1007-broli | brouw-imper | imtos-legal | leidi-pagri | pagun-rastu | rasyd-teise | teisi-zymin
bold = Main text
Chapter, Paragraph grey = Comment text
1 III(97) | 6), III: AAS 75 (1983), 1007. ~
2 V(121) | Sacrosanctum Concilium, 102. ~
3 IV(103) | de Brouwer, Paris 1992, 1024–1025. ~
4 IV(103) | Brouwer, Paris 1992, 1024–1025. ~
5 V(122) | Ten pat, 103. ~
6 V(123) | Ten pat, 104. ~
7 I(12) | Atlanta 1985, t. 1, p. 107 ir 117). Panašiais aspektais
8 IV(100) | Apologeticum 16, 11: CCL 1, 116. Žr. ypač Barnabas. Epist.,
9 IV(108) | Constantini, 4, 18: PG 20, 1165. ~
10 II(31) | Comm. in Ps 91: PG 23, 1169 – 1173. ~
11 I(12) | Atlanta 1985, t. 1, p. 107 ir 117). Panašiais aspektais pasižymi
12 II(31) | in Ps 91: PG 23, 1169 – 1173. ~
13 III(39) | vasario 24), 4: AAS 72 (1980), 120; enciklika Dominum et vivificantem (
14 IV(110) | Acta Leonis XIII 11 (1891), 127 – 128.
15 IV(110) | Leonis XIII 11 (1891), 127 – 128.
16 IV(117) | Nolietis. Epist. 13, 11 – 12a Pamachijui: CSEL 29, 92 –
17 III(66) | 24), 10: AAS 72 (1980), 135. ~
18 III(71) | Katalikų Bažnyčios katekizmas, 1368. ~
19 III(73) | Katalikų Bažnyčios katekizmas, 1385; plg. taip pat Tikėjimo
20 Prat(7) | liepos 15): Ench. CEI 3, 1398. ~
21 I(14) | Dominum habemus: Ep 13, 1: CCL 140 A, 992.
22 III(50) | 57; 61: AAS 74 (1982) 151; 154. ~
23 III(98) | 1971 gegužės 23), 150 – 152. 157: AAS 63 (1971), 645 –
24 III(50) | 61: AAS 74 (1982) 151; 154. ~
25 III(98) | gegužės 23), 150 – 152. 157: AAS 63 (1971), 645 – 646.
26 II(26) | Comm. in Ps 118, 1: PG 12, 1588. ~
27 III(80) | Plg. Inocento XI 1679-aisiais pasmerktą priešingą
28 III(70) | apie Mišių auką, II: DS, 1743; plg. Katalikų Bažnyčios
29 III(86) | kovo 19): AAS 49 (1957), 177 – 178. Sanctum Officium.
30 II(16) | Hexaemeron II, 8: SC 26, 184. ~
31 II(26) | Epistula, 15, 8 – 9: SC 172, 186 – 189; Šv. Justinas. Dialogus
32 IV(103) | entretiens, 5 – 6 Juillet 1897. Leidinyje: Oeuvres completes.
33 IV(100) | Didache 14, 1: ed. F. X. Funk, 1901, 32; Tertulianas. Apologeticum
34 III | įpareigojantį pobūdį (80). ~1917 metų Kanonų teisės kodekse
35 IV(99) | kalba), Jounieh (Libanas) 1959, 38. ~
36 I(12) | Išleido A. Toaff, Roma, 1968 – 1969, 3). ~
37 III(51) | 1973 lapkričio 1): AAS 66 (1974), 30 – 46. ~
38 III(50) | lapkričio 22), 57; 61: AAS 74 (1982) 151; 154. ~
39 Prat(7) | pareiškimas „Viešpaties diena” (1984 liepos 15): Ench. CEI 3,
40 I(12) | Genesis Rabbah. Atlanta 1985, t. 1, p. 107 ir 117). Panašiais
41 III(45) | gegužės 28), 11 – 14: AAS 85 (1993), 844 – 847. ~
42 Prat | laikotarpiu. Artinantis Didžiajam 2000 metų jubiliejui, norėčiau
43 IV(102) | Plg. Ep. 55, 28: CSEL 342, 202. ~
44 II(17) | tractatus XX, 20, 2: CCL 36, 203; Epist. 55, 2: CSEL 34,
45 III(52) | Enchiridion Vaticanum, 4, Nr. 2071. ~
46 III(89) | Enchiridion Vaticanum 4, 2069 – 2073. ~
47 III(49) | unitate, 7: CSEL 3 – 1, 215; Vatikano II Susirinkimas.
