Chapter,  Paragraph

  1 Prat   |           veiklia viltimi žvelgiama į „paskutiniąją dieną”, kurią
  2 Prat   |           pagrindinę istorijos ašį, į kurią remiasi pasaulio pradžios
  3 Prat   |          sykiu norėčiau kreiptis ir į Jus, mieli tikintieji, tarsi
  4 Prat   |       Krokuvoje ir per mano vizitus į Romos parapijas, kurias,
  5 Prat   |         prasmę ir redukuojamas vien į „savaitgalį”, gali atsitikti,
  6 Prat   |             tada, kai atsižvelgiama į įvairialypius šios dienos
  7 Prat   | įvairialypius šios dienos matmenis, į kuriuos atkreipti dėmesį
  8 Prat   |        galėtume konkrečiai atsakyti į kiekvieno žmogaus giliausius
  9  I     |        Išėjimo tautai, kai ši žengė į Pažadėtąją žemę (plg. Iš
 10  I     |           šabo poilsio” (Žyd 4, 9), į kurį savo prisikėlimu įžengė
 11  I     |  prisikėlimu įžengė pats Kristus ir į kurį įžengti, sekant jo
 12  I     |         žvilgsniu, kuris krypsta ne į naujus laimėjimus, bet,
 13  I     |            kviesdamas jį įsitraukti į meilės sutartį.  Siekdamas
 14  I     |              Perkeldami šį priesaką į pamatinių etikos struktūrų
 15  I     |            žmogus kelia savo giesmę į Viešpatį, per tai tapdamas
 16  I     |         prasmę. Tada žmogus įžengia į Dievo „poilsio” matmenį
 17  I     |            patyrė naująjį „Išėjimą” į Dievo vaikų, kartu su Kristumi
 18 II     |            rašė popiežius Inocentas I (15), taip paliudydamas,
 19 II     |           kuri pasirodė kaip tauta, į kurią buvo surinkti bei
 20 II     |        padarė stebuklą, grąžindamas į gyvenimą ką tiktai mirusį
 21 II     |           žydai privalėdavo rinktis į sinagogą ir turėdavo laikytis
 22 II     |             to, kad norėta reaguoti į krikščionių, kilusių iš
 23 II     |            diena, paskatino žvelgti į Viešpaties dieną papildomos
 24 II     |             kelyje (26). Žvelgdamas į paskutiniąją dieną, kuri
 25 II     |        šventimas kreipia krikščionį į tikslą, kuris yra amžinasis
 26 II     |           dienos šventimą pakreipti į Kristų, tikrąją žmonijos „
 27 II(30) |                            Apologia I, 67: PG 6, 430. ~
 28 II     |            parengia sekmadieniui ir į jį įvesdina. Kai susirenkama
 29 II     |           nukreipdama savo žvilgsnį į Kristų bei skelbdama jį
 30 II     |    džiaugsmo kaip Simeonas, imantis į savo rankas dieviškąjį kūdikį,
 31 II(32) |     consecras primitiae surgentium (I savaitė); taip pat: Salve
 32 II(32) |            galima rasti išverstuose į šiuolaikines kalbas Valandų
 33 II     |    apaštalams pasirodęs Jėzus kvėpė į juos ir kalbėjo: „Imkite
 34 II     |        Viešpaties Kūną, jis žvelgia į prisikėlusį, „šventuosiuose
 35 II     |            kalendorių atsižvelgiant į pasaulietiškų kalendorinių
 36 III    |           savo gyvybę, „kad suburtų į vienybę išsklaidytuosius
 37 III    |       vakarienę, su aiškia užuomina į „duonos laužymą”, taip pirmosiose
 38 III    |             kurie turėtų įvesdinimo į Mišias discipliną įtraukti
 39 III    |          Mišias discipliną įtraukti į jiems patikėtų vaikų mokymo
 40 III    |       nuostatai (51). ~Normalu, kad į parapijos, kaip „eucharistinės
 41 III    |           turėtų atsižvelgti ne tik į individų ar grupių gerovę,
 42 III    |             grupių gerovę, bet ypač į vaisius, kuriuos tai galėtų
 43 III    |     tikrovei. Suburdama savo vaikus į eucharistinį susirinkimą
 44 III    |            švęsdama prisikėlusio ir į dangų įžengusio Kristaus
 45 III    |             raugu bei šviesa. Todėl į visuotinę maldą įtraukiami
 46 III    |        Sandoros tautą ieškoti kelio į tobulą Bažnyčios vienybę” (64). ~
 47 III    |       jaučiasi kviečiama atsiliepti į šį meilės dialogą padėka
 48 III(69)|      lectionum Missae, Praenotanda, I, 6. ~
 49 III    |         Šventosios Dvasios, kreipia į Tėvą, susivienydama su Kristumi
 50 III    |     tikėjimu bei viltimi atsigręžia į eschatologinį laiką, kai
 51 III    |  atsižvelgiant, savaime suprantama, į liturginių veiksmų prigimtį.
 52 III(74)|                      Plg. Inocentas I. Epist. 25, 1 Decencijui
