Chapter, Paragraph
1 Prat | pagrįstai galima sakyti, kad „Viešpaties diena”, kaip
2 Prat | savaitgalį”, gali atsitikti, kad žmogus bus įkalintas tokiame
3 Prat | Be to, derėtų pridurti, kad ne tik misijų kraštuose,
4 Prat | pagrindžiančius doktrininius motyvus, kad sekmadienio nepakeičiama
5 Prat | privalo susirinkti draugėn, kad, klausydami Dievo žodžio
6 Prat | visą savo laiką Kristui, kad jis galėtų jį apšviesti
7 Prat | reikalavimus, bet ir dėl to, kad galėtume konkrečiai atsakyti
8 I | karalystę Dievui Tėvui <…>, kad Dievas būtų viskas visame
9 I | gerumui. ~„Dievas matė, kad tai gera” (Pr 1, 10. 12
10 I | Laborem exercens rašiau, kad pirmieji Pradžios knygos
11 I | visumą susieti su juo taip, kad, viską pajungus žmogui,
12 I | Pr 1, 31) jo rankų darbą, kad tai būtų galima apžvelgti
13 I | šabas pirmiausia dėl to, kad ji Dievo „palaiminta” ir „
14 I | kuriame aiškiai parodyta, kad visa be išimties tikrovė
15 I | elementas (13). Jis primena, kad kosmosas ir istorija yra
16 I | istorija yra Dievo rankose, ir kad žmogus, šios tiesos nuolatos
17 I | Atsiminti”, kad „švęstum” ~16. Dekalogo
18 I | knygoje: „Atsimink šabo dieną, kad ją švęstum” (20, 8). Už
19 I | Izraelį iš Egipto: „Atsimink, kad tu esi buvęs vergas Egipto
20 I | buvęs vergas Egipto žemėje, kad išvedė tave iš ten Viešpats,
21 I | juto pats Kūrėjas, pamatęs, kad visa, ką jis padarė, „buvo
22 I | saviesiems Velykų sekmadienį, kad dovanotų jiems ramybę ir
23 II | taip paliudydamas, kad praktika, išsirutuliojusi
24 II | tradicijos akivaizdoje yra aišku, kad, norint suvokti visą Viešpaties
25 II | skelbė susirinkusiai miniai, kad Kristus prisikėlė, ir tie, „
26 II | lankydavosi sinagogose, kad galėtų ten skelbti Kristų,
27 II | skirti ir pirmiausia dėl to, kad norėta reaguoti į krikščionių,
28 II | ir kuriame pasiliekame, kad būtume laikomi tikri Kristaus,
29 II | įvaizdis ~26. Kita vertus, tai, kad šabas yra septintoji savaitės
30 II | kaip šviesą „iš aukštybių, kad apšviestų tūnančius tamsoje
31 II | sekmadienį”, jis – būtent todėl, kad artimai susijęs su Velykų
32 II | Tai pabrėžia ir faktas, kad sekmadieninio Eucharistijos
33 II | pradžios Rytų autorius praneša, kad jau tuomet tikintieji reguliariai
34 II | istorijai. Kaip galima manyti, kad ji toliau neženklins jos
35 III | dalimi (38). Todėl svarbu, kad jie susirinktų ir per tai
36 III | Viešpats atidavė savo gyvybę, „kad suburtų į vienybę išsklaidytuosius
37 III | kelyje prisiartino Jėzus, kad padėtų jiems suprasti Raštus
38 III | slėpinys. Prašydama Tėvo, kad jis atmintų Bažnyčią pasaulyje
39 III | apie būtinybę stengtis, kad „parapijoje klestėtų bendruomenės
40 III | gairėmis, reikalaujančiomis, kad Eucharistija, paprastomis
41 III | nuostatai (51). ~Normalu, kad į parapijos, kaip „eucharistinės
42 III | svarbu ne tik garantuoti, kad parapijos susirinkimams
43 III | per tai liudija pasauliui, kad „džiaugsmas ir viltis, liūdesys
44 III | Bažnyčia dar aiškiau parodo, kad ji yra „tam tikra prasme
45 III | II Susirinkimas priminė, kad „Žodžio liturgija ir Aukos
46 III | susijusios taip artimai, kad sudaro vieną vienintelį
47 III | taip pat nustatė: norint, „kad tikintieji apsčiau maitintųsi
