Chapter,  Paragraph

 1  I |          pėdomis, kviečiama Dievo tauta (plg. Žyd 4, 3 – 16), šviesoje.
 2  I | ženklinantį Dievo santykį su savo tauta Senajame ir Naujajame Testamente.
 3 II |     Bažnyčios, kuri pasirodė kaip tauta, į kurią buvo surinkti bei
 4 III|      suvokia save kaip išganytųjų tautą, susidedančią „iš visų genčių,
 5 III|         dalyvavo visų laikų Dievo tauta. Per jos liudijimą kiekviena
 6 III|           kai visa šventoji Dievo tauta pilnatviškai ir veikliai
 7 III|        ženklinantis Bažnyčią kaip tautą, suburtą Tėvo, Sūnaus ir
 8 III|                       Keliaujanti tauta ~37. Bažnyčios kelionės
 9 III|         verstų naujosios Sandoros tautą ieškoti kelio į tobulą Bažnyčios
10 III|   skelbimą ir nustatyti, ar Dievo tauta tikrai geriau pažįsta ir
11 III|         laikas, bet Dievo su savo tauta pokalbis, kurio metu jai
12 III|   reikalavimai. Savo ruožtu Dievo tauta jaučiasi kviečiama atsiliepti
13 III|         bendruomenė, kaip dykumos tauta Sinajaus kalno papėdėje (
14 III| eucharistinei doksologijai, Dievo tauta tikėjimu bei viltimi atsigręžia
15 IV |           ta, kuri slegia engiamą tautą, – iš vergavimo nuodėmei,
16 Pab|           sekmadienio keliaujanti tauta leidžiasi Marijos pėdomis,