Chapter, Paragraph
1 Prat | laiko slėpinio centrą. Juk, kaip mums primenama Velykų žvakės
2 Prat | kad „Viešpaties diena”, kaip yra sakoma vieno IV amžiaus
3 Prat | ir pabrėždamas, kodėl jį kaip tikrąją „Viešpaties dieną”
4 Prat | įsitvirtino „savaitgalio” kaip savaitinio atokvėpio praktika,
5 Prat | Bažnyčios rodo pavyzdį, kaip karštai galima švęsti sekmadienį
6 Prat | krikščioniškojo gyvenimo centrą. Kaip nuo savo pontifikato pradžios
7 Prat | patiki mums „savo dieną” kaip vis naują savo meilės dovaną.
8 I | jis savo slėpinio galia kaip Tėvo amžinasis Sūnus yra
9 I | prisikeldamas iš numirusių kaip „užmigusiųjų pirmgimis” (
10 I | dievinti pasaulį, nurodomas kaip vienintelis Viešpats. Sykiu
11 I | aidintis atliepas pateikia kaip teigiamą kiekvieną visatos
12 I | Dievo „poilsį” aiškinti kaip savotišką Dievo „neveikimą”.
13 I | Dievas nesiliauja veikęs, kaip primena pats Jėzus kalbėdamas
14 I | visus daiktus, ir ypač žmogų kaip kūrinijos viršūnę. Tai žvilgsnis,
15 I | Dvasios dovaną ir Bažnyčios, kaip savo Kūno bei Sužadėtinės,
16 I | kitu atveju apsireiškia kaip sužadėtinis priešais sužadėtinę (
17 I | poilsio”, branduolio, būtina, kaip duoda suprasti tam tikri
18 I | Naujajame Testamente. Štai kaip tai nusakoma vienoje nuostabioje
19 I(12) | išryškėja tokiuose tekstuose, kaip Genesis Rabah X, 9 ir XI,
20 I(12) | Tavimi džiaugsis tavo Dievas, kaip sužadėtinis džiaugiasi savo
21 I | kultinio pobūdžio potvarkių, kaip daugelį kitų priesakų, bet
22 I | esmės, šitai derėtų suprasti kaip dinamišką Sandoros ar net „
23 I | matmenis. „Viešpaties diena” kaip tik tokio santykio diena,
24 I | įspūdingai interpretuotas kaip tipiškas laiko „šventosios
25 I | negali veikti pasaulyje kaip Dievo bendradarbis. ~ ~ ~
26 I | kviečiamas ne tik ilsėtis, kaip ilsėjosi Dievas, bet ilsėtis
27 II | tradicijoje sekmadienis švenčiamas kaip anastasimos hemera, prisikėlimo
28 II | dienos prasmę, ją – nors ir kaip labai ji remtųsi kūrimo
29 II | su Kristaus prisikėlimu. Kaip tik tai vyksta kiekvieną
30 II | Bažnyčios, kuri pasirodė kaip tauta, į kurią buvo surinkti
31 II | giesmę, šlovinančią Kristų kaip Dievą” (19). Ir iš tiesų,
32 II | skirtumas nuo šabo ~23. Kaip tik šį naujumą vis pabrėžia
33 II | Kai kuriose bendruomenėse, kaip galima konstatuoti, vienu
34 II | Mokytojo, mokiniai, tai kaip galėtume gyventi be jo,
35 II | mokiniai Dvasioje, laukė jo kaip Mokytojo?” (21) O šv. Augustinas
36 II | sekmadienis būdavo švenčiami kaip „dvi broliškos dienos” (23). ~ ~ ~
37 II(22) | Šis esminis sekmadienio kaip „pirmosios dienos” požymis
38 II | skatino suvokti prisikėlimą kaip naujojo kūrimo pradžią,
39 II | Viešpaties prisikėlimą” (24), ir kaip deramas atgailos apeigas
40 II | pabaigoje kalba apie eschton kaip apie „poilsio ramybę, šabo
41 II | bei pastoracinė praktika. Kaip tik pastoracinė intuicija