48 III | lobius” (62), todėl nutarė, kad per šv. Mišias sekmadieniais
49 III | rašė: „Taip sutvarkyta tam, kad krikščionims vis labiau
50 III | atžvilgiu jausmą, tokį, kad „ypatingas šventųjų tekstų
51 III | Kita vertus, būtina, kad tikintieji skelbiamo Dievo
52 III | bus skelbiamas. Siekiama, kad sekmadienio liturgijos naujieną
53 III | Šventąjį Raštą bei melsdamiesi, kad galėtų sąžiningai perduoti
54 III | sykiu nevalia užmiršti, kad liturginis Dievo žodžio
55 III | Šventąją Dvasią nuaidi taip, kad tai, ką išgirstame, iš pagrindų
56 III | suvienyti (plg. Ef 1, 10), kad būtų paaukota Dievui Tėvui,
57 III | karalystę Dievui Tėvui, <…> kad Dievas būtų viskas visame
58 III | šią Auką Bažnyčiai tam, kad tikintieji joje dalyvautų
59 III | ir Komuniją, su sąlyga, kad jie yra deramai tam nusiteikę
60 III | svarbu labai aiškiai suvokti, kad bendrystė su Kristumi ir
61 III | palaiminimą ir atsisveikinimą, – kad visi Eucharistijos dalyviai
62 III | nors iš pradžių ir nemanė, kad tai būtina nustatyti kaip
63 III | tai patvirtinama nurodant, kad „sekmadienį ir kitomis švenčių
64 III(82)| Kan. 881 § 1: nurodoma, kad „tikintieji įpareigoti sekmadieniais
65 III | turėtų būti įsitikinęs, kad rinkimasis sekmadienį su
66 III | tenka užduotis stengtis, kad „visi tikintieji pripažintų,
67 III | galiausiai duotas nurodymas, kad laikas, tinkamas sekmadienio
68 III | priminti tikintiesiems, kad jie, sekmadienį išvykę iš
69 III | nuostatais, privalu garantuoti, kad šventimas išsaugotų tą šventišką
70 III | tekstų, ir melodijų – kokybe, kad šiandien siūlomi nauji kūriniai
71 III | jėgomis reikėtų stengtis, kad visi dalyviai – vaikai ir
72 III | taip pat turėtų suvokti, kad ir jie savo per Krikštą
73 III | pasinaudoja sekmadienio poilsiu, kad aplankytų šventoves ir,
74 III | nebeįmanoma garantuoti, kad kiekvienoje parapijoje būtų
75 III | atsisakyti, pasirūpinant, kad reguliariai lankytųsi kunigas,
76 IV(101)| mums, pavyzdžiui, praneša, kad sekmadieniais būdavo draudžiama
77 IV | Argi jis pats nesimeldė, kad mokiniai turėtų „džiaugsmo
78 IV | jutimiškumą bei emocionalumą, kad po to paliktų širdyje nepasitenkinimą
79 IV | ateina tarp savo mokinių, kad juos kartu nusivestų į savo
80 IV | Dievo žmogui dovanota diena, kad jis galutinai subręstų žmogiškai
81 IV | sugrįžimas šalina grėsmę, kad laikas užsisklęs savyje,
82 IV | dangų, tačiau neperskaitau, kad jis ten būtų ilsėjęsis;
83 IV | ir dabar neperskaitau, kad jis ten ilsėjęsis. Tačiau
84 IV | ilsėjęsis. Tačiau skaitau, kad jis sukūrė žmogų ir tada
85 IV | įsakas reikalauja: „Atsimink, kad švęstum šabo dieną” (Iš
86 IV | vaisingumas” ypač pasireiškia tuo, kad šabas gaivina ir tam tikra
87 IV | krikščionis turėtų neužmiršti, kad tikrieji įpareigojimo švęsti „
88 IV | ilsėtis, kaip tu. Atsimink, kad tu esi buvęs vergas Egipto
89 IV | buvęs vergas Egipto žemėje, kad išvedė tave iš ten Viešpats,
90 IV | 63. Kristus atėjo tam, kad įgyvendintų naują „išėjimą”,
91 IV | pasak.) tikrai ne dėl to, kad pažeistų Viešpaties dieną,
92 IV | šios dienos – nustatytos, kad būtų gerbiamos ir Dievo,
93 IV | savaitės ritmas ir nustatyta, kad teisėjai, miestų gyventojai
94 IV | Krikščionys džiūgavo, kad buvo pašalintos kliūtys,
