Chapter, Paragraph
1 Prat | gerbiama dėl jos artimo ryšio su krikščioniškojo slėpinio
2 Prat | Prisikėlusysis ėjo kartu su jais, aiškindamas jiems
3 Prat | savaitės dienos reikšmę suvokia su dideliu jauduliu, paskatinusiu
4 Prat | raidą, sykiu kviečia juos su nauja jėga vėl atrasti sekmadienio
5 Prat | bendruomenėse, ten, kur Jūs su savo ganytojais renkatės
6 Prat | sekmadieniais. Apmąstydamas su Jumis sekmadienio prasmę
7 Prat | dialogą, kurį mielai palaikau su tikinčiaisiais. ~
8 Prat | įstatymų nuostatų, susijusių su įvairia profesine veikla,
9 Prat | kurie paprastai sutampa su švenčių dienomis. Tai visuomeninis
10 Prat | Viešpaties dienos pašventinimas, su „savaitgaliu”, kuris iš
11 Prat | savimi” visiškoje dermėje su tikėjimo dovana, būti visiškai
12 Prat | Dievui bendrai meldžiantis su kitais bažnytinės bendruomenės
13 Prat | dalyvaujant Eucharistijoje ir su krikščionišku džiaugsmu
14 I | tiek, kiek išlaiko ryšį su savo šaltiniu, ir, iškreiptas
15 I | akivaizdu, tiesiogiai siejasi ne su negyvais daiktais ir gyvūnais,
16 I | daiktais ir gyvūnais, bet su žmonėmis, kuriems buvo suteikta
17 I | gavo užduotį užvaldyti žemę su visais dalykais, kurie jai
18 I | tikrovės visumą susieti su juo taip, kad, viską pajungus
19 I | 2). Ir čia susiduriame su daugiareikšmiu antropomorfizmu. ~
20 I | kurį Dievas nori nustatyti su pagal jo paveikslą sukurtu
21 I | tai pamažu įgyvendins per su Izraeliu sudarytą išganingąją
22 I | priesakas siejamas ne tik su slėpiningu „Dievo” poilsiu
23 I | Iš 20, 8 – 11), bet ir su išgelbėjimu, kurį Dievas
24 I | ženklinantį Dievo santykį su savo tauta Senajame ir Naujajame
25 I | Sudarysiu jiems tą dieną sandorą su laukiniais žvėrimis, padangių
26 I(12)| brolių žydų šabas išgyvenamas su „sutuoktuviniu” dvasingumu;
27 I | skelbiamo bei nurodomo santykio su Dievu esmine bei nepakeičiama
28 I | kai jis natūraliai sutampa su žmogiškuoju poilsio poreikiu,
29 I | Tačiau žmogaus santykiui su Dievu reikalingi ir aiškios
30 I | atminimo” tema, siejama su šabo poilsiu, randama ir
31 I | slėpinyje žmogus ir drauge su juo visa kūrinija, kuri „
32 I | Išėjimą” į Dievo vaikų, kartu su Kristumi galinčių šaukti: „
33 II | artimą sekmadienio ryšį su Viešpaties prisikėlimu pabrėžtinai
34 II | poilsiu” – reikėtų ypač sieti su Kristaus prisikėlimu. Kaip
35 II(18)| Šis ryšis su prisikėlimu ypač ryškus
36 II | švenčių dienos nesutapdavo su krikščionių sekmadieniu.
37 II | Testamentu ir buvo susieta su Senojo Testamento apreiškimu.
38 II | sekmadienio ypatumus lyginant su žydų šabu. Šabo dieną žydai
39 II | Krikščionių sekmadienio lyginimas su Senojo Testamento šabo samprata
40 II | dieną” įvykusį prisikėlimą su pirmąja diena tos kosminės
41 II | suskirstytas kūrimo vyksmas, – su diena, kai buvo sukurta
42 II | Kristuje nauju žmogumi. „Su juo palaidoti krikšte, jūs
43 II | diena, galėtų, gretinant jį su Šventąja Dvasia, vadintis
44 II | šviesa artimai susijusi su Dvasios „ugnimi”, ir abu
45 II | ant apaštalų, kurie drauge su Marija buvo susirinkę Vakarienės
46 II | todėl, kad artimai susijęs su Velykų slėpiniu, – priskirtinas
47 II | džiugią apaštalų susitikimo su Prisikėlusiuoju patirtį,