48 III(80) | įpareigojimo laikytis švenčių: DS 2152. ~
49 III(41) | Nr. 2177. ~
50 III(83) | 2181: „Kas sąmoningai nepaiso
51 II(31) | 178; Sermo 53, 2: CCL 23, 219; Eusebijus Cezarietis. Comm.
52 III(64) | balandžio 3): AAS 61 (1969), 220.
53 Pab(131)| VIII, 22: SC 150, 222 – 224.
54 Prat(6) | 14): AAS 61 (1969), 222 – 226. ~
55 V(129) | Episcoporum. Ed. typica 1995, Nr. 230. ~
56 III(56) | Ioan. tract. 4, 6: SC 75, 232. ~
57 V(130) | Plg. ten pat, Nr. 233. ~
58 IV(107) | 2, leid. P. Krueger, II, 248. ~
59 IV(106) | Hex. 6, 10, 76: CSEL 321, 261.
60 II(27) | Confess., 13, 50: CCL 27, 272. ~
61 IV(104) | gegužės 9), II: AAS 67 (1975), 295. ~
62 IV(100) | 20: ed. F. X. Funk, 1905, 298; plg. Didache 14, 1: ed.
63 III | ketvirtojo šimtmečio (pavyzdžiui, 300 metais įvykęs Elvyros sinodas
64 II(23) | De castigatione: PG 46, 309. Šabo ir sekmadienio ryšys, „
65 III(79) | 47, Mansi, Conc. VIII, 332. ~
66 IV(102) | Plg. Ep. 55, 28: CSEL 342, 202. ~
67 II(33) | Stromateis, VI, 138; 1 – 2: PG 9, 364. ~
68 III | Keliaujanti tauta ~37. Bažnyčios kelionės per
69 III(72) | mysterium (1967 gegužės 25), 3b: AAS 59 (1967), 541; plg.
70 III | 40. Apmąstant sekmadienio Eucharistiją
71 Prat(2) | Aleksandrietis. Sermo 16: PG 86, 416/ ~
72 III | 43. Šis judėjimas „aukštyn”
73 III(96) | birželio 2): Ench. Vat. 11, 442 – 468; kelių dikasterijų
74 III(53) | 30), 30: AAS 81 (1989), 446 – 447.
75 III(53) | 30: AAS 81 (1989), 446 – 447.
76 III(96) | 2): Ench. Vat. 11, 442 – 468; kelių dikasterijų instrukcija
77 II(26) | Spiritu Sancto, 27, 66: SC 17, 484 – 485. Plg. taip pat Barnabas.
78 II(26) | Sancto, 27, 66: SC 17, 484 – 485. Plg. taip pat Barnabas.
79 IV(115) | sed ut auferas”: CSEL 322, 492. ~
80 III | šeštojo šimtmečio (pavyzdžiui, 506 metais įvykusiame Agdės
81 IV(116) | Math., 50, 3 – 4: PG 58, 508. 509. ~
82 IV(116) | 50, 3 – 4: PG 58, 508. 509. ~
83 II(26) | Tryphone, 24, 138: PG 6, 528. 793; Origenas. Comm. in
84 III(72) | 25), 3b: AAS 59 (1967), 541; plg. Pijus XII. Enciklika
85 Prat(3) | Paschae II, 52: CCL 78, 550. ~
86 III(52) | 26: AAS 59 (1967), 555 – 556; Šventoji vyskupų kongregacija.
87 III(72) | 20), II: AAS 39 (1947), 564 – 566. ~
88 III(72) | II: AAS 39 (1947), 564 – 566. ~
89 IV(109) | kanonas 29: Mansi, t. II, 569 – 570. 6 – 9 šimt. daug
90 IV(109) | 29: Mansi, t. II, 569 – 570. 6 – 9 šimt. daug sinodų
91 IV | 60. Remiantis tokiu požiūriu,
92 II(36) | Dialogas apie lemtį, 46: PS 2, 606 – 607. ~
93 II(36) | apie lemtį, 46: PS 2, 606 – 607. ~
94 III(63) | kanonų teisės kodeksas. Kan 614. ~
95 II(23) | spiritualite, X [1980], 632 – 644). ~
96 I(10) | Nr. 25: AAS 73 (1981), 639.
97 II(23) | spiritualite, X [1980], 632 – 644). ~
98 III(98) | 152. 157: AAS 63 (1971), 645 – 646. 647. ~
99 III(98) | 157: AAS 63 (1971), 645 – 646. 647. ~
100 III(98) | AAS 63 (1971), 645 – 646. 647. ~
101 IV | 65. Kita vertus, ryšys tarp