 53 III    |       išsiskirsčius, mokinys grįžta į savo įprastinę aplinką įpareigotas
 54 III    |     apostolorum, – ir uoliai lėkite į savo susirinkimą, nes juo
 55 III    |         proconsularis provincijoje; į kaltinimus jie atsakė šiais
 56 III    |     kankinių pripažino: „Taip, ėjau į susirinkimą ir su savo broliais
 57 III(76)|                       Plg. Apologia I, 67, 3 – 5: PG 6, 430. ~
 58 III    |         galimybę įvykdyti priesaką. Į tai orientuoti Bažnyčios
 59 III    |            juos visiškai įsitraukti į liturgijos siūlomas aktyvaus
 60 III    |           ne tik įsiklausyti vienam į kitą, bet ir drauge patirti
 61 IV     |             Ir apskritai, pažvelgus į istoriją, matyti, jog krikščionys,
 62 IV(100)|        pasirodęs saviesiems, įžengė į dangų, švenčiame kaip džiaugsmo
 63 IV     |            kad juos kartu nusivestų į savo Prisikėlimo atnaujinimą.
 64 IV     |    neblėstant nuostabai grąžina mus į slėpiningą pradžią, kai
 65 IV     |      motyvus, iškilmingai įtrauktus į Dekalogą, privalu iš naujo
 66 IV     |           perskaityti atsižvelgiant į sekmadienio teologiją bei
 67 IV     |          galią šabo prasmę perkelti į Prisikėlimo dieną. Kristaus
 68 IV     |            kurią tikintieji buriasi į eucharistinį susirinkimą.
 69 IV     |           poilsio kaitos, įspaustos į žmogaus prigimtį, norėjo
 70 IV     |              Tokia darbininko teisė į poilsį, žinoma, kaip prielaidą
 71 IV     |           prielaidą numato jo teisę į darbą, ir, svarstydami problemas,
 72 IV     |              negalime neatsižvelgti į sunkią padėtį daugybės vyrų
 73 IV     |             užduotis vėl įskliausti į jiems būdingą matmenį: materialūs
 74 IV     |          sutarimo bei meilės dėsnu” į „vienybės ir taikos ryšį”
 75 IV     |        įstatymų leidyba atsižvelgtų į jų pareigą pašventinti sekmadienį.
 76 IV     |          jis, priešingai, apeliuoja į reiklią „dalijimosi kultūrą”,
 77 IV     |       anksčiau turėtume įsiklausyti į griežtus įspėjimus, kuriuos
 78 IV     |           yra Jokūbo žodžiai: „Štai į jūsų susirinkimą ateina
 79 IV(114)|              Šv. Justinas. Apologia I, 67, 6: „Kas apsčiai turi
 80 IV     |        ugningais žodžiais kreipiasi į turtinguosius, kurie tarėsi
 81 IV     |          Viešpats? Tačiau tu ateini į bažnyčią ne tam, kad duotum
 82 IV     |         keisti nuodėmės struktūras, į kurias įvelti individai,
 83 IV     |       pramogavimas; priešingai, tai į laiką įspausta „pranašystė”,
 84  V     |            kunigas taria įbrėždamas į Velykų žvakę einamųjų metų
 85  V     |          rodyklės strėlė, nukreipta į Kristaus sugrįžimo tikslą.
 86  V     |          galimybę labiau įsigilinti į numirusio ir prisikėlusio
 87  V     |  įsikūnijimo ir gimimo iki įžengimo į dangų, iki Šventosios Dvasios
 88  V     |            darbais” (122). Panašiai į liturginių metų ciklą įterpdama
 89  V     |             iš pagrindų sutelkiamas į Kristų, iš kurio jis semiasi
 90  V(126)|    apsireiškimas, Kristaus žengimas į dangų, Švč. Kristaus Kūno
 91  V(126)|              Švč. M. Marijos ėmimas į dangų, Šv. Juozapo, Šv.
 92  V(126)|    apsireiškimas, Kristaus žengimas į dangų, Dievo Gimdytojos
 93  V     |             Apsireiškimas, Žengimas į dangų ar Kristaus Kūnas
 94  V     |     liturgijos nuostatų perkeliamas į sekmadienį, kad tikintieji
 95  V     |           Ypač atkreiptinas dėmesys į dažnai pasitaikančias situacijas,
 96 Pab    |            kuo giliausiai įspaustas į krikščioniškąją egzistenciją.
 97 Pab    |            šiandien turėtų atsakyti į iššūkius, metamus kultūros,
 98 Pab    |               tai kvietimas žvelgti į priekį, diena, kai krikščionių
 99 Pab    |   krikščionių bendruomenė kreipiasi į Kristų šūkiu: „Maranata:
100 Pab    |             Bažnyčia ypač įsiklauso į Dvasią ir drauge su ja atsiveria
101 Pab    |            Bažnyčios diena? ~Būtent į Švč. Mergelę Mariją žvelgia
102 Pab    |            Jis maloningas iš kartos į kartą tiems, kurie jo klauso” (
103 Pab    |        maldai, kurią Bažnyčia kelia į Švenčiausiąją Trejybę, ypatingo