Chapter, Paragraph
1 Prat | 3. Pamatinę sekmadienio reikšmę, nuolatos pripažįstamą
2 Prat | su nauja jėga vėl atrasti sekmadienio prasmę: jo „slėpinį”, jo
3 Prat | sekmadieniais. Apmąstydamas su Jumis sekmadienio prasmę ir pabrėždamas, kodėl
4 Prat | ir dėl šios priežasties sekmadienio raiškos pokyčius. Plačiai
5 Prat | mokiniams pavesta nepainioti sekmadienio šventimo, kuris turėtų būti
6 Prat | skatinami išsiugdyti gilesnę sekmadienio sampratą, idant net ir sunkiomis
7 Prat | motyvacijos dalyvaujančiųjų sekmadienio liturgijoje procentas yra
8 Prat | doktrininius motyvus, kad sekmadienio nepakeičiama vertė krikščioniškajame
9 I | šventimas. Tačiau būtent šis sekmadienio aspektas, suvokus visą jo
10 I | Tad norint suvokti visą sekmadienio prasmę, būtina vėl perskaityti
11 I | Nuo šabo dienos prie sekmadienio ~18. Kadangi trečiasis įsakymas
12 II | sakramentu” (17). ~Šį artimą sekmadienio ryšį su Viešpaties prisikėlimu
13 II | katekezė, stengdamasi parodyti sekmadienio ypatumus lyginant su žydų
14 II | pirmoji savaitės diena” (22). Sekmadienio skyrimas nuo žydų šabo vis
15 II(22) | PL 46, 841. Šis esminis sekmadienio kaip „pirmosios dienos”
16 II(23) | castigatione: PG 46, 309. Šabo ir sekmadienio ryšys, „šventojo šeštadienio
17 II | kūrimo diena ~24. Krikščionių sekmadienio lyginimas su Senojo Testamento
18 II(25) | mišiolas. Šlakstymo vandeniu sekmadienio Mišiose apeigos. ~
19 II | ramybę be vakaro” (27). Sekmadienio, „pirmosios” ir sykiu „aštuntosios”
20 II | šlovės epifanijos atspindys. Sekmadienio, kaip prisikėlusio Kristaus
21 II | įvaizdžiai žymi krikščionių sekmadienio prasmę (33). Velykų dienos
22 II | priskirtinas ir gilesniems sekmadienio prasmės klodams. Taip „savaitinės
23 II | tūkstantmečiui, krikščioniškojo sekmadienio šventimas dėl patiems tikėjimo
24 III | Eucharistinis susirinkimas – sekmadienio šerdis ~ ~
25 III | 33. Per sekmadienio Mišias krikščionys iš tiesų
26 III | prisikėlė iš numirusių” (44), sekmadienio Eucharistija dar kartą pabrėžtinai
27 III(44)| pabrėžiamas „velykinis” sekmadienio pobūdis. ~
28 III | dvasia, pirmiausia per bendrą sekmadienio Mišių šventimą” (47). To
29 III | palaiko bei išreiškia bendras sekmadienio Mišių šventimas, nepriklausomai
30 III | 36. Sekmadienio susirinkimas yra puiki vienybės
31 III | vaikus mokyti dalyvauti sekmadienio Mišiose pirmiausia privalo
32 III | eucharistinės bendruomenės” (52), sekmadienio Mišias rinktųsi joje veikiančios
33 III | matmens. Juk sekmadienis po sekmadienio Bažnyčia artinasi prie galutinės „
34 III | galutinės „Viešpaties dienos”, sekmadienio, kuris neturi pabaigos.
35 III | Dievo žodžio stalas ~39. Per sekmadienio Mišias, kaip per kiekvieną
36 III | 40. Apmąstant sekmadienio Eucharistiją prabėgus daugiau
37 III | savaitę rengiasi sekmadienio Mišioms ir iš anksto apmąsto
38 III | skelbiamas. Siekiama, kad sekmadienio liturgijos naujieną atspindėtų
39 III | nuolatos „atsiversti”. Tad sekmadienio Mišios įpareigoja vidujai
40 III | įvairialypius pastarojo matmenis, sekmadienio Eucharistijoje įgyjančius
41 III | tačiau ypač išryškėja per sekmadienio Mišias dėl jų ypatingo sąryšio
42 III | aukoje ypač akivaizdus per sekmadienio susirinkimą, teikiantį galimybę
43 III | Kadangi Eucharistija yra sekmadienio šerdis, suprantama, kodėl
44 III | pasididžiavimu aprašė krikščioniškąją sekmadienio susirinkimų, suburiančių
45 III | sutikdavo mirti negu praleisti sekmadienio Eucharistiją. Tokie, pavyzdžiui,
46 III | išreikšti pareigą dalyvauti sekmadienio Mišiose. Dažniausiai tai
47 III | bausmes tris kartus praleidus sekmadienio Mišias) (78) ir ypač nuo