102 IV | 68. Kad pats poilsis nesibaigtų
103 IV | Solidarumo diena ~69. Sekmadienis tikintiesiems
104 III(77) | Africa, 7, 9, 10: PL 8, 707. 709 – 710. ~
105 III(77) | Africa, 7, 9, 10: PL 8, 707. 709 – 710. ~
106 IV | 71. Apaštalų nurodymai jau
107 III(77) | 9, 10: PL 8, 707. 709 – 710. ~
108 V(120) | Katalikų Bažnyčios katekizmas, 731 – 732. ~
109 V(120) | Bažnyčios katekizmas, 731 – 732. ~
110 III(63) | Kanonų teisės kodeksas. Kan. 767 § 2; Rytų Bažnyčių kanonų
111 V | 77. Tokia atminimo logika pagrindė
112 II(26) | Tryphone, 24, 138: PG 6, 528. 793; Origenas. Comm. in Ps 118,
113 V | 80. Ypač atkreiptinas dėmesys
114 III(54) | 15), 10: AAS 61 (1969), 810. ~
115 Pab | 82. Būtent šiuo tvirtu tikėjimo
116 II(34) | 22 – 26: AAS 78 (1986), 829 – 837. ~
117 Pab | 83. Taip suprantamas bei išgyvenamas
118 II(34) | 26: AAS 78 (1986), 829 – 837. ~
119 Pab | 84. Sekmadienis, skirtas krikščioniškajam
120 II(22) | octava Paschalis, 4: PL 46, 841. Šis esminis sekmadienio
121 III(45) | 11 – 14: AAS 85 (1993), 844 – 847. ~
122 III(45) | 14: AAS 85 (1993), 844 – 847. ~
123 III(96) | rugpjūčio 15): AAS 89 (1997), 852 – 877. ~
124 III(92) | 15), 6. 8: AAS 89 (1997), 869. 870 – 872. ~
125 III(52) | imago (1973 vasario 22), 86c: Enchiridion Vaticanum,
126 III(92) | 8: AAS 89 (1997), 869. 870 – 872. ~
127 III(92) | AAS 89 (1997), 869. 870 – 872. ~
128 III(96) | 15): AAS 89 (1997), 852 – 877. ~
129 III(59) | 61 – 64: AAS 78 (1986), 888 – 894. ~
130 III(39) | 62 – 64: AAS 78 (1986), 889 – 894. ~
131 V(128) | 21), 5. 7: Ench. Vat. 3, 895. 897. ~
132 V(128) | 5. 7: Ench. Vat. 3, 895. 897. ~
133 III(90) | 4. 6. 12: AAS 81 (1989), 900–901; 902; 909– 910. ~
134 III(90) | 12: AAS 81 (1989), 900–901; 902; 909– 910. ~
135 III(90) | AAS 81 (1989), 900–901; 902; 909– 910. ~
136 III(90) | 81 (1989), 900–901; 902; 909– 910. ~
137 II(31) | Cezarietis. Comm. in Ps 91: PG 23, 1169 – 1173. ~
138 III(90) | 1989), 900–901; 902; 909– 910. ~
139 IV(117) | 12a Pamachijui: CSEL 29, 92 – 93. Romos senatorius giriamas
140 IV(117) | Pamachijui: CSEL 29, 92 – 93. Romos senatorius giriamas
141 Prat(9) | spalio 22), 5: AAS 70 (1978), 947. ~
142 I | 20; 12, 9; Joz 21, 44; Ps 95, 11), tema Naujajame Testamente
143 II(19) | Epist. 10, 96, 7. ~
144 III(73) | rugsėjo 14): AAS 86 (1994), 974 – 979. ~
145 III(73) | 14): AAS 86 (1994), 974 – 979. ~
146 I(14) | habemus: Ep 13, 1: CCL 140 A, 992.
147 I | Kristumi galinčių šaukti: „Aba, Tėve!” (Rom 8, 15; Gal
148 III | kartais – taip būna dažniau – abejinga ir nesvetinga. Tikinčiajam,
149 IV | Krikščioniškasis džiaugsmas, be abejonės, turėtų ženklinti visą gyvenimą,
150 Pab | susigundydama moralės požiūriu abejotinomis pramogavimo formomis. Nors
151 III | pavyzdžiui, buvo kankiniai iš Abitanos Africa proconsularis provincijoje;
152 Prat | nuostabus įvykis, ne tik absoliučiai nepakartojamas žmogaus istorijoje,