95 IV | ir iš naujo įsisąmoninti, kad visa yra sukurta Dievo.
96 IV | sukurta Dievo. Yra pavojaus, kad nepaprasta galia, kurią
97 IV | iš akių nevalia išleisti, kad ir mūsų laikais darbas daugeliui
98 IV | kraštuose, arba dėl to, kad net ekonomiškai labai išsivysčiusiose
99 IV | darbininkų darbą ne dėl to, kad šis darbas būtų buvęs mažiau
100 IV | reikalavimais, bet veikiau dėl to, kad šią sritį reikėdavo labiau
101 IV | išlieka pareiga stengtis, kad visi galėtų patirti laisvę,
102 IV | apaštalo, ima geriau suvokti, kad „kiekvienas gi Dievo tvarinys
103 IV | jog krikščionys siekia, kad ir ypatingomis mūsų laikų
104 IV | organizuoti sekmadienio poilsį, kad būtų įmanoma dalyvauti Eucharistijoje,
105 IV | 68. Kad pats poilsis nesibaigtų
106 IV | pasiliksite mano meilėje, kaip aš kad vykdau savo Tėvo įsakymus
107 IV | meilėje. Aš jums tai kalbėjau, kad jumyse būtų manasis džiaugsmas
108 IV | būtų manasis džiaugsmas ir kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų.
109 IV | netrūktų. Tai mano įsakymas, kad vienas kitą mylėtumėte,
110 IV | darbams, kuriais parodoma, kad tikintieji, tiesa, nėra
111 IV | bendruomenei, prasikaltusiai tuo, kad pažemino vargšus per brolišką
112 IV | ateini į bažnyčią ne tam, kad duotum vargšui, bet kad
113 IV | kad duotum vargšui, bet kad paimtum” (115). Šv. Jonas
114 IV | apsirėdęs šilko drabužiais, kad praeitum pro jį lauke, kur
115 IV | padarėte’ <…>. Kokia nauda, kad eucharistinis stalas nukrautas
116 IV(117)| giriamas būtent dėl to, kad jis, po eucharistinio susirinkimo
117 IV | solidarumas. Gali pasitaikyti, kad jo kaimynystėje arba tarp
118 V | metų skaitmenis, parodoma, kad „Kristus yra laiko Viešpats,
119 V | kuris tiki Kristumi, žino, kad nebereikia laukti dar vieno
120 V | paskutiniaisiais laikais, kad ir kaip ilgai jie truktų.
121 V | gyvenimui įvykius, normalu, kad jų sukaktys kelia šventišką
122 V | gyvenimui, tai tik dėl to, kad Jėzus buvo paaukotas „dėl
123 V | darbų ir nuopelnų turtus, kad jie juos įgytų ir taptų
124 V | prisiimti žmogaus būtį, kad padarytų mus savo dieviškumo
125 V | gyvenimui tokia didelė, kad Bažnyčia nutarė pabrėžti
126 V | perkeliamas į sekmadienį, kad tikintieji galėtų apmąstyti
127 V | situacijas, kai iškyla grėsmė, kad būdingos tam tikrai aplinkai
128 V | nevalia išleisti iš akių, kad tokios tradicijos – ir analogiškai
129 V | liaudiškojo pamaldumo vertybes, kad liturginis šventimas – ypač
130 Pab | gyvenimo sintezė ir sąlyga, kad jis bus gyvenamas teisingai.
131 Pab | kodėl Bažnyčiai taip rūpi, kad būtų laikomasi Viešpaties
132 Pab | egzistenciją. Tikrai labai svarbu, kad kiekvienas tikintysis įsitikintų,
133 Pab | Prisikėlusiajam, kuris ją sušaukia, kad jai kaip amžinąjį sakramentinį
134 Pab | poilsio diena kaip tik todėl, kad tai yra „Viešpaties diena”,
135 Pab | priminti Origeno įžvalgą, kad tobulas krikščionis „visada
136 Pab | bei viltį. Jis skelbia, kad laikas, kuriame gyvena prisikėlęs
137 Pab | Dvasios vaidmens norėjau, kad paraginimas iš naujo atrasti
138 Pab | Mergelės užtarimui patikiu, kad krikščionių bendruomenės
139 Pab | tikinčiaisiais nepaliauti stengusis, kad šios šventos dienos vertė
|