48 III | nurodymas, kad laikas, tinkamas sekmadienio pareigai atlikti, prasideda
49 III | vakare, sulig pirmaisiais sekmadienio mišparais (87). Juk liturgijos
50 III | Mišios”, yra tokia pati kaip sekmadienio, įpareigojanti celebrantą
51 III | skambesio šventimas 50. Sekmadienio Mišias dėl jų pačių prigimties
52 III | Kiti krikščioniškojo sekmadienio aspektai ~52. Nors dalyvavimas
53 III | dalyvavimas Eucharistijoje yra sekmadienio šerdis, būtų ribota vien
54 III | susitikimų, kurie, rengiami sekmadienio išvakarėse ar sekmadienį
55 III | papildytų? ~Šis gana tradicinis „sekmadienio pašventinimo” būdas galbūt
56 III | tikintieji neretai pasinaudoja sekmadienio poilsiu, kad aplankytų šventoves
57 III | Sekmadienio susirinkimai be kunigo ~
58 III(96)| Dievo kulto kongregacija. Sekmadienio Mišių nesant kunigo šventimo
59 III | neleidžia patenkinamai įvykdyti sekmadienio pareigos, reikalaujančios
60 III | sveikinimą bei solidarumą. Tad sekmadienio Mišios teikia gausių vaisių
61 IV | visų dienų iškėlė didžiąją sekmadienio dieną. Dangus ir žemė, angelai
62 IV | Tad, norėdami suvokti visą sekmadienio reikšmę, turime iš naujo
63 IV | džiugaus tikinčiųjų dalyvavimo sekmadienio Eucharistijoje. Kaip gali
64 IV | 59. Šis krikščioniškojo sekmadienio aspektas ypatingu būdu išryškina
65 IV | apie „šabą”, nepakenkiant sekmadienio krikščioniškam pobūdžiui.
66 IV | šabo nuostatai, pranokti sekmadienio „vykdymo”, jam ir nustojo
67 IV | perskaityti atsižvelgiant į sekmadienio teologiją bei dvasingumą: „
68 IV | nuostatus, susijusius su sekmadienio poilsiu. Šalyse, kur krikščionys
69 IV | šventadieniai neatitinka sekmadienio, sekmadienis, nepaisant
70 IV | Bažnyčia, šimtmečiais leidusi sekmadienio poilsį apibrėžiančius įstatymus (109),
71 IV | Rerum novarum apibūdino sekmadienio poilsį kaip darbininko teisę,
72 IV | susijusias su krikščioniškąja sekmadienio samprata, negalime neatsižvelgti
73 IV | 67. Sekmadienio poilsis leidžia kasdienius
74 IV | įpareigoja taip organizuoti sekmadienio poilsį, kad būtų įmanoma
75 IV | darbų, kurie nesuderinami su sekmadienio pašventinimu, jam būdingu
76 IV | Evangelijos nurodymus. Tada sekmadienio ir šventadienio poilsis
77 IV | mylėjau” (Jn 15, 10–12). ~Tad sekmadienio Mišios jokiu būdu nesulaiko
78 IV | 70. Nuo apaštalų laikų sekmadienio susibūrimas krikščionims
79 IV | kvietimas broliškai gyventi. Iš sekmadienio Mišių sklinda meilės banga,
80 IV | būdą, kaip praleisti likusį sekmadienio laiką. Juk jei sekmadienis
81 V | turi raktą ir tikrumą, ir sekmadienio pašventinimas yra iškalbingas
82 V | ryšį iškalbingiausiai rodo sekmadienio, kaip Viešpaties dienos,
83 V | kultūrinės tradicijos užgoš sekmadienio bei kitų liturginių šventadienių
84 Pab | 81. Sekmadienio dvasiniai ir pastoraciniai
85 Pab | lieka tikra pareiga. Tačiau sekmadienio laikymasis turėtų būti ne
86 Pab | įsitikinimu, lydimu suvokimo, jog sekmadienio šventimas taip pat susijęs
87 Pab | jis sykiu gyvai suvokia sekmadienio – dienos, kurią jis pašauktas
88 Pab | apšviesta, sekmadienis po sekmadienio ji artinasi prie pabaigos
89 Pab | prie pabaigos neturinčio sekmadienio, prie dangiškosios Jeruzalės
90 Pab | prie dangiškosios Jeruzalės sekmadienio, kai bus užbaigtas mistinis
91 Pab | gausias dovanas. Tačiau per sekmadienio susirinkimą, kai švenčiamos
92 Pab | paraginimas iš naujo atrasti sekmadienio prasmę pasirodytų kaip tik
93 Pab | žvelgia tikintieji, per sekmadienio Mišias klausydamiesi skelbiamo
94 Pab | Lk 1, 50). Sekmadienis po sekmadienio keliaujanti tauta leidžiasi
95 Pab | Bažnyčios kelionės laiką – iki sekmadienio, kuris bus be pabaigos. ~
|