153 IV | bus patvirtinamas ne tik absoliutus Dievo pirmumas, bet taip
154 II | su Dvasios „ugnimi”, ir abu įvaizdžiai žymi krikščionių
155 Prat | Tai diena, kai dėkinga adoracija prisimenama pirmoji pasaulio
156 IV | griežtus įspėjimus, kuriuos jis adresuoja Korinto bendruomenei, prasikaltusiai
157 II(24) | initiatione christianae adultorum, 59. ~
158 V(118) | Paulius II. Tertio millennio adveniente (1994 lapkričio 10), 10:
159 II(32) | Skaitinių valandos himną: Dies aetasque ceteris octava splendet
160 II(28) | primus, ut prima vita sed aeterna reddatur. ~
161 III(65) | vivus Sacrae Scripturae affectus”. ~
162 IV | pažemino vargšus per brolišką agapę, kuri lydėjo Viešpaties
163 III | pavyzdžiui, 506 metais įvykusiame Agdės sinode) (79). Šie vietinių
164 IV | susitikimo su Prisikėlusiuoju aidą, visada turėtų ženklinti
165 Prat | plg. Lk 24, 32. 35). Tai aidas iš pradžių nedrąsaus ir
166 I | Šis per visą pasakojimą aidintis atliepas pateikia kaip teigiamą
167 III(80) | Plg. Inocento XI 1679-aisiais pasmerktą priešingą teiginį
168 V | tebus tiktai išplėtimas bei aiškesnis atskleidimas to, kas įvyko
169 Prat | krikščioniškajame gyvenime taptų tikrai aiški visiems tikintiesiems. Tai
170 III | Paskutiniąją vakarienę, su aiškia užuomina į „duonos laužymą”,
171 II | amžinybėje”. Šv. Bazilijus aiškina, jog sekmadienis iš tikrųjų
172 III | bei derėti su Bažnyčios aiškinimu (67), reguliariai negaivina
173 IV | amžininkų perdėm legalistiniam aiškinimui ir išskleisdamas autentišką
174 I | santykiui su Dievu reikalingi ir aiškios maldos laikotarpiai, kai
175 II | tradicijos akivaizdoje yra aišku, kad, norint suvokti visą
176 V | reikia siekti nedviprasmiško aiškumo, atmetant viską, kas nesuderinama
177 IV | Šie maronitų liturgijos akcentai taikliai perduoda džiaugsmo
178 IV | Bažnyčios tėvų skelbimo akcentais. Šv. Ambraziejus ugningais
179 II | pareigos ilsėtis sekmadienį akcentavimo ir galima įžvelgti tam tikrą
180 II | prisikėlimu pabrėžtinai akcentuoja visos Bažnyčios ir Vakaruose,
181 II(23) | šeštadienio slėpinys” taip pat akcentuojamas maronitų liturgijoje (plg.
182 Pab | proga trumpas mūsų gyvenimo akimirkas paversti amžinybės sėklomis.
183 III | jie, bažnytinės vadovybės akimis (53), teisėtai pasižymi.
184 III | Savaitiniu ritmu esame akinami su dėkingumu prisiminti
185 IV | išvydę Viešpatį. Todėl jis akino vyskupus atkakliai reikalauti „
186 III | dalyvavimas Kristaus aukoje ypač akivaizdus per sekmadienio susirinkimą,
187 IV | belaisviams išvadavimo, akliesiems regėjimo”, „vaduoti prislėgtųjų
188 I | širdyse, tikrieji kertiniai akmenys. Perkeldami šį priesaką
189 III | vieną vienintelį garbinimo aktą” (61). Susirinkimas taip
190 I | pradžią pasauliui kūrimo aktas savo prigimtimi yra nuolatinis;
191 III | Tėvui tuo pačiu aukojimo aktu, kuriuo jis save atidavė
192 III | tikras Viešpaties Velykų aktualizavimas, vienintelis tobulas eucharistinis