48 II | ženkluose” esantį Jėzų ir drauge su apaštalu Tomu išpažįsta: „
49 II | sergsti septynių dienų savaitę su sekmadieniu” (37). Artėjant
50 III | savųjų ~31. „Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki
51 III | gyvybiškai svarbaus ryšio su Viešpaties kūno ir kraujo
52 III | krauju ir pasiūlė drauge su savo Dvasia: „Ramybė jums!”
53 III | ir galiausiai pasiliktų su jais vakarieniauti prie
54 III | Paskutiniąją vakarienę, su aiškia užuomina į „duonos
55 III | susirenka vyskupijos bendruomenė su savo vyskupu: „Bažnyčia
56 III | patarnautojų” (43). Šis ryšys su vyskupu ir visa Bažnyčios
57 III | visų tikinčiųjų vienybę su popiežiumi ir atskirų dalinių
58 III | šventimu atsiveria bendrystei su visuotine Bažnyčia (45). ~ ~ ~
59 III | švenčių dienomis būtų derinama su parapijos bendruomenės Mišiomis,
60 III | Dvasios (49). Tėvams kartu su vaikais dalyvaujant toje
61 III | įžengusio Kristaus atminimą, su viltimi laukia „mūsų Išganytojo
62 III | prasme artimiausios vienybės su Dievu ir visos žmonijos
63 III | Eucharistijos šventimą, su Prisikėlusiuoju susitinkama
64 III | ir Aukos liturgija viena su kita susijusios taip artimai,
65 III | Čia svarbūs du, vienas su kitu artimai susiję – šventimo
66 III | pasirengę – tinkamai susipažinę su Šventuoju Raštu ir, kur
67 III | lydimas maldos bei derėti su Bažnyčios aiškinimu (67),
68 III | perduoti turinį bei susieti jį su mūsų laikų žmonių klausimais
69 III | katechezės laikas, bet Dievo su savo tauta pokalbis, kurio
70 III | kreipia į Tėvą, susivienydama su Kristumi ir tapdama visos
71 III | Savaitiniu ritmu esame akinami su dėkingumu prisiminti praėjusių
72 III | šlovinant jį per Kristų, su Kristumi ir Kristuje, Šventosios
73 III | dėl jų ypatingo sąryšio su Prisikėlimo atminimu. Kita
74 III | kryžiaus altoriaus” (70). Su savo auka Kristus suvienija
75 III | maldos ir darbai jungiasi su Kristaus gyvenimu ir jo
76 III | kančiomis, maldomis ir darbais, su jo visa apimančia auka ir
77 III | atnešti praėjusią savaitę su visais jos žmogiškais sunkumais. ~ ~ ~
78 III | Vakarienėje visada yra bendrystė su Kristumi, Aukoje atnašaujančiu
79 III | tikintiesiems priimti ir Komuniją, su sąlyga, kad jie yra deramai
80 III | aiškiai suvokti, kad bendrystė su Kristumi ir bendrystė su
81 III | su Kristumi ir bendrystė su broliais yra kuo artimiausiai
82 III | eik pirmiau susitaikinti su broliu, ir tik tada sugrįžęs
83 III | savo brolius ir pasidalyti su jais susitikimo su Viešpačiu
84 III | pasidalyti su jais susitikimo su Viešpačiu džiaugsmu (plg.
85 III | ir senatui, šv. Justinas su pasididžiavimu aprašė krikščioniškąją
86 III | Taip, ėjau į susirinkimą ir su savo broliais švenčiau Viešpaties
87 III | Tiktai vėliau, susidūrusi su kai kurių krikščionių drungnumu
88 III | vietovių vėl tenka susidurti su sunkumais. Aplinka Evangelijos
89 III | kad rinkimasis sekmadienį su kitais broliais bei seserimis
90 III | celebrantą sakyti homiliją ir su tikinčiaisiais kalbėti visuotinę
91 III | vietiniai papročiai, derantys su liturginiais nuostatais,
92 III | Dievui dievišką auką ir kartu su ja save, taigi tiek aukojimu,
