Chapter, Paragraph
1 Prat | Kristaus prisikėlimo dieną. Tai savaitės Velykos, diena,
2 Prat | pradžia (plg. 2 Kor 5, 17). Tai diena, kai dėkinga adoracija
3 Prat | prie kapo, rado jį tuščią. Tai kvietimas kokiu nors būdu
4 Prat | nors būdu vėl išgyventi tai, ką patyrė du mokiniai iš
5 Prat | duoną” (plg. Lk 24, 32. 35). Tai aidas iš pradžių nedrąsaus
6 Prat | matyti prisikėlusį Viešpatį. Tai nuostabus įvykis, ne tik
7 Prat | Sekmadienis yra Prisikėlimo diena, tai krikščionių diena, mūsų
8 Prat | Paulius VI iš naujo pabrėžė tai, aprobuodamas Romos naująjį
9 Prat | apaštališkąjį laišką, vildamasis per tai paremti jūsų pastangas šioje
10 Prat | sutampa su švenčių dienomis. Tai visuomeninis ir politinis
11 Prat | aiški visiems tikintiesiems. Tai darydami seksime nenutrūkstama
12 Prat | prarastas laikas; priešingai, tai laikas, laimėtas mūsų santykių
13 I | prisikėlusio Kristaus šlovė. Tai „naujosios kūrinijos” šventimas.
14 I | pradžia ir pabaiga. Būtent tai tvirtina Jonas savo Evangelijos
15 I | kuris viską sukūrė iš nieko. Tai pasakojimas, kuriam būdinga
16 I | vienintelis Viešpats. Sykiu tai himnas kūrinijos, kuri visa
17 I | gerumui. ~„Dievas matė, kad tai gera” (Pr 1, 10. 12 ir t.
18 I | įspaustas jo gerumo ženklas. Tai gražus pasaulis, vertas
19 I | ir „statyti” pasaulį, per tai tapdamas Dievo „bendradarbiu”.
20 I | darbas” yra pavyzdys žmonėms, tai tas pat pasakytina ir apie
21 I | 31) jo rankų darbą, kad tai būtų galima apžvelgti džiaugsmingo
22 I | kaip kūrinijos viršūnę. Tai žvilgsnis, kuriame iš dalies
23 I | išgelbėjimą visai žmonijai, jis tai pamažu įgyvendins per su
24 I | skirtumas, ir artimas ryšys. Tai pabrėžiama jau Senajame
25 I | Naujajame Testamente. Štai kaip tai nusakoma vienoje nuostabioje
26 I(12) | sutuoktuviniu” dvasingumu; tai, pavyzdžiui, išryškėja tokiuose
27 I | palaiminta” ir „šventa padaryta”, tai yra atskirta nuo kitų dienų,
28 I | sutuoktuvinį” dialogą. Tai nenutrūkstantis meilės dialogas,
29 I | maldos laikotarpiai, kai tai virsta intensyviu dialogu,
30 I | savo giesmę į Viešpatį, per tai tapdamas visos kūrinijos
31 I | kūrinijos balsu. ~Štai kodėl tai yra poilsio diena: neretai
32 I | eilučių įkvėptajame tekste tai pagrindžiama primenant Dievo
33 I | prisikėlimą, net jei visa tai galutinai išryškės tik per
34 II | Kristaus prisikėlimu. Kaip tik tai vyksta kiekvieną krikščionišką
35 II | Dvasios išliejimu išsipildė tai, ką Jėzus buvo pažadėjęs
36 II | Lk 24, 49; Apd 1, 45). Tai buvo pirmojo skelbimo ir
37 II | pakrikštyti” (Apd 2, 41). Tai buvo Bažnyčios epifanija,
38 II | diena” (1, 10). Nuo tada tai bus vienas iš esminių požymių,
39 II | krikščionis nuo jų aplinkos. Apie tai jau antrojo šimtmečio pabaigoje
40 II | krikščionių sekmadieniu. Tai kėlė nemenkų sunkumų krikščionims,
41 II | Senojo Testamento apreiškimu. Tai savo raštuose bei skelbdami
42 II | vienintelio Mokytojo, mokiniai, tai kaip galėtume gyventi be
43 II | yra aštunta po septintos, tai yra po šabo, ir pirmoji
44 II | įvaizdis ~26. Kita vertus, tai, kad šabas yra septintoji
45 II | bet ir „aštuntoji diena”, tai yra septynių dienų sekos
46 II | šiuolaikinėse kalbose (29). Tai turėjo tikinčiuosius atitraukti
47 II | tikrai yra tikėjimo diena. Tai pabrėžia ir faktas, kad
48 III | sekmadienis yra Prisikėlimo diena, tai jis yra ne tik praeities
49 III | praeities įvykio atminimas: tai yra Prisikėlusiojo gyvo
50 III | kad jie susirinktų ir per tai pilnatviškai išreikštų Bažnyčią
51 III | Apr 5, 9), ir liudija tai pasauliui. Kristaus mokinių
52 III | formuoja: „Jei viena duona, tai ir mes daugelis esame vienas
53 III | intensyviai vėl išgyvena tai, ką patyrė apaštalai, susirinkę