193 Pab | kiekvienai tikinčiųjų kartai aktualizuoja Prisikėlimo įvykį. Ji yra
194 III | įsitraukti į liturgijos siūlomas aktyvaus dalyvavimo formas (90).
195 III | Aktyviai dalyvauti skatinantis šventimas ~
196 III | visą ženklina dėkingas bei aktyvus Dievo darbų atminimas. Kiekvieną
197 IV | sekmadieniais privalu giedoti Aleliuja” (102). ~
198 III(77) | SS. Saturnini. Dativi et aliorum plurimorum martyrum in Africa,
199 IV(115) | ecclesiam venis, non ut aliquid largiaris pauperi, sed ut
200 IV | maistą, ir vienas lieka alkanas, o kitas nusigeria. Argi
201 III | žadinamas tas Dievo žodžio alkis (plg. Am 8, 11), kuris,
202 IV | bado? Pirma duok pavalgyti alkstančiam, tada tuo, kas liko, gali
203 IV | kas liko, gali papuošti ir altorių” (116). ~Šiais žodžiais
204 III | Dievo žodžio alkis (plg. Am 8, 11), kuris, vadovaujant
205 IV | miestų gyventojai ir įvairios amatininkų korporacijos gali nutraukti
206 III(46) | Kalba trečiajai Jungtinių Amerikos Valstijų vyskupų grupei (
207 I | Paimsiu tave sau žmona amžinai, – tave sau žmona paimsiu
208 IV | džiaugsmo ir pasirengimo amžinajai šventei ženklas ir šaltinis” (105).
209 Pab | ją sušaukia, kad jai kaip amžinąjį sakramentinį išganymo šaltinį
210 II | laiko savaitiniame ritme yra amžinas šios jo šlovės epifanijos
211 IV | Prieštaraudamas kai kurių savo amžininkų perdėm legalistiniam aiškinimui
212 V | Įsikūnijusiame Žodyje, laikas tampa amžino Dievo matu” (118). ~Naujajame
213 V | kartais galbūt pasiduodamos amžinojo sugrįžimo mitui. Krikščioniškasis
214 I | rengiantis naujosios ir amžinosios Sandoros sekmadieniui, plaukia
215 II | vakaro, nei ryto, nepraeinama amžinybė, kuri negali pasenti; sekmadienis
216 II | ir jo pabaigą „būsimoje amžinybėje”. Šv. Bazilijus aiškina,
217 Prat | liturgijoje, Kristus yra „laiko ir amžių” Viešpats. Tad minėdama
218 III | mokinių susirinkimu per amžius įkūnijamas įvaizdis pirmykštės
219 V | kad tokios tradicijos – ir analogiškai kai kurie nauji civilizuotos
220 II | sekmadienis švenčiamas kaip anastasimos hemera, prisikėlimo diena (18),
221 IV | sekmadienio dieną. Dangus ir žemė, angelai ir žmonės atsiduoda džiaugsmui” (99).
222 II(29) | Pavyzdžiui, anglų kalboje „Sunday”, vokiečių „
223 Prat | nukryžiavime, kai jos, „labai anksti, pirmąją savaitės dieną” (
224 II(20) | Plinijaus laišku Coetus antelucani mini ir Tertulianas: Apologeticum
225 III | apologijoje, skirtoje imperatoriui Antoninui ir senatui, šv. Justinas
226 II(22) | vadinamas feria secunda, antradienis – feria tertia ir t.t. Panašiai
227 II | ANTRASIS SKYRIUS ~DIES CHRISTI ~Prisikėlusio
228 IV(109) | tai yra Laodikėjos sinodo (antroji 4 šimtmečio pusė) kanonas
229 I | atlikęs” (Pr 2, 2). Šiuo antropomorfiniu Dievo „darbo” įvaizdžiu
230 I | susiduriame su daugiareikšmiu antropomorfizmu. ~Būtų banalu ir netinkama
231 Prat | Susirinkimas: „Remdamasi apaštališkąja tradicija, savo pradžia
