Chapter, Paragraph
1 Prat | psalmininko šūksnis: „Ši diena yra Viešpaties duota, – linksminkimės
2 Prat | 2. Kristaus prisikėlimas yra pamatinis įvykis, kuriuo
3 Prat | Velyknakčio liturgijoje, Kristus yra „laiko ir amžių” Viešpats.
4 Prat | Viešpaties diena”, kaip yra sakoma vieno IV amžiaus
5 Prat | amžiaus autoriaus homilijoje, yra „dienų Viešpats” (2). Gavusieji
6 Prat | Jeronimą ištarti: „Sekmadienis yra Prisikėlimo diena, tai krikščionių
7 Prat | Krikščionims sekmadienis iš tiesų yra „pirmapradė šventė” (4),
8 Prat | Padėtis šiuo požiūriu šiandien yra gana įvairi. Kai kurios
9 Prat | sekmadienio liturgijoje procentas yra itin menkas. Atrodo, jog
10 Prat | negu kada nors anksčiau yra būtina vėl atskleisti gilius,
11 Prat | prisikėlimu iš numirusių yra atgimdęs mus gyvai vilčiai’” (
12 Prat | šiame laiške. ~Sekmadienis yra diena, sudaranti krikščioniškojo
13 Prat | bei duoti jam kryptį. Jis yra tas, kuris pažįsta ir laiko,
14 Prat | dienos atradimas iš naujo yra malonė, kurios turėtume
15 I | patirtyje sekmadienis pirmiausia yra Velykų šventė, kurią visiškai
16 I | suvokus visą jo gilumą, yra neatskiriamas nuo jau pirmuose
17 I | kaip Tėvo amžinasis Sūnus yra visatos pradžia ir pabaiga.
18 I | neatsirado nieko, kas tik yra atsiradę” (1, 3). Laiške
19 I | jame sutverta visa, kas yra danguje ir žemėje, kas regima
20 I | galimą atnaujinimą: pasaulis yra geras tiek, kiek išlaiko
21 I | darbas” tam tikra prasme yra pavyzdys žmogui. Juk jis
22 I | plėtra – pasaulio istorijoje yra vaisius misijos, kuria Dievas
23 I | puslapyje Dievo „darbas” yra pavyzdys žmonėms, tai tas
24 I | kūrimo aktas savo prigimtimi yra nuolatinis; Dievas nesiliauja
25 I | ištikimybe. Tuomet tu žinosi, kas yra Viešpats” (2, 20 – 22). ~ ~ ~
26 I | Dešimtyje Dievo įsakymų”, kurie yra dorovinio gyvenimo, įrašyto
27 I | 14. Tad poilsio diena yra šabas pirmiausia dėl to,
28 I | ir „šventa padaryta”, tai yra atskirta nuo kitų dienų,
29 I | tikrovė kyla iš Dievo. Jis yra laiko ir erdvės Viešpats.
30 I | kūrinijos balsu. ~Štai kodėl tai yra poilsio diena: neretai varginančio
31 I | Dievo pripažinimas. Viskas yra iš Dievo! Viešpaties diena
32 I | kad kosmosas ir istorija yra Dievo rankose, ir kad žmogus,
33 I | žemę, jūrą, ir visa, kas yra juose, bet septintąją dieną
34 I | priesako turinys pirmiausia yra ne tiesiog koks nors darbo
35 I | šventimas. ~Jei šis „atminimas” yra gyvas, kupinas dėkojimo
36 I | velykinis slėpinys išties yra visiškas pradžios slėpinio
37 II | dėl tokio savo pobūdžio yra viso kulto centras. ~Šios
38 II | visuotinės tradicijos akivaizdoje yra aišku, kad, norint suvokti
39 II | naujienos: „Jėzus Kristus yra Viešpats” (Fil 2, 11; plg.
40 II | Tačiau savaitiniame cikle ji yra aštunta po septintos, tai
41 II | aštunta po septintos, tai yra po šabo, ir pirmoji savaitės
42 II | kurio pirmasis vaisius yra išaukštintasis Kristus, „
43 II | 25. Sekmadienis iš tiesų yra diena, kurią labiau negu
44 II | Kita vertus, tai, kad šabas yra septintoji savaitės diena,
45 II | tėvams, šviesoje: sekmadienis yra ne tik pirmoji, bet ir „
46 II | ir „aštuntoji diena”, tai yra septynių dienų sekos atžvilgiu
47 II | jog sekmadienis iš tikrųjų yra vienintelė diena, kuri bus
48 II | negali pasenti; sekmadienis yra nepaliaujamas būsimojo gyvenimo
49 II | krikščionį į tikslą, kuris yra amžinasis gyvenimas (28). ~ ~ ~
50 II | prasmę (31). Kristus išties yra pasaulio šviesa (plg. Jn
51 II | laiko savaitiniame ritme yra amžinas šios jo šlovės epifanijos
52 II | Vakarienės menėje. Sekminės yra ne tik pirmapradis Bažnyčios
53 II | 27). Sekmadienis tikrai yra tikėjimo diena. Tai pabrėžia
