Chapter,  Paragraph

 1 Prat|       viduryje ir jiems buvo dovanota jo ramybė ir Dvasia (plg. Jn
 2 Prat|         remiasi pasaulio pradžios bei jo galutinės paskirties slėpinys.
 3 Prat|           atrasti sekmadienio prasmę: jo „slėpinį”, jo šventimo vertę,
 4 Prat|     sekmadienio prasmę: jo „slėpinį”, jo šventimo vertę, jo reikšmę
 5 Prat|          slėpinį”, jo šventimo vertę, jo reikšmę krikščioniškajai
 6  I  |    sekmadienio aspektas, suvokus visą jo gilumą, yra neatskiriamas
 7  I  |           Visa per jį atsirado, ir be jo neatsirado nieko, kas tik
 8  I  |             ir į kurį įžengti, sekant jo sūniškojo paklusnumo pėdomis,
 9  I  |            sukurto žmogaus didybės ir jo nuopolio, pradedančio pasaulyje
10  I  |             iš Dievo rankų, įspaustas jo gerumo ženklas. Tai gražus
11  I  |             ir užvaldyti ją laikantis jo įstatymo. ~  ~ ~
12  I  |            tas pat pasakytina ir apie jo „poilsį”: „Jis ilsėjosi
13  I  |           labai gerą” (plg. Pr 1, 31) jo rankų darbą, kad tai būtų
14  I  |               nori nustatyti su pagal jo paveikslą sukurtu kūriniu,
15  I  |             tikėjimas leidžia suvokti jo gilią prasmę bei apsaugo
16  I  |             gyvenimas, taip pat visas jo laikas turėtų būti Kūrėjo
17  I  |            kupinas dėkojimo Dievui ir jo šlovinimo, žmogaus poilsis
18 II  |      prisikėlė, ir tie, „kurie priėmė jo žodį, buvo pakrikštyti” (
19 II  |               tą dieną, kai per jį ir jo mirtį patekėjo mūsų gyvenimo
20 II  |              kaip galėtume gyventi be jo, kai juk ir pranašai, jo
21 II  |              jo, kai juk ir pranašai, jo mokiniai Dvasioje, laukė
22 II  |              mokiniai Dvasioje, laukė jo kaip Mokytojo?” (21) O šv.
23 II  |             tik laiko pradžią, bet ir jo pabaigą „būsimoje amžinybėje”.
24 II  |            pat 1, 4 – 5. 9), ir diena jo prisikėlimui atminti laiko
25 II  |   savaitiniame ritme yra amžinas šios jo šlovės epifanijos atspindys.
26 II  |              leisdami save atgaivinti jo Dvasios dvelksmui. ~  ~ ~
27 III |         švenčiama Viešpaties diena ir jo Eucharistija yra Bažnyčios
28 III |              prisikėlimu bei nuskinti jo pažadėtosios palaimos vaisius: „
29 III |    sekmadieninis Viešpaties dienos ir jo Eucharistijos šventimas” (46).
30 III |                labiau pabrėžia būsimo jo „sugrįžimo” šlovę. Todėl
31 III |            bei nuolatinai esantis per jo Kančios bei Prisikėlimo
32 III |           sužadinti naują atsakomybės jo atžvilgiu jausmą, tokį,
33 III |         ištikimai Dievui bei laikytis jo įsakymų. Tardamas mums savo
34 III | Eucharistijoje Kristaus auka tampa ir jo kūno narių auka. Tikinčiųjų
35 III |               su Kristaus gyvenimu ir jo Dievo garbinimu, kančiomis,
36 III |               maldomis ir darbais, su jo visa apimančia auka ir tuo
37 III |            rengiasi Prisikėlusiojo ir jo Dvasios galia imtis užduočių,
38 III |      sakramente yra lemtingai svarbus jo paties tikėjimo gyvenimui.
39 IV  |             džiaugsmui ir vėl atrasti jo autentiškus esminius bruožus
40 IV  |         meilės sandoros tarp Dievo ir jo tautos viršūnė čia, žemėje,
41 IV  |               ypatingu būdu išryškina jo matmenį, susijusį su Senojo
42 IV  |              nes, priimdamas Dievą ir jo kairoi – tai yra jo malonės
43 IV  |          Dievą ir jo kairoi – tai yra jo malonės bei išganomųjų įsikišimų
44 IV  |               tai poilsis, nustatytas jo pašventintai dienai pagerbti,
45 IV  |            svarbią bei išlaisvinančią jo priklausomybę nuo Kūrėjo
46 IV  |             pašaukimą bendradarbiauti jo kūryboje bei priimti jo
47 IV  |               jo kūryboje bei priimti jo malonę. Gerbdamas Dievo „
48 IV  |         žinoma, kaip prielaidą numato jo teisę į darbą, ir, svarstydami
49 IV  |         aspektams, tai šitai atitinka jo autentišką poreikį, visiškai
50 IV  |            Tėvo įsakymus ir pasilieku jo meilėje. Aš jums tai kalbėjau,
51 IV  |             jis yra nuogas. Negarbink jo čia, šventykloje, apsirėdęs
52 IV  |              kuriems būtų reikalingas jo konkretus solidarumas. Gali
53 IV  |    solidarumas. Gali pasitaikyti, kad jo kaimynystėje arba tarp pažįstamų
54  V  |         permainomas bei išaukštinamas jo žmogiškumas, kuriuo per
55  V  |              tai iki galo apreiškiama jo dieviškoji tapatybė bei
56  V  |           Kristus yra laiko Viešpats, jo pradžia ir pabaiga; Kristaus
57  V  |               priešingai, parodydamas jo išganymo galią, ją pabrėžia.
58 Pab |              Sekmadienis – imant visą jo reikšmių bei sąsajų visumą –
59 Pab |              tviskanti Dievo šlovė ir jo žiburys yra Avinėlis” (Apr
60 Pab |            Kristui, karštai trokšdama jo šlovingojo sugrįžimo: „Ir
61 Pab |               pagrindinės Kristaus ir jo Dvasios vietos, ji visada
62 Pab |           kartos į kartą tiems, kurie jo klauso” (Lk 1, 50). Sekmadienis
63 Pab |              pastangų. Juk tai ir yra jo tikrasis tikslas. Metai,
64 Pab |            gauna visą savo gyvybę. Ir jo mokiniai, nuolatos atnaujinami