis iš tiesų yra diena, kurią labiau negu kokią
74 II | labiau negu kokią nors kitą dieną krikščionis kviečiamas atsiminti
75 II | naktį, bet šią savaitės dieną, „kai Bažnyčia mini Viešpaties
76 II | Aštuntoji diena – amžinybės įvaizdis ~26.
77 II | yra septintoji savaitės diena, paskatino žvelgti į Viešpaties
78 II | paskatino žvelgti į Viešpaties dieną papildomos simbolikos, tokios
79 II | pirmoji, bet ir „aštuntoji diena”, tai yra septynių dienų
80 II | iš tikrųjų yra vienintelė diena, kuri bus po dabartinio
81 II | bus po dabartinio laiko, diena be pabaigos, nepažįstanti
82 II | Žvelgdamas į paskutiniąją dieną, kuri visiškai įgyvendins
83 II | Kristaus, šviesos diena ~27. Remiantis šia kristocentrine
84 II | sukrikščioninti pavadinimą „saulės diena”, posakį, kuriuo romėnai
85 II | kuriuo romėnai žymėjo šią dieną ir kuris dar pasitaiko kai
86 II | krikščionys susirenka „saulės dieną” (30), tačiau šis posakis
87 II | taip pat 1, 4 – 5. 9), ir diena jo prisikėlimui atminti
88 II | įvesdina. Kai susirenkama šią dieną, Bažnyčia, nukreipdama savo
89 II | Dvasios dovanos diena ~28. Sekmadienis, kaip šviesos
90 II | Sekmadienis, kaip šviesos diena, galėtų, gretinant jį su
91 II | Dvasia, vadintis ir „ugnies diena”. Juk Kristaus šviesa artimai
92 II | Tikėjimo diena ~29. Sekmadienis dėl visų
93 II | matmenų iškyla kaip tikėjimo diena iš pagrindų. Būtent šią
94 II | iš pagrindų. Būtent šią dieną Šventoji Dvasia, gyvoji „
95 II | Sekmadienis tikrai yra tikėjimo diena. Tai pabrėžia ir faktas,
96 II | aspektus ir paverčia jį diena, kurią pakrikštytasis, iš
97 II | Diena, kurios nevalia atsisakyti! ~
98 II | Dabar suprantama, kodėl šią dieną reikia išsaugoti bei visų
99 II | įtvirtinta nuostata: Viešpaties diena teikė ritmą dutūkstantmetei
100 III | sekmadienis yra Prisikėlimo diena, tai jis yra ne tik praeities
101 III | paminėti Viešpaties prisikėlimo dieną. Katalikų Bažnyčios katekizmas
102 III | Sekmadienį švenčiama Viešpaties diena ir jo Eucharistija yra Bažnyčios
103 III | bendruomenės praktiką kas aštuntą dieną – „Viešpaties dieną”, arba
104 III | aštuntą dieną – „Viešpaties dieną”, arba sekmadienį – išpažinti
105 III | švenčiama kurią nors kitą dieną, nei gali būti atskirta
106 III | kurią nors kitą savaitės dieną ir vyskupui nevadovaujant.
107 III | iškilmingumu, nes švenčiama „dieną, kai mūsų Viešpats Jėzus
108 III | Bažnyčios diena ~35. Tad dies Domini taip
109 III | Dievo tautos susirinkimo dieną, nevalia skatinti Mišių
110 III | šventimą. Tačiau Viešpaties diena, kuriai būdingas ypatingas
111 III | Todėl sekmadienis – tai diena, kai Bažnyčia, aiškiau atskleisdama
112 III | Vilties diena ~38. Šiuo požiūriu sekmadienis
113 III | krikščioniškosios vilties diena. Juk dalyvavimu „Viešpaties
114 III | susibūrimui „Viešpaties dieną”, Eucharistija aiškiau negu
115 III | susirinkime. „Viešpaties dieną palikite viską, – raginama,
116 III | Dievui tie, kurie Viešpaties dieną nesirenka klausytis gyvybės
117 III | kaip tikrąją ‘Viešpaties dieną’, kurią Bažnyčia susirenka,
118 III | Viešpaties auką, pašventindama dieną malda, meilės darbais bei
119 III | liturgijos požiūriu šventės diena tikrai prasideda šiais mišparais (88).
120 III | pašventinti”. Juk Viešpaties diena teisingai išgyvenama tik
121 III | sekmadienį kaip tikrą „Viešpaties dieną” ir „Bažnyčios dieną”. ~ ~ ~
122 III | Viešpaties dieną” ir „Bažnyčios dieną”. ~ ~ ~
123 IV | džiaugsmo, poilsio ir solidarumo diena ~ ~ ~
124 IV | iškėlė didžiąją sekmadienio dieną. Dangus ir žemė, angelai
125 IV | dienai dar nė netapus poilsio diena – kuri, be to, buvo net