232 IV | garbingasis pirmtakas Paulius VI apaštališkajame laiške apie krikščioniškąjį
233 Pab | Magnificat žodžius, kuriais apdainuojama neišsemiama Dievo gailestingumo
234 IV | įžengia vargdienis apskurusiu apdaru. Jūs šokinėjate apie tą,
235 IV | žmones (plg. Pr 1, 22. 28), apdovanoja savotišku „vaisingumu”.
236 Prat | Velykų žvakės parengimo apeigomis įspūdingoje Velyknakčio
237 II(25) | vandeniu sekmadienio Mišiose apeigos. ~
238 II(24) | Vaikų krikšto apeigynas, 9; De initiatione christianae
239 IV | mąstyseną, jis, priešingai, apeliuoja į reiklią „dalijimosi kultūrą”,
240 Prat | ženklina nuostaba, kuri buvo apėmusi moteris, dalyvavusias Kristaus
241 I | Juk jis pašauktas ne tik apgyvendinti, bet ir „statyti” pasaulį,
242 IV | leidusi sekmadienio poilsį apibrėžiančius įstatymus (109), galvoje
243 III | Aprobuoti kokias nors aiškiai apibrėžtas išimtis iš šio principo
244 IV | enciklikoje Rerum novarum apibūdino sekmadienio poilsį kaip
245 Prat | 5). ~Todėl sekmadieniui apibūdinti gerai tinka džiaugsmingas
246 III | maldomis ir darbais, su jo visa apimančia auka ir tuo būdu įgyja naują
247 I | virsta intensyviu dialogu, apimančiu visus asmens matmenis. „
248 III | kenosis – tai yra savęs apiplėšimo, per kurį Kristus „nusižemino,
249 III | krikščionių drungnumu ar aplaidumu, ji buvo priversta aiškiai
250 IV | bei vargstančius žmones, aplankyti ligonius, aprūpinti maistu
251 III | sekmadienio poilsiu, kad aplankytų šventoves ir, galbūt net
252 V | kad būdingos tam tikrai aplinkai liaudiškos bei kultūrinės
253 Pab | kultūrai. Šioje probleminėje aplinkoje galimybė sekmadienį atsidurti
254 IV | būti laimingam. Jis dairosi aplinkui ieškodamas žmonių, kuriems
255 III | požiūriu – jei tai rodo aplinkybės – būtų naudingos ir vaikų
256 Prat | įvairių laikų sekmadieniais. Apmąstydamas su Jumis sekmadienio prasmę
257 IV | laisvės ir sudarytų galimybę apmąstymams bei broliškai bendrystei,
258 II | skelbdami noriai pabrėžia apologetai ir Bažnyčios tėvai. Velykų
259 III | aplinkybėmis. ~Savo pirmojoje apologijoje, skirtoje imperatoriui Antoninui
260 III | slėpinio iškiliausia apraiška bei šventimas. ~Mišios iš
261 III | užduoties” būti „namų Bažnyčia” apraiškų (50). Čia pravartu priminti,
262 III | Justinas su pasididžiavimu aprašė krikščioniškąją sekmadienio
263 V | kuriuo per tai iki galo apreiškiama jo dieviškoji tapatybė bei
264 I | kuriamajame darbe visiškai apreiškiamas Velykų slėpiniu, kuriame
265 III(67) | Dogminė konstitucija apie Apreiškimą Dei Verbum, 25. ~
266 II | Septuaginta Senojo Testamento apreiškime išvertė Dievo vardą JHWH,
267 I | drausmės dalyku, bet biblinio Apreiškimo skelbiamo bei nurodomo santykio
268 II | susieta su Senojo Testamento apreiškimu. Tai savo raštuose bei skelbdami
269 I | architektūros”, būdingos bibliniam Apreiškimui, elementas (13). Jis primena,
270 IV | žmogui atnaujintu žvilgsniu aprėpti gamtos stebuklus bei leistis
