Chapter,  Paragraph

 1 Prat|      autoriaus homilijoje, yra „dienų Viešpats” (2). Gavusieji
 2  I  |      poilsiu po kuriamojo darbo dienų (plg. Iš 20, 8 – 11), bet
 3  I  |       tai yra atskirta nuo kitų dienų, jog tarp visų kitų dienų
 4  I  |       dienų, jog tarp visų kitų dienų būtų Viešpaties diena. ~
 5  I  |        Dievas, bet visų žmogaus dienų Dievas. ~Jei jis septintąją
 6 II  |     sekmadienį, pirmąjį iš visų dienų” (16). Šv. Augustinas vadina
 7 II  |         Jn 20, 19). Po aštuonių dienų – taip liudija Jono evangelija (
 8 II  |    Bažnyčios laikais savaitinis dienų ritmas nebuvo žinomas visose
 9 II  |        diena”, tai yra septynių dienų sekos atžvilgiu užima nepakartojamą
10 II  |        praėjus penkiasdešimčiai dienų nuo prisikėlimo, Dvasia
11 II  |      gerbia ir sergsti septynių dienų savaitę su sekmadieniu” (37).
12 III | Kristaus sugrįžimą „po aštuonių dienų” (Jn 20, 26) galima laikyti
13 III |  dėkingumu prisiminti praėjusių dienų įvykius, iš naujo apmąstyti
14 III |      pirmųjų šimtmečių iki mūsų dienų yra parodę kunigai ir tikintieji,
15 IV  |        tam, kuris aukščiau visų dienų iškėlė didžiąją sekmadienio
16 IV  |       jei žmogus po šešių darbo dienų – daugeliui, tiesą sakant,
17  V  |        nuotaiką, pertraukiančią dienų monotoniją. ~Pagrindiniai
18  V  |       pailginta penkiasdešimčia dienų iki Sekminių, tapo tinkamiausia
19 Pab |   sekmadienis tampa tartum kitų dienų siela, ir šia prasme galima