54 III | šaltinį. Jei sekmadienis yra Prisikėlimo diena, tai jis
55 III | Prisikėlimo diena, tai jis yra ne tik praeities įvykio
56 III | praeities įvykio atminimas: tai yra Prisikėlusiojo gyvo buvimo
57 III | prisikėlimą. Juk visi, kurie yra gavę krikšto malonę, išgelbėti
58 III | Per Dvasios dovaną jie yra tapę „viena” Kristuje (Gal
59 III | susirinkimas ~32. Eucharistija yra ne tik ypač intensyvi šios
60 III | diena ir jo Eucharistija yra Bažnyčios gyvenimo centras” (41). ~
61 III | gestai šiame pasakojime yra tokie patys kaip ir per
62 III | visumos. Liturgija savo esme yra Bažnyčios epifanija (42),
63 III | visa Bažnyčios bendruomene yra kiekvienakąrt švenčiant
64 III | būdingą bažnytinį matmenį: ji yra pavyzdys kitiems Eucharistijos
65 III | Tad dies Domini taip pat yra dies ecclesiae. Štai kodėl
66 III | Sekmadienio susirinkimas yra puiki vienybės vieta, nes
67 III | sugrįžimo laukimas iš tiesų yra tikrojo Bažnyčios slėpinio
68 III | Šiuo požiūriu sekmadienis yra ne tik tikėjimo, bet ir
69 III | visokeriopai prislėgtieji”, yra ir jos pačios (58). Sekmadieniniu
70 III | dar aiškiau parodo, kad ji yra „tam tikra prasme artimiausios
71 III | vienybės sakramentas, tai yra ženklas bei įrankis” (59). ~ ~ ~
72 III | perteikė prisikėlęs Jėzus: jis yra tas, kuris kalba, kuris
73 III | tas, kuris kalba, kuris yra savo žodyje, „kai Bažnyčioje
74 III | Eucharistijos šventimą, labiau yra ne pamokymo bei katechezės
75 III | išpažinimo kalbėjimas ir kurie yra aiškiai išreikšti Velyknakčio
76 III | keliantis „aukštyn širdis”, yra judėjimo „žemyn”, kurį Dievas
77 III | vaisius, kenosis – tai yra savęs apiplėšimo, per kurį
78 III | šventimas. ~Mišios iš tikrųjų yra gyvas aukos ant kryžiaus
79 III | kuri aukojama Mišiose, yra ir nekruvinu būdu aukojamas
80 III | Viešpaties Vakarienėje visada yra bendrystė su Kristumi, Aukoje
81 III | Komuniją, su sąlyga, kad jie yra deramai tam nusiteikę ir,
82 III | ir bendrystė su broliais yra kuo artimiausiai susietos.
83 III | susibūrimas – sekmadienis yra įvykis, kuriam būdingas
84 III | prieš Komunijos dalijimą – yra ypač išraiškus judesys,
85 III | išpažinti Prisikėlusiojo buvimą, yra pašaukti tapti tikėjimo
86 III | 46. Kadangi Eucharistija yra sekmadienio šerdis, suprantama,
87 III | šimtmečių iki mūsų dienų yra parodę kunigai ir tikintieji,
88 III | reikšmingas krikščionių gyvenimui yra sekmadienis, nesunku suprasti
89 III | Evangelijos naujienai kartais yra tiesiog priešiška, kartais –
90 III | naujosios Sandoros sakramente yra lemtingai svarbus jo paties
91 III | tikrųjų kiekvienu požiūriu yra „šventadienio Mišios”, yra
92 III | yra „šventadienio Mišios”, yra tokia pati kaip sekmadienio,
93 III | dalyvauti Mišiose ten, kur yra atsidūrę, savo asmeniniu
94 III | susirinkimo giedojimui, nes šis yra ypač tinkamas širdies džiaugsmui
95 III | seserų labui (91). Būtent tai yra pagrindas skirtumo – didesnio
96 III | dalyvavimas Eucharistijoje yra sekmadienio šerdis, būtų
97 III | krikščionims atlikti tai, kas yra tobuliausia bei labiausiai
98 III | ar radijo transliacijos yra vertinga pagalba, pirmiausia
99 IV | Prisikėlęs Kristus Bažnyčiai yra neišsemiamo džiaugsmo šaltinis.
100 IV | dovanodamas Dvasią. Juk džiaugsmas yra vienas iš Šventosios Dvasios
101 IV | reikšmingumo sekmadienis ypač yra džiaugsmo diena, negana
102 IV | Krikščioniškuoju požiūriu džiaugsmas yra ilgalaikiškesnis bei labiau
103 IV | naktį ir tam tikra prasme yra „dorybė”, kurią reikia puoselėti. ~
104 IV | plg. Apd 2, 24–31), kuris yra žmogaus pagal Dievo planą
105 IV | krikščioniškasis džiaugsmas savo esme yra vidinis dalyvavimas slėpiningame,