271 IV | įsipareigojimo jų labui nevalia apriboti atsitiktinėmis iniciatyvomis
272 Prat | VI iš naujo pabrėžė tai, aprobuodamas Romos naująjį liturginį
273 III | gyvenimą bei vienybę (54). Aprobuoti kokias nors aiškiai apibrėžtas
274 IV | žmones, aplankyti ligonius, aprūpinti maistu neturtingas šeimas,
275 I | suvokti jo gilią prasmę bei apsaugo nuo pavojaus jį subanalinti
276 V | tradicijoje ir, be to, papildomos apsaugos civilinės teisės įstatymais (126). ~
277 IV(114) | Apologia I, 67, 6: „Kas apsčiai turi ir nori, aukoja savo
278 III | norint, „kad tikintieji apsčiau maitintųsi Dievo žodžiu,
279 IV | žmogus, auksiniais žiedais apsimaustęs, puikiais drabužiais pasipuošęs,
280 IV | Negarbink jo čia, šventykloje, apsirėdęs šilko drabužiais, kad praeitum
281 I | ir vienu, ir kitu atveju apsireiškia kaip sužadėtinis priešais
282 IV | apie tą, kuris puošniai apsirengęs ir sakote: ‘Atsisėsk čia
283 IV | taip pat įžengia vargdienis apskurusiu apdaru. Jūs šokinėjate apie
284 II | mūsų laikais galinčios apsunkinti sekmadieninės pareigos praktikavimą,
285 IV | jausmais, dažnai trumpam apsvaiginančiais jutimiškumą bei emocionalumą,
286 Pab | mokydamiesi iš jos išsaugoti bei apsvarstyti jį savo širdyje (plg. Lk
287 IV | yra sunki vergija – dėl apverktinų darbo sąlygų bei primestų
288 II | pradžioje rekomenduodama apšlakstymą švęstu vandeniu, primenančiu
289 Pab | žmonių viltį. Ir, Kristaus apšviesta, sekmadienis po sekmadienio
290 II | šviesą „iš aukštybių, kad apšviestų tūnančius tamsoje ir mirties
291 II | Tomas: „Įleisk čia pirštą ir apžiūrėk mano rankas. Pakelk ranką
292 I | per pirmąjį žmonijos šabą apžvelgdamas viską, kas buvo sukurta
293 I | darbą, kad tai būtų galima apžvelgti džiaugsmingo pasitenkinimo
294 IV(99) | knyga (leidimas sirų ir arabų kalbomis; žr. tekstą sirų
295 I | tipiškas laiko „šventosios architektūros”, būdingos bibliniam Apreiškimui,
296 II | savaitę su sekmadieniu” (37). Artėjant trečiajam tūkstantmečiui,
297 Pab | Mieli Broliai ir Seserys, artėjantis Jubiliejus reikalauja didesnių
298 II | Velykų sakramentu” (17). ~Šį artimą sekmadienio ryšį su Viešpaties
299 I | egzistuoja ir skirtumas, ir artimas ryšys. Tai pabrėžiama jau
300 III | bendrystė su broliais yra kuo artimiausiai susietos. Eucharistinis
301 III | ji yra „tam tikra prasme artimiausios vienybės su Dievu ir visos
302 Prat | posusirinkiminiu laikotarpiu. Artinantis Didžiajam 2000 metų jubiliejui,
303 Prat | Trečiojo tūkstantmečio artuma, skatinanti tikinčiuosius
304 I | šlovinimu bei dėkojimu, vaiko artumu bei sutuoktinio draugiškumu
305 IV | vergė, nei tavo jautis ar asilas, nei tavo galvijai, nei
306 IV | poreikį nedarant žalos savo asmeninio bei bendruomeninio tikėjimo,
307 III | kur yra atsidūrę, savo asmeniniu liudijimu praturtindami
308 I(12) | 107 ir 117). Panašiais aspektais pasižymi ir giesmė Leka
