Chapter, Paragraph
1 Prat | tai, ką patyrė du mokiniai iš Emauso, pajutę savo širdžių
2 Prat | Lk 24, 32. 35). Tai aidas iš pradžių nedrąsaus ir vėliau
3 Prat | Krikščionims sekmadienis iš tiesų yra „pirmapradė šventė” (4),
4 Prat | Viešpaties diena” (5). Paulius VI iš naujo pabrėžė tai, aprobuodamas
5 Prat | su „savaitgaliu”, kuris iš esmės laikomas poilsio bei
6 Prat | situacijų įvairovės bei iš to kylančių klausimų akivaizdoje
7 Prat | Jėzaus Kristaus prisikėlimu iš numirusių yra atgimdęs mus
8 Prat | 7. Iš tiesų pareiga pašventinti
9 Prat | norėčiau primygtinai pakviesti iš naujo atrasti sekmadienį:
10 Prat | dovaną. Šios dienos atradimas iš naujo yra malonė, kurios
11 I | kuriame Kristus, prisikeldamas iš numirusių kaip „užmigusiųjų
12 I | Sandorą ir tam tikra prasme iš anksto skelbęs naujosios
13 I | į Pažadėtąją žemę (plg. Iš 33, 14; Pak 3, 20; 12, 9;
14 I | tam, kuris viską sukūrė iš nieko. Tai pasakojimas,
15 I | Kosmose, kadangi jis kilęs iš Dievo rankų, įspaustas jo
16 I | savotišką Dievo „neveikimą”. Iš tiesų davęs pradžią pasauliui
17 I | Tai žvilgsnis, kuriame iš dalies jau galima nujausti „
18 I | kuriamojo darbo dienų (plg. Iš 20, 8 – 11), bet ir su išgelbėjimu,
19 I | Izraeliui išlaisvindamas jį iš Egipto vergovės (plg. Pak
20 I | išlaisvindamas savo sūnus ir dukteris iš faraono priespaudos. Naudojantis
21 I | Sandoros sekmadieniui, plaukia iš Dievo plano gelmių. Todėl
22 I | be išimties tikrovė kyla iš Dievo. Jis yra laiko ir
23 I | šventą” ir „savo diena” iš esmės, šitai derėtų suprasti
24 I | nesibaimina vartoti pasiskolintų iš vedybinės meilės patirties
25 I | 15. Iš tikrųjų visas žmogaus gyvenimas,
26 I | pripažinimas. Viskas yra iš Dievo! Viešpaties diena
27 I | atliktu išvedant Izraelį iš Egipto: „Atsimink, kad tu
28 I | žemėje, kad išvedė tave iš ten Viešpats, tavo Dievas,
29 I | Kadangi trečiasis įsakymas iš esmės remiasi Dievo išganomųjų
30 I | dieną Viešpats prisikėlė iš numirusių. Kristaus velykinis
31 I | viską, kas buvo sukurta iš nieko, išreiškiamas džiaugsmu
32 I | tebesikankina” (Rom 8, 22), iš tikrųjų patyrė naująjį „
33 II | šventąjį sekmadienį, pirmąjį iš visų dienų” (16). Šv. Augustinas
34 II | išgyventi Velykų įvykį, iš kurio kyla pasaulio išganymas. ~
35 II | Jėzus Kristus prisikėlė iš numirusių „pirmąją savaitės
36 II | pasirodė dviem mokiniams iš Emauso (plg. Lk 24, 13 –
37 II | Nuo tada tai bus vienas iš esminių požymių, skiriančių
38 II | Kristų kaip Dievą” (19). Ir iš tiesų, kai krikščionys tardavo „
39 II | prasmės pilnatvę, kylančią iš Velykų naujienos: „Jėzus
40 II | Įstatymo nustatyto poilsio. Iš pradžių apaštalai, ypač
41 II | reaguoti į krikščionių, kilusių iš judaizmo ir dėl šios priežasties
42 II | gyvenimo aušra <…>, slėpinį, iš kurio gavome tikėjimą ir
43 II | 25. Sekmadienis iš tiesų yra diena, kurią labiau
44 II | Dievo, kuris jį prikėlė iš numirusių” (Kol 2, 12; plg.
45 II | primenančiu krikšto vyksmą, iš kurio gimė kiekviena krikščioniškoji
46 II | aiškina, jog sekmadienis iš tikrųjų yra vienintelė diena,
47 II | skelbdama jį kaip šviesą „iš aukštybių, kad apšviestų
48 II | sulig kiekviena karta iš naujo išgyvena Zacharijo
49 II | Zacharijo nuostabą ir virpa iš džiaugsmo kaip Simeonas,
50 II | iškyla kaip tikėjimo diena iš pagrindų. Būtent šią dieną
51 II | diena, kurią pakrikštytasis, iš naujo atgaivinęs krikšto
52 II | įsipareigojimų, idant nė vienas iš jos tikinčiųjų normaliomis
53 II | malonės srauto, trykštančio iš Viešpaties dienos šventimo.
54 III | išganytųjų tautą, susidedančią „iš visų genčių, kalbų, tautų
55 III | sekmadienio Mišias krikščionys iš tiesų itin intensyviai vėl
56 III | pasakojime apie keliaujančius iš Emauso du mokinius, prie
57 III | Jėzus Kristus prisikėlė iš numirusių” (44), sekmadienio
58 III | švenčiamas sacramentum unitatis, iš pagrindų ženklinantis Bažnyčią
59 III | krikščioniškosios šeimos išgyvena vieną iš nuostabiausių savo tapatybės
60 III | aiškiai apibrėžtas išimtis iš šio principo dėl ypatingų
61 III | Kristaus sugrįžimo laukimas iš tiesų yra tikrojo Bažnyčios
62 III | troškimo pratybas” (56) ir iš anksto džiaugiasi nauju