106 IV | krikščioniškasis sekmadienis yra tikroji „šventė”, Dievo
107 IV | kristocentriška perspektyva, tai yra tampa regimas Dievo plano „
108 IV | regimas Dievo plano „visa, kas yra danguje ir žemėje, iš naujo
109 IV | istoriją, kurios viršūnė yra Kristus. ~
110 IV | Dievą ir jo kairoi – tai yra jo malonės bei išganomųjų
111 IV | suskliaudžianti visus kūrybos darbus, yra tiesiogiai susijęs su šeštosios
112 IV | Viešpats, tavo Dievas, tau yra įsakęs. Šešias dienas triūsi
113 IV | darbus, bet septintoji diena yra Viešpaties, tavo Dievo,
114 IV | nemažų pastangų. Krikščionims yra nenormalu, kai sekmadienis,
115 IV | 3; Iš 20, 8–11): poilsis yra kažkas „šventa”, nes leidžia
116 IV | naujo įsisąmoninti, kad visa yra sukurta Dievo. Yra pavojaus,
117 IV | visa yra sukurta Dievo. Yra pavojaus, kad nepaprasta
118 IV | jį užmiršti, jog Dievas yra Kūrėjas, nuo kurio viskas
119 IV | laikais darbas daugeliui yra sunki vergija – dėl apverktinų
120 IV(109)| bažnytinis dokumentas apie tai yra Laodikėjos sinodo (antroji
121 IV | kiekvienas gi Dievo tvarinys yra geras, ir niekas neatmestina,
122 IV | nėra iš šio pasaulio, bet yra pasaulio šviesa ir garbina
123 IV | 20–22) Nemažiau griežti yra Jokūbo žodžiai: „Štai į
124 IV(114)| aukoja savo nuožiūra, kiek yra numatęs; kas surinkta, perduodama
125 IV | Šv. Jonas Krizostomas yra ne mažiau reiklus: „Ar nori
126 IV | Nepraeik pro šalį, kai jis yra nuogas. Negarbink jo čia,
127 IV | pasakė: ‘Tai mano kūnas’, yra tasai pats, kuris pasakė: ‘
128 IV | 72. Eucharistija yra broliškumo įvykis bei kvietimas
129 IV | laiką. Juk jei sekmadienis yra džiaugsmo diena, tai krikščionis
130 IV | kaimynystėje arba tarp pažįstamų yra ligonių, senelių, vaikų,
131 V | Krikščionybėje laikas yra esmingai svarbus. Laike
132 V | istorija, kurios kulminacija yra Įsikūnijimo „laiko pilnatvė”
133 V | pilnatvė” ir kurios horizontas yra garbingas Dievo Sūnaus sugrįžimas
134 V | egzistencijos metai tikrai yra laiko vidurys, kurio viršūnė –
135 V | švenčiausiosios Mergelės įsčiose yra žmogumi tapęs Dievas, tai
136 V | parodoma, kad „Kristus yra laiko Viešpats, jo pradžia
137 V | 75. Kadangi sekmadienis yra savaitinės Velykos, kai
138 V | Krikščioniškasis sekmadienis yra visiškai kas kita! Kildamas
139 V | sekmadienio pašventinimas yra iškalbingas liudijimas,
140 V | tradiciją ir krikščionims yra gyvybiškai svarbi. Tačiau
141 V | ir Sekminių neabejotinai yra Viešpaties gimimo šventė,
142 V | skaičius įvairiose epochose yra nevienodas ir priklauso
143 V(126)| Bažnyčioje privalomos šventės yra Kristaus gimimas, Viešpaties
144 V(126)| visuotinės privalomos šventės yra Kristaus gimimas, Kristaus
145 V | dvasią elementais, kurie yra jai svetimi ir gali ją iškreipti.
146 Pab | tradicijos, patikėti Bažnyčiai, yra tikrai dideli. Sekmadienis –
147 Pab | reikšmių bei sąsajų visumą – yra savotiška krikščioniškojo
148 Pab | pirmapradiškumą. Sekmadienis yra džiaugsmo bei poilsio diena
149 Pab | kaip tik todėl, kad tai yra „Viešpaties diena”, prisikėlusio
150 Pab | tobulas krikščionis „visada yra Viešpaties dienoje, visada
151 Pab | sekmadienį” (131). Sekmadienis yra tikra mokykla, nuolatinis
152 Pab | pasikeisti broliškumo dovanomis yra nepamainoma paspirtis. ~
153 Pab | prisikėlęs istorijos Viešpats, yra ne mūsų iliuzijų karstas,
154 Pab | Dievo šlovė ir jo žiburys yra Avinėlis” (Apr 21, 23). ~
155 Pab | aktualizuoja Prisikėlimo įvykį. Ji yra vidinė dovana, vienijanti
156 Pab | viltį. Dvasia nepaliaujamai yra kiekvieną Bažnyčios dieną,
157 Pab | nedalyvauti dieną, kuri vienu metu yra dies Domini ir dies Ecclesiae,
158 Pab | pastoracinių pastangų. Juk tai ir yra jo tikrasis tikslas. Metai,
|