126 IV | pirmiausia kaip džiaugsmo dieną. „Pirmąją savaitės dieną
127 IV | dieną. „Pirmąją savaitės dieną būkite visi linksmi”, –
128 IV(100)| šios priežasties aštuntąją dieną, kurią iš numirusių prisikėlė
129 IV(100)| švenčiame kaip džiaugsmo dieną”. ~
130 IV(101)| reikšdavo atgailą, džiaugsmo dieną atrodė nederama: plg. De
131 IV | gyvenimą, ne tik vieną savaitės dieną. Tačiau dėl savo kaip prisikėlusiojo
132 IV | sekmadienis ypač yra džiaugsmo diena, negana to, tinkama auklėti
133 IV | ragino Bažnyčią Viešpaties dieną, kiek leidžia jėgos, liudyti
134 IV | Dievo žmogui dovanota diena, kad jis galutinai subręstų
135 IV | šabo išpildymu. Viešpaties dieną, kuri Senajame Testamente
136 IV | 2, 3). Ši Dievo poilsio diena teikia prasmę laikui, kuris,
137 IV | šventa padaryta septintoji diena, suskliaudžianti visus kūrybos
138 IV | nuodėmes” (106). Taigi „Dievo diena” visam laikui liks tiesiogiai
139 IV | tiesiogiai susieta su „žmogaus diena”. Kai Dievo įsakas reikalauja: „
140 IV | Atsimink, kad švęstum šabo dieną” (Iš 20, 8), tai poilsis,
141 IV | pats save. Tad Viešpaties diena atsiskleidžia kaip diena,
142 IV | diena atsiskleidžia kaip diena, iš esmės paženklinta dieviškojo
143 IV | įpareigojimo švęsti „Viešpaties dieną” motyvai tebegalioja, nors
144 IV | savo darbus, bet septintoji diena yra Viešpaties, tavo Dievo,
145 IV | ir įsakė tau švęsti šabo dieną” (Įst 5, 12–20). Šabo laikymasis
146 IV | Daug žmonių jis išgydė šabo dieną (plg. Mt 12, 9–14 ir paralel.
147 IV | kad pažeistų Viešpaties dieną, bet turėdamas tikslą atskleisti
148 IV | prasmę perkelti į Prisikėlimo dieną. Kristaus Velykos iš tiesų
149 IV | Poilsio diena ~64. Keletą šimtmečių krikščionys
150 IV | sekmadienį vien kaip garbinimo dieną, neturėdami galimybių susieti
151 IV | nutraukti darbą „saulės dieną” (107). Krikščionys džiūgavo,
152 IV | visada lieka Viešpaties diena, kurią tikintieji buriasi
153 IV | sekmadienis, šventės ir džiaugsmo diena, nėra sykiu poilsio diena,
154 IV | diena, nėra sykiu poilsio diena, ir jiems sunku „pašventinti”
155 IV | intensyviai jomis mėgautis. Kaip diena, kurią žmogus sudaro taiką
156 IV | Vienu žodžiu, Viešpaties diena taip kuo autentiškiausiai
157 IV | autentiškiausiai virsta žmogaus diena. ~ ~
158 IV | Solidarumo diena ~69. Sekmadienis tikintiesiems
159 IV | akimirka. „Kas pirmąją savaitės dieną kiekvienas iš jūsų teatideda
160 IV | sekmadienis yra džiaugsmo diena, tai krikščionis privalo
161 V | kiekvienus metus, kiekvieną dieną ir kiekvieną akimirką, jiems
162 V | primenama bei sudabartinama diena, kurią Kristus prisikėlė
163 V | prisikėlė iš numirusių, ši diena taip pat atskleidžia ir
164 V | atskleidimas to, kas įvyko tą dieną, kai Dvasios galia prisikėlė
165 V | Pasikartojanti kas savaitę Viešpaties diena šaknimis siekia seniausiąją
166 V | Sekminių, tapo tinkamiausia diena katechumenų iniciacijai.
167 Pab | mėgaujasi savaitine poilsio diena, jis sykiu gyvai suvokia
168 Pab | yra džiaugsmo bei poilsio diena kaip tik todėl, kad tai
169 Pab | kad tai yra „Viešpaties diena”, prisikėlusio Viešpaties
170 Pab | prisikėlusio Viešpaties diena. ~
171 Pab | bendrystės ir džiaugsmo diena, sekmadienis daro poveikį
172 Pab | kvietimas žvelgti į priekį, diena, kai krikščionių bendruomenė
173 Pab | yra kiekvieną Bažnyčios dieną, nenuspėjamai ir dosniai
174 Pab | ypatingu būdu nedalyvauti dieną, kuri vienu metu yra dies
175 Pab | dies Ecclesiae, Viešpaties diena ir Bažnyčios diena? ~Būtent
176 Pab | Viešpaties diena ir Bažnyčios diena? ~Būtent į Švč. Mergelę
|