Chapter, Paragraph
1 Prat| atėjusios prie kapo, rado jį tuščią. Tai kvietimas kokiu
2 Prat| prasmę ir pabrėždamas, kodėl jį kaip tikrąją „Viešpaties
3 Prat| sunkiomis sąlygomis galėtų jį išgyventi visiškai paklusdami
4 Prat| Kristui, kad jis galėtų jį apšviesti bei duoti jam
5 I | Visa per jį atsirado” (Jn 1, 3) ~8.
6 I | Evangelijos prologe: „Visa per jį atsirado, ir be jo neatsirado
7 I | visa sutverta per jį ir jam” (1, 16). Šis veiklus
8 I | malonės grįžta pas tą, kuris jį sukūrė. Ši dialektika, akivaizdu,
9 I | sukurtu kūriniu, kviesdamas jį įsitraukti į meilės sutartį.
10 I | Izraeliui išlaisvindamas jį iš Egipto vergovės (plg.
11 I | Dievo plano gelmių. Todėl jį randame ne greta griežtai
12 I | Bažnyčia parodo, jog jie jį laiko ne bendruomenės religinės
13 I | bei apsaugo nuo pavojaus jį subanalinti ir išduoti. ~
14 I | šabas pirmiausia dėl to, kad ji Dievo „palaiminta” ir „šventa
15 II | ją – nors ir kaip labai ji remtųsi kūrimo darbais ir,
16 II | dieną, tą dieną, kai per jį ir jo mirtį patekėjo mūsų
17 II | Tačiau savaitiniame cikle ji yra aštunta po septintos,
18 II | per krikštą ir padariusį jį Kristuje nauju žmogumi. „
19 II | prisikėlėte galybe Dievo, kuris jį prikėlė iš numirusių” (Kol
20 II | parengia sekmadieniui ir į jį įvesdina. Kai susirenkama
21 II | žvilgsnį į Kristų bei skelbdama jį kaip šviesą „iš aukštybių,
22 II | diena, galėtų, gretinant jį su Šventąja Dvasia, vadintis
23 II | Tikintieji, stovėdami priešais jį sekmadienį, jaučiasi užkalbinami
24 II | Velykų aspektus ir paverčia jį diena, kurią pakrikštytasis,
25 II | Kaip galima manyti, kad ji toliau neženklins jos ateities?
26 II | dėmesį savo vaikų sąlygoms. Ji ypač jaučiasi pašaukta imtis
27 III | skambėjęs Bažnyčioje, kuri jį priima kaip vaisingą savo
28 III | tampa tikrove visuomet, kai ji švenčiama. Tačiau labiausiai
29 III | vakarieniauti prie stalo. Jie pažino jį, kai jis „paėmė duoną, sukalbėjo
30 III | švenčiant Eucharistiją, net kai ji švenčiama kurią nors kitą
31 III | nevadovaujant. Tai išreiškiama jį paminint Eucharistijos maldoje. ~
32 III | būdingą bažnytinį matmenį: ji yra pavyzdys kitiems Eucharistijos
33 III | dar aiškiau parodo, kad ji yra „tam tikra prasme artimiausios
34 III | klausymasis, giedojimas, – idant ji įtaigiau paveiktų visus
35 III | perduoti turinį bei susieti jį su mūsų laikų žmonių klausimais
36 III | nesuskaičiuojamas dovanas šlovinant jį per Kristų, su Kristumi
37 III | Eucharistijos šventime, darydamas jį džiaugsmingu, padėkos bei
38 III | drungnumu ar aplaidumu, ji buvo priversta aiškiai išreikšti
39 III | būtų ribota vien dėl to jį „pašventinti”. Juk Viešpaties
40 III | anksčiau parodydama, jog ji tikėjimo srityje nesitenkina
41 IV | bereikšmiu istorijos faktu, kurio ji galėtų paprasčiausiai atsisakyti.
42 IV | atžvilgiu, gali paskatinti jį užmiršti, jog Dievas yra
43 IV | kurią šv. Ambraziejus sakė: ji „nepažeidžiamu sutarimo
44 IV | drabužiais, kad praeitum pro jį lauke, kur jis kenčia dėl
45 Pab | sekmadienis po sekmadienio ji artinasi prie pabaigos neturinčio
46 Pab | saulės, nei mėnulio, nes jį apšviečia tviskanti Dievo
47 Pab | palaiko ir gaivina Dvasia. Ji žadina jos atmintį ir kiekvienai
48 Pab | aktualizuoja Prisikėlimo įvykį. Ji yra vidinė dovana, vienijanti
49 Pab | Kristaus ir jo Dvasios vietos, ji visada dalyvauja Bažnyčios
50 Pab | slėpinys: juk kaip galėtų ji, Mater Domini ir Mater Ecclesiae,
51 Pab | išsaugoti bei apsvarstyti jį savo širdyje (plg. Lk 2,
|