54 III | vyskupui nevadovaujant. Tai išreiškiama jį paminint
55 III | šventimas” (46). Turėdamas tai galvoje, Vatikano II Susirinkimas
56 III | pagrindą. Šiuo požiūriu – jei tai rodo aplinkybės – būtų naudingos
57 III | leidžia jiems bendrai patirti tai, kas juos labiausiai vienija,
58 III | ypač į vaisius, kuriuos tai galėtų atnešti visai Bažnyčios
59 III | šlovę. Todėl sekmadienis – tai diena, kai Bažnyčia, aiškiau
60 III | susirinkusi Bažnyčia per tai liudija pasauliui, kad „
61 III | žmonijos vienybės sakramentas, tai yra ženklas bei įrankis” (59). ~ ~ ~
62 III | krikščioniškosios šeimos gyvenimo, tai vien Dievo žodžio skelbimas
63 III | Dvasią nuaidi taip, kad tai, ką išgirstame, iš pagrindų
64 III | elementas, vaisius, kenosis – tai yra savęs apiplėšimo, per
65 III | ženklu – Romos apeigose tai atliekama prieš Komunijos
66 III | jaučiasi skolingas broliams tai, ką gavo per Eucharistijos
67 III | iš pradžių ir nemanė, kad tai būtina nustatyti kaip įsaką.
68 III | sekmadienio Mišiose. Dažniausiai tai daryti buvo raginama, tačiau
69 III | Dabartiniame kodekse tai patvirtinama nurodant, kad „
70 III | laikomas rimtu įpareigojimu; tai taip pat moko Katalikų Bažnyčios
71 III | galimybę įvykdyti priesaką. Į tai orientuoti Bažnyčios teisės
72 III | kunigui suteikta galia, prieš tai gavus vyskupijos vyskupo
73 III | seserų labui (91). Būtent tai yra pagrindas skirtumo –
74 III | Kiekvieną Kristaus mokinį tai įpareigoja ir kitiems, už
75 III | padeda krikščionims atlikti tai, kas yra tobuliausia bei
76 III | Bažnyčios sričių vėl juntamas – tai Dvasios dovana – poreikis
77 III | tikėjimo patirties valandų. Tai malonės valandos; jas reikia
78 III | Eucharistiją, problema. Tai dažnai pasitaiko jaunose
79 III | tolo, pirmenybę teikdami tai dienai numatytiems skaitiniams
80 IV | paskiros ritualinės formos, tai priklauso nuo bažnytinės
81 IV | Prisikėlimo atnaujinimą. Tai meilės sandoros tarp Dievo
82 IV | kristocentriška perspektyva, tai yra tampa regimas Dievo
83 IV | priimdamas Dievą ir jo kairoi – tai yra jo malonės bei išganomųjų
84 IV | šabo dieną” (Iš 20, 8), tai poilsis, nustatytas jo pašventintai
85 IV | prigimtį, norėjo pats Dievas; tai liudija pasakojimas apie
86 IV(109)| bažnytinis dokumentas apie tai yra Laodikėjos sinodo (antroji
87 IV | priimama su padėka, – juk visa tai pašventinama Dievo žodžiu
88 IV | savo gyvenimo aspektams, tai šitai atitinka jo autentišką
89 IV | džiaugsmo be meilės! Pats Jėzus tai pareiškia, susiedamas „naująjį
90 IV | pasilieku jo meilėje. Aš jums tai kalbėjau, kad jumyse būtų
91 IV | džiaugsmui nieko netrūktų. Tai mano įsakymas, kad vienas
92 IV | nuogumo. Jis, kuris pasakė: ‘Tai mano kūnas’, yra tasai pats,
93 IV | nepavalgydinote’ ir ‘Kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų
94 IV | sekmadienis yra džiaugsmo diena, tai krikščionis privalo savo
95 IV | solidarumo iniciatyvoms – visa tai tikrai padėtų paskleisti
96 IV | pramogavimas; priešingai, tai į laiką įspausta „pranašystė”,
97 V | yra žmogumi tapęs Dievas, tai tiktai Prisikėlimu visiškai
98 V | žmogiškumas, kuriuo per tai iki galo apreiškiama jo
99 V | prisikelia naujam gyvenimui, tai tik dėl to, kad Jėzus buvo
100 Pab | apie Bažnyčios drausmę, tai lieka tikra pareiga. Tačiau
101 Pab | religine patirtimi, pilnatvė. Tai ypač iškalbingai išreiškia
102 Pab | tačiau dažnai išgyvena tai labai paviršutiniškai, susigundydama
103 Pab | diena kaip tik todėl, kad tai yra „Viešpaties diena”,
104 Pab | sėklomis. Sekmadienis – tai kvietimas žvelgti į priekį,
105 Pab | pastoracinių pastangų. Juk tai ir yra jo tikrasis tikslas.
106 Pab | suprantama ir išgyvenama. Tai atneš vaisių krikščionių
|