Chapter, Paragraph
1 Prat | vadinamas sekmadienis (1) – Bažnyčios istorijoje visada buvo labai
2 Prat | įvairi. Kai kurios jaunos Bažnyčios rodo pavyzdį, kaip karštai
3 Prat | būtina vėl atskleisti gilius, Bažnyčios priesaką pagrindžiančius
4 Prat | darydami seksime nenutrūkstama Bažnyčios Tradicija, kurią energingai
5 I | Šventosios Dvasios dovaną ir Bažnyčios, kaip savo Kūno bei Sužadėtinės,
6 II | pabrėžtinai akcentuoja visos Bažnyčios ir Vakaruose, ir Rytuose.
7 II | pakrikštyti” (Apd 2, 41). Tai buvo Bažnyčios epifanija, Bažnyčios, kuri
8 II | buvo Bažnyčios epifanija, Bažnyčios, kuri pasirodė kaip tauta,
9 II | 22. Šiais ankstyvaisiais Bažnyčios laikais savaitinis dienų
10 II | noriai pabrėžia apologetai ir Bažnyčios tėvai. Velykų slėpinys buvo
11 II | šabo vis labiau įsitvirtina Bažnyčios sąmonėje, nors tam tikrais
12 II | simbolikos, tokios brangios Bažnyčios tėvams, šviesoje: sekmadienis
13 II | Sekminės yra ne tik pirmapradis Bažnyčios įvykis, bet ir slėpinys,
14 II | Šventoji Dvasia, gyvoji „Bažnyčios” atmintis (plg. Jn 14, 26),
15 II | teikė ritmą dutūkstantmetei Bažnyčios istorijai. Kaip galima manyti,
16 III | kūno ir kraujo sakramentu Bažnyčios slėpinys nepranokstamai
17 III | prisikėlimo dieną. Katalikų Bažnyčios katekizmas autoritetingai
18 III | diena ir jo Eucharistija yra Bažnyčios gyvenimo centras” (41). ~
19 III | nedideliame mokinių branduolyje, Bažnyčios pirmienose, tam tikra prasme
20 III | Liturgija savo esme yra Bažnyčios epifanija (42), labiausiai
21 III | ryšys su vyskupu ir visa Bažnyčios bendruomene yra kiekvienakąrt
22 III | konkrečiai įgyvendinamas Bažnyčios slėpinys. Prašydama Tėvo,
23 III(45)| kongregacija. Laiškas Katalikų Bažnyčios vyskupams dėl kai kurių
24 III(45)| vyskupams dėl kai kurių Bažnyčios kaip Communio aspektų Communionis
25 III | Bažnyčios diena ~35. Tad dies Domini
26 III | tai galėtų atnešti visai Bažnyčios bendruomenei. ~ ~ ~
27 III | Keliaujanti tauta ~37. Bažnyčios kelionės per laiką perspektyvoje
28 III | laukimas iš tiesų yra tikrojo Bažnyčios slėpinio dalis (55) ir išryškėja
29 III | tautą ieškoti kelio į tobulą Bažnyčios vienybę” (64). ~
30 III | lydimas maldos bei derėti su Bažnyčios aiškinimu (67), reguliariai
31 III | savo auka Kristus suvienija Bažnyčios auką: „Eucharistijoje Kristaus
32 III(70)| DS, 1743; plg. Katalikų Bažnyčios katekizmas, 1366. ~
33 III(71)| Katalikų Bažnyčios katekizmas, 1368. ~
34 III(73)| Plg. Katalikų Bažnyčios katekizmas, 1385; plg. taip
35 III(73)| kongregacija. Laiškas Katalikų Bažnyčios vyskupams dėl Komunijos
36 III | šventimas negali baigtis sulig bažnyčios durų slenksčiu. Kaip ir
37 III | galima konstatuoti, nuo Bažnyčios pirmųjų šimtmečių iki mūsų
38 III | tai taip pat moko Katalikų Bažnyčios katekizmas (83) ir, turint
39 III(82)| arba, vadovaujantis savo Bažnyčios sui iuris potvarkiais ar
40 III | priesaką. Į tai orientuoti Bažnyčios teisės potvarkiai, pavyzdžiui,
41 III | viltingų ženklų. Daugelyje Bažnyčios sričių vėl juntamas – tai
42 III | tikrą „Viešpaties dieną” ir „Bažnyčios dieną”. ~ ~ ~
43 IV(99) | pagal Antiochijos maronitų Bažnyčios apeigas knyga (leidimas
44 IV | aiškindamas mums tuomet paplitusį Bažnyčios supratimą, taip pabrėžia
45 IV | dienos” neišsprūdo iš akių Bažnyčios tėvams apmąstant Kūrimo
46 IV | krikščionio širdis atsiveria Bažnyčios matmenims. Tačiau apaštalo
47 IV | atsako ir tapo galingais Bažnyčios tėvų skelbimo akcentais.
48 V | šaknimis siekia seniausiąją Bažnyčios tradiciją ir krikščionims
49 V | įvykiai, kuriais remiasi Bažnyčios gyvenimas, pagal Dievo planą
50 V(120)| Plg. Katalikų Bažnyčios katekizmas, 731 – 732. ~
51 Pab | ir kodėl, kalbant apie Bažnyčios drausmę, tai lieka tikra
52 Pab | nepaliaujamai yra kiekvieną Bažnyčios dieną, nenuspėjamai ir dosniai
53 Pab | vietos, ji visada dalyvauja Bažnyčios sekmadieniuose. To reikalauja
54 Pab | Ecclesiae, Viešpaties diena ir Bažnyčios diena? ~Būtent į Švč. Mergelę
55 Pab | toliau ritmiškai skirstys Bažnyčios kelionės laiką – iki sekmadienio,
|