Chapter,  Paragraph

 1 Prat   |             reiškinys, kuriam, kiek jis pagarba autentiškoms vertybėms
 2 Prat   |             vien neigiami aspektai. Jis atitinka ne tik poilsio
 3 Prat   |             savo laiką Kristui, kad jis galėtų jį apšviesti bei
 4 Prat   |     apšviesti bei duoti jam kryptį. Jis yra tas, kuris pažįsta ir
 5  I     |    pilnatvei” (Gal 4, 4), vadinasi, jis savo slėpinio galia kaip
 6  I     |         sugrįžimo akimirksniu, „kai jis perduos karalystę Dievui
 7  I     |           maloniame žvilgsnyje, kai jis, užbaigęs darbus, „palaimino
 8  I     |           Pr 2, 2) ir poilsio, kurį jis suteikė Išėjimo tautai,
 9  I     |                10. Kosmose, kadangi jis kilęs iš Dievo rankų, įspaustas
10  I     |            yra pavyzdys žmogui. Juk jis pašauktas ne tik apgyvendinti,
11  I     |    pasakytina ir apie jo „poilsį”: „Jis ilsėjosi septintą dieną” (
12  I     |         išgelbėjimą visai žmonijai, jis tai pamažu įgyvendins per
13  I     |          šiandien. Net ir tada, kai jis natūraliai sutampa su žmogiškuoju
14  I     |     išimties tikrovė kyla iš Dievo. Jis yra laiko ir erdvės Viešpats.
15  I     |           laiko ir erdvės Viešpats. Jis nėra tiktai vienos dienos
16  I     |          žmogaus dienų Dievas. ~Jei jis septintąją dieną ypatingu
17  I     |             meilės dialogas, tačiau jis ne monotoniškas, nes pokalbis
18  I     |        Apreiškimui, elementas (13). Jis primena, kad kosmosas ir
19  I     |         juose, bet septintąją dieną jis ilsėjosi. Todėl Viešpats
20  I     |       pažymi, ką reikėtų atsiminti. Jis kviečia vėl atgaivinti tų
21  I     |    intensyviai jame dalyvauja; taip jis tampa pajėgus patirti virpulį
22  I     |      Kūrėjas, pamatęs, kad visa, ką jis padarė, „buvo labai gera” (
23  I     |             atliko per Kūrimą ir ką jis padarė savo tautai per Išėjimą,
24 II     |     užbaigiant „Didįjį sekmadienį”, jis – būtent todėl, kad artimai
25 II     |         priimdamas Viešpaties Kūną, jis žvelgia į prisikėlusį, „
26 II     |       reikšmių bei matmenų, kuriuos jis žadina bei apima, lieka
27 III    |          yra Prisikėlimo diena, tai jis yra ne tik praeities įvykio
28 III    |        švenčiama. Tačiau labiausiai jis išryškėja, kai visa bendruomenė
29 III    |      mesijine ramybės dovana, kurią jis įgijo savo krauju ir pasiūlė
30 III    |           stalo. Jie pažino jį, kai jis „paėmė duoną, sukalbėjo
31 III    |       slėpinys. Prašydama Tėvo, kad jis atmintų Bažnyčią pasaulyje
32 III    |          perteikė prisikėlęs Jėzus: jis yra tas, kuris kalba, kuris
33 III    |         pačiu aukojimo aktu, kuriuo jis save atidavė ant kryžiaus: „
34 III    |  patinkančia auka (plg. Rom 12, 1). Jis jaučiasi skolingas broliams
35 III    |        nesvetinga. Tikinčiajam, jei jis nenori palūžti, reikalinga
36 III    |    bendruomenės paramos. Štai kodėl jis turėtų būti įsitikinęs,
37 III    | Eucharistijos šventimo momentu, kai jis iš tikrųjų vyksta šventovėje (98).
38 IV     |        džiaugsmu” (Jn 16, 20). Argi jis pats nesimeldė, kad mokiniai
39 IV     |           bei labiau paguodžiantis; jis netgi gali, kaip liudija
40 IV     |              išvydę Viešpatį. Todėl jis akino vyskupus atkakliai
41 IV     |          žmogui dovanota diena, kad jis galutinai subręstų žmogiškai
42 IV     |        kūrinį, kur galėjo pailsėti. Jis sukūrė dangų, tačiau neperskaitau,
43 IV     |            tačiau neperskaitau, kad jis ten būtų ilsėjęsis; jis
44 IV     |             jis ten būtų ilsėjęsis; jis sukūrė žvaigždes, mėnulį,
45 IV     |             dabar neperskaitau, kad jis ten ilsėjęsis. Tačiau skaitau,
46 IV     |      ilsėjęsis. Tačiau skaitau, kad jis sukūrė žmogų ir tada ilsėjosi
47 IV     |          engiamiesiems. Daug žmonių jis išgydė šabo dieną (plg.
48 IV     |            aukos davimo” mąstyseną, jis, priešingai, apeliuoja į
49 IV     |         griežtus įspėjimus, kuriuos jis adresuoja Korinto bendruomenei,
50 IV(114)|     surinkta, perduodama vadovui, o jis šelpia našlaičius ir našles
51 IV     |              Nepraeik pro šalį, kai jis yra nuogas. Negarbink jo
52 IV     |          praeitum pro jį lauke, kur jis kenčia dėl šalčio ir nuogumo.
53 IV     |       kenčia dėl šalčio ir nuogumo. Jis, kuris pasakė: ‘Tai mano
54 IV     |       nukrautas aukso taurėmis, jei Jis miršta iš bado? Pirma duok
55 IV(117)|         giriamas būtent dėl to, kad jis, po eucharistinio susirinkimo
56 IV     |           neįmanoma būti laimingam. Jis dairosi aplinkui ieškodamas
57  V     |               Prisikėlimas. Juk jei jis nuo pradėjimo pirmojo momento
58  V     |            Kildamas iš Prisikėlimo, jis skrodžia žmogaus laiką,
59  V     |      sutelkiamas į Kristų, iš kurio jis semiasi maisto bei paskatų.
60 Pab    |     gyvenimo sintezė ir sąlyga, kad jis bus gyvenamas teisingai.
61 Pab    |          tikintysis įsitikintų, jog jis negali nei gyventi tikėjimu,
62 Pab    |            savaitine poilsio diena, jis sykiu gyvai suvokia sekmadienio –
63 Pab    |         sekmadienio – dienos, kurią jis pašauktas švęsti savo ir
64 Pab    |          gyvybines jėgas bei viltį. Jis skelbia, kad laikas, kuriame
65 Pab    |   nepermaldaujamoje laiko tėkmėje: „Jis maloningas iš kartos į kartą