93 III | šventoves ir, galbūt net su visa šeima, išgyventų ten
94 III | įmanoma geriau susivienyti su Mišių šventimu iš tolo,
95 III | teikia galimybę susivienyti su Eucharistijos šventimo momentu,
96 IV | kassavaitinį pirmojo susitikimo su Prisikėlusiuoju aidą, visada
97 IV | turėtų ženklinti džiaugsmas, su kuriuo mokiniai sutiko Mokytoją: „
98 IV | džiaugsmo nevalia painioti su paviršutiniško pasitenkinimo
99 IV | išryškina jo matmenį, susijusį su Senojo Testamento šabo išpildymu.
100 IV | Senajame Testamente siejama su Kūrimo darbais (plg. Pr
101 IV | yra tiesiogiai susijęs su šeštosios dienos darbais,
102 IV | liks tiesiogiai susieta su „žmogaus diena”. Kai Dievo
103 IV | laikymasis čia artimai susietas su išlaisvinimo darbais, Dievo
104 IV | neturėdami galimybių susieti su ja reikšmingo šabo poilsio.
105 IV | išsaugoti nuostatus, susijusius su sekmadienio poilsiu. Šalyse,
106 IV | mažiau garbingas, palyginti su dvasiniais sekmadieninės
107 IV | orumo, artimai susijusio su religiniais, šeimos, kultūriniais
108 IV | svarstydami problemas, susijusias su krikščioniškąja sekmadienio
109 IV | metu vėl išvystame žmonių, su kuriais gyvename, tikrąjį
110 IV | kurią žmogus sudaro taiką su Dievu, savimi bei kitais,
111 IV | neatmestina, kas priimama su padėka, – juk visa tai pašventinama
112 IV | poreikį, visiškai derantį su evangelinės naujienos perspektyva.
113 IV | darbų, kurie nesuderinami su sekmadienio pašventinimu,
114 IV | susiedamas „naująjį įsakymą” su džiaugsmu, kurį dovanoja: „
115 IV | būdavo broliško dalijimosi su didžiausiais vargšais akimirka. „
116 IV | nesidalydami savo gėrybėmis su vargšais, kuriuos dargi
117 V | Jinai neturi nieko bendra su kosminiais ciklais, prie
118 V | būdinga švęsti metų dienas, su tam tikrų datų bei metų
119 V | planą buvo artimai susiję su Velykų ir Sekminių bei kasmetinėmis
120 V | 3–11). Glaudžiai susieta su Velykų slėpiniu, ypatingą
121 V | nusileidimas ant drauge su Marija susirinkusių apaštalų
122 V | šventimo cikle Bažnyčia su ypatinga meile garbina Dievo
123 V | neatskiriamai susijusią su savo Sūnaus išganymo darbais” (122).
124 V | švenčia šventųjų, kentėjusių su Kristumi ir su juo išaukštintų,
125 V | kentėjusių su Kristumi ir su juo išaukštintų, velykinį
126 V | šios šventės ir sutampa su įvairiomis savaitės dienomis (125).
127 V | viską, kas nesuderinama su Kristaus Evangelija. Tačiau
128 V | kurias nesunku suderinti su tikėjimo reikalavimais.
129 Pab | kurio neįmanoma palyginti su jokia kita religine patirtimi,
130 Pab | šventimas taip pat susijęs su žmogiškųjų vertybių paveldu,
131 Pab | vidinė dovana, vienijanti mus su Prisikėlusiuoju bei mūsų
132 Pab | įsiklauso į Dvasią ir drauge su ja atsiveria Kristui, karštai
133 Pab | širdyje (plg. Lk 2, 19). Su Marija jie mokosi stovėti
134 Pab | atnašaudami Tėvui Kristaus auką ir su ja savo gyvenimą. Su Marija
135 Pab | ir su ja savo gyvenimą. Su Marija jie išgyvena prisikėlimo
136 Pab | sukakčių. Tuo tarpu sekmadienis su savo įprastiniu „iškilmingumu”
137 Pab | Vyskupai ir Kunigai, drauge su tikinčiaisiais nepaliauti
138 Pab | prisikėlusį Kristų per susitikimą su Bažnyčia, kiekvieną sekmadienį
|