63 III | dangumi ir nauja žeme, kai iš dangaus nužengs šventasis
64 III | rengiasi sekmadienio Mišioms ir iš anksto apmąsto Dievo žodį,
65 III | išganymo darbai ir kaskart iš naujo primenami Sandoros
66 III | Sinajaus kalno papėdėje (plg. Iš 19, 7 – 8; 24, 3. 7), raginama
67 III | kad tai, ką išgirstame, iš pagrindų sujudina mūsų gyvenimą (69). ~~~
68 III | praėjusių dienų įvykius, iš naujo apmąstyti juos Dievo
69 III | egzistencija bei ją atpirkti, visa iš naujo suvienyti (plg. Ef
70 III | būtų paaukota Dievui Tėvui, iš kurio visa kyla bei gauna
71 III | apraiška bei šventimas. ~Mišios iš tikrųjų yra gyvas aukos
72 III(74)| Epist. 25, 1 Decencijui iš Gubbio: PL 20, 553. ~
73 III | gyvenime. Šiuo požiūriu reikėtų iš naujo atrasti bei deramiau
74 III | panašiai kaip mokiniai iš Emauso: pažinę prisikėlusį
75 III | pavyzdžiui, buvo kankiniai iš Abitanos Africa proconsularis
76 III | negalime gyventi”. O viena iš kankinių pripažino: „Taip,
77 III | šimtmečių krikščionys, nors iš pradžių ir nemanė, kad tai
78 III | išvakarių Mišiomis”, tačiau iš tikrųjų kiekvienu požiūriu
79 III | kad jie, sekmadienį išvykę iš savo pastovios gyvenamosios
80 III | bendruomenės turėtų šiltai sutikti iš kitur atvykstančius brolius
81 III | susivienyti su Mišių šventimu iš tolo, pirmenybę teikdami
82 III | skaitiniams bei maldoms iš Mišiolo, taip pat per Eucharistijos
83 III | šventimo momentu, kai jis iš tikrųjų vyksta šventovėje (98).
84 IV(100)| priežasties aštuntąją dieną, kurią iš numirusių prisikėlė Jėzus
85 IV | Kančią žodžiai tapo tikrove: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums:
86 IV | tapo tikrove: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs verksite
87 IV | Juk džiaugsmas yra vienas iš Šventosios Dvasios vaisių (
88 IV | sekmadienio reikšmę, turime iš naujo atrasti ir šį tikinčiosios
89 IV | darbais (plg. Pr 2, 1–3; Iš 20, 8–11) ir Išėjimu iš
90 IV | Iš 20, 8–11) ir Išėjimu iš Egipto (plg. Įst 5, 12–15),
91 IV | kas yra danguje ir žemėje, iš naujo suvienyti Kristuje” (
92 IV | pobūdžiui. Ši teologija vis iš naujo ir niekad neblėstant
93 IV | laisvu meilės sprendimu iš nieko kūrė pasaulį. Kūrimo
94 IV | žmogaus dienos” neišsprūdo iš akių Bažnyčios tėvams apmąstant
95 IV | kad švęstum šabo dieną” (Iš 20, 8), tai poilsis, nustatytas
96 IV | atsiskleidžia kaip diena, iš esmės paženklinta dieviškojo
97 IV | įtrauktus į Dekalogą, privalu iš naujo perskaityti atsižvelgiant
98 IV | žemėje, kad išvedė tave iš ten Viešpats, tavo Dievas,
99 IV | dieną. Kristaus Velykos iš tiesų išlaisvino žmogų iš
100 IV | iš tiesų išlaisvino žmogų iš daug radikalesnės vergovės
101 IV | slegia engiamą tautą, – iš vergavimo nuodėmei, kuri
102 IV | Pradžios knygoje (plg. 2, 2–3; Iš 20, 8–11): poilsis yra kažkas „
103 IV | žemiškų užduočių ciklo ir iš naujo įsisąmoninti, kad
104 IV | 66. Galiausiai iš akių nevalia išleisti, kad
105 IV | prieš patį žmogų, – galima iš naujo atrasti bei intensyviai
106 IV | žemei”, kur išlaisvinimas iš poreikių vergijos bus visiškas
107 IV | tikintieji, tiesa, nėra iš šio pasaulio, bet yra pasaulio
108 IV | savaitės dieną kiekvienas iš jūsų teatideda sutaupęs,
109 IV | kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių,
110 IV | taurėmis, jei Jis miršta iš bado? Pirma duok pavalgyti
111 IV | kvietimas broliškai gyventi. Iš sekmadienio Mišių sklinda
112 V | kurią Kristus prisikėlė iš numirusių, ši diena taip
113 V | visiškai kas kita! Kildamas iš Prisikėlimo, jis skrodžia
114 V | dvasinis įsipareigojimas iš pagrindų sutelkiamas į Kristų,
115 V | pagrindų sutelkiamas į Kristų, iš kurio jis semiasi maisto
116 V | Tačiau sykiu nevalia išleisti iš akių, kad tokios tradicijos –
117 Pab | maistą. Malonė, plūstanti iš šio šaltinio, atnaujina
118 Pab | ir nesulaukdami pagalbos iš struktūrų bei tradicijų,
119 Pab | norėjau, kad paraginimas iš naujo atrasti sekmadienio
120 Pab | skelbiamo žodžio, mokydamiesi iš jos išsaugoti bei apsvarstyti
121 Pab | tėkmėje: „Jis maloningas iš kartos į kartą tiems, kurie
122 Pab | džiaugsmingai švenčiančia slėpinį, iš kurio gauna visą savo gyvybę.
|