42 II | kur saulė buvo garbinama kaip Dievas, ir šios dienos šventimą
43 II | atspindys. Sekmadienio, kaip prisikėlusio Kristaus pergalės
44 II | Kristų bei skelbdama jį kaip šviesą „iš aukštybių, kad
45 II | nuostabą ir virpa iš džiaugsmo kaip Simeonas, imantis į savo
46 II | dieviškąjį kūdikį, atėjusį kaip šviesa „pagonims apšviesti” (
47 II | diena ~28. Sekmadienis, kaip šviesos diena, galėtų, gretinant
48 II | jam būdingų matmenų iškyla kaip tikėjimo diena iš pagrindų.
49 II | jaučiasi užkalbinami taip, kaip buvo užkalbintas šv. Tomas: „
50 II | Eucharistijos šventimo, kaip ir apskritai liturginių
51 II | dutūkstantmetei Bažnyčios istorijai. Kaip galima manyti, kad ji toliau
52 III | Bažnyčioje, kuri jį priima kaip vaisingą savo gyvenimo slėpinį
53 III | malonę, išgelbėti ne tik kaip individai, bet ir kaip mistinio
54 III | tik kaip individai, bet ir kaip mistinio Kūno nariai, tapę
55 III | pilnatviškai išreikštų Bažnyčią kaip ecclesia, kaip prisikėlusiojo
56 III | Bažnyčią kaip ecclesia, kaip prisikėlusiojo Viešpaties
57 III | tuomet jie suvokia save kaip išganytųjų tautą, susidedančią „
58 III | krikščionių bendruomenės, kurią kaip pavyzdį pateikė šv. Lukas
59 III | pasakojime yra tokie patys kaip ir per Paskutiniąją vakarienę,
60 III | Eucharistija, savaime suprantama, kaip tokia nei skiriasi nuo tos,
61 III(45)| dėl kai kurių Bažnyčios kaip Communio aspektų Communionis
62 III | šventimo bendruomeninį matmenį. Kaip esu priminęs kita proga,
63 III | taip ugdanti bendruomenę kaip sekmadieninis Viešpaties
64 III | pagrindų ženklinantis Bažnyčią kaip tautą, suburtą Tėvo, Sūnaus
65 III | Normalu, kad į parapijos, kaip „eucharistinės bendruomenės” (52),
66 III | aiškiau atskleisdama savo kaip „Sužadėtinės” pobūdį, tam
67 III | naujoji Jeruzalė, išsipuošusi „kaip nuotaka savo sužadėtiniui” (
68 III | Per sekmadienio Mišias, kaip per kiekvieną kitą Eucharistijos
69 III | ir gyvybės Duona aukojama kaip būsimosios šlovės laidas.
70 III | ir Izraelio bendruomenė, kaip dykumos tauta Sinajaus kalno
71 III | kitomis dienomis atsiskleidžia kaip didysis „dėkojimas”, kurį
72 III | 3) ir jame, kuris atėjo kaip tarnas dalytis mūsų žmogiškąja
73 III | laikui tapo Eucharistijos kaip Aukos esminis elementas,
74 III | tikintieji kviečiami daryti kaip ženklą, žymintį Dievo tautos
75 III | bažnyčios durų slenksčiu. Kaip ir pirmieji Prisikėlimo
76 III | Eucharistijos šventimą, panašiai kaip mokiniai iš Emauso: pažinę
77 III | Dievą. Priešingu atveju, kaip galėtų pasiteisinti Dievui
78 III | užmiršti tikro heroizmo, kurį, kaip galima konstatuoti, nuo
79 III | kad tai būtina nustatyti kaip įsaką. Tiktai vėliau, susidūrusi
80 III | 48. Šiandien, kaip ir herojiškais ankstyvaisiais
81 III | pašventintų ir švęstų sekmadienį kaip tikrąją ‘Viešpaties dieną’,
82 III | Mišios”, yra tokia pati kaip sekmadienio, įpareigojanti
83 III | tokios senos pamaldumo formos kaip piligriminė kelionė, ir
84 III | transliacijos, savaime suprantama, kaip tokios neleidžia patenkinamai
85 III | gali išgyventi sekmadienį kaip tikrą „Viešpaties dieną”
86 IV | išgyvendavo ją pirmiausia kaip džiaugsmo dieną. „Pirmąją
87 IV(100)| įžengė į dangų, švenčiame kaip džiaugsmo dieną”. ~
88 IV | kisti, tačiau sekmadienį, kaip kassavaitinį pirmojo susitikimo
89 IV | Viešpatį” (Jn 20, 20). Jiems, kaip vėliau ir visoms krikščionių
90 IV | savaitės dieną. Tačiau dėl savo kaip prisikėlusiojo Viešpaties
91 IV | paguodžiantis; jis netgi gali, kaip liudija šventieji (103),
92 IV | sekmadienio Eucharistijoje. Kaip gali jie nepaisyti šio susitikimo,
93 IV | Viešpaties diena atsiskleidžia kaip diena, iš esmės paženklinta
94 IV | plg. Pr 2, 3), kuris ją, kaip gyvūnus bei žmones (plg.
95 IV | šabo dienos ir švęsi ją, kaip Viešpats, tavo Dievas, tau
96 IV | ir vergė galėtų ilsėtis, kaip tu. Atsimink, kad tu esi
97 IV | išgyvendavo sekmadienį vien kaip garbinimo dieną, neturėdami
98 IV | apibūdino sekmadienio poilsį kaip darbininko teisę, kurią
99 IV | teisė į poilsį, žinoma, kaip prielaidą numato jo teisę
100 IV | intensyviai jomis mėgautis. Kaip diena, kurią žmogus sudaro
101 IV | pasiliksite mano meilėje, kaip aš kad vykdau savo Tėvo
102 IV | vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus mylėjau” (Jn 15,
103 IV | pirmiausia įkvėpdama būdą, kaip praleisti likusį sekmadienio
104 IV | vaikų, imigrantų, kurie kaip tik sekmadienį dar skausmingiau
105 V | pagimdžiau” (plg. Apd 13, 33). Kaip tiktai dėl šios priežasties
106 V | Velyknaktį pristato mums Kristų kaip „Pradžią ir Pabaigą, Alfą
107 V | paskutiniaisiais laikais, kad ir kaip ilgai jie truktų. Ne tik
108 V | parengiamojo pasninkavimo kaip „švenčių šventė” buvo švenčiama
109 V | išganymo galią, ją pabrėžia. Kaip sakoma šv. Paulino Noliečio
110 V | iškalbingiausiai rodo sekmadienio, kaip Viešpaties dienos, pamatinis
111 V | sekmadienis atsiskleidžia kaip natūralus modelis, padedantis
112 V | tokių Viešpaties slėpinių kaip Apsireiškimas, Žengimas
113 Pab | būti ne tik traktuojamas kaip įsakas, bet pirmiausia juntamas
114 Pab | bet pirmiausia juntamas kaip poreikis, kuo giliausiai
115 Pab | kuris ją sušaukia, kad jai kaip amžinąjį sakramentinį išganymo
116 Pab | formomis. Nors krikščionis, kaip ir kiti žmonės, mėgaujasi
117 Pab | džiaugsmo bei poilsio diena kaip tik todėl, kad tai yra „
118 Pab | palaikyti, įgyja vertę ir kaip liudijimas bei skelbimas.
119 Pab | liudijimas bei skelbimas. Kaip maldos, bendrystės ir džiaugsmo
120 Pab | sekmadienio prasmę pasirodytų kaip tik šiais metais, tiesioginio
121 Pab | pats Kristaus slėpinys: juk kaip galėtų ji, Mater Domini
|