309 IV | dėmesio kitiems savo gyvenimo aspektams, tai šitai atitinka jo autentišką
310 III(45) | Bažnyčios kaip Communio aspektų Communionis notio (1992
311 II | būdingus krikšto bei Velykų aspektus ir paverčia jį diena, kurią
312 II(35) | Šv. Atanazas Aleksandrietis.Epistula
313 Prat | mirtį, pirmosios kūrinijos atbaiga Kristuje ir naujosios kūrinijos
314 I | eschatologinės pasaulio atbaigos išankstinis numatymas. Ką
315 I | tautai per Išėjimą, buvo atbaigta per Kristaus mirtį ir prisikėlimą,
316 III | žemyn”, kurį Dievas atliko ateidamas tarp mūsų ir kuris visam
317 IV | sako Viešpats? Tačiau tu ateini į bažnyčią ne tam, kad duotum
318 IV | nei tavo galvijai, nei ateivis, gyvenąs tavo gyvenvietėse,
319 I | Juk jei Žodis tapo kūnu „atėjus laiko pilnatvei” (Gal 4,
320 II | rankas dieviškąjį kūdikį, atėjusį kaip šviesa „pagonims apšviesti” (
321 Prat | savaitės dieną” (Mk 16, 2) atėjusios prie kapo, rado jį tuščią.
322 IV(101) | metu pirmiausiai reikšdavo atgailą, džiaugsmo dieną atrodė
323 II | prisikėlimą” (24), ir kaip deramas atgailos apeigas šv. Mišių pradžioje
324 II | pakrikštytasis, iš naujo atgaivinęs krikšto pažadų suvokimą,
325 I | laisvę. Šio slėpinio šviesoje atgaunama Senojo Testamento priesako
326 Prat | prisikėlimu iš numirusių yra atgimdęs mus gyvai vilčiai’” (1 Pt
327 III | Dievo žodžiu, reikia dosniau atidengti Šventojo Rašto lobius” (62),
328 III | vakarienę, nes jos nevalia atidėti; toks mūsų įstatymas”; „
329 III | siūlomi nauji kūriniai ne tik atitiktų liturgijos nuostatus, bet
330 III | liudijimu praturtindami atitinkamą vietinę bendruomenę. Kita
331 III | rimtos priežasties, vyskupai atitinkamai įpareigoti išties visiems
332 V | Tokiais atvejais katecheze bei atitinkamomis pastoracinėmis iniciatyvomis
333 IV | ir liturginėje praktikoje atitinkamų judesių parinkimu (101).
334 II | Tai turėjo tikinčiuosius atitraukti nuo kulto, kur saulė buvo
335 IV | šventa”, nes leidžia žmogui atitrūkti nuo kartais itin varginančio
336 IV | Todėl jis akino vyskupus atkakliai reikalauti „ištikimo ir
337 II | senojo Įstatymo įpareigojimą, atkaklumą. Šv. Ignotas Antiochietis
338 Prat | Šį kvietimą džiaugtis, atkartojamą Velykų liturgijos, ženklina
339 II | gyvenimo sąlygomis nebūtų atkirstas nuo gausaus malonės srauto,
340 Prat | dienos matmenis, į kuriuos atkreipti dėmesį norėtume šiame laiške. ~
341 V | 80. Ypač atkreiptinas dėmesys į dažnai pasitaikančias
342 I(12) | Neusner. Genesis Rabbah. Atlanta 1985, t. 1, p. 107 ir 117).
343 Prat | Nebijokite! Atverkite, plačiai atlapokite duris Kristui!” (9), taip
344 III | sunkią nuodėmę, gavę Dievo atleidimą per Sutaikinimo sakramentą (73),
345 II | Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus
346 II | nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, – sulaikytos” (
347 I | visą pasakojimą aidintis atliepas pateikia kaip teigiamą kiekvieną
348 I | visų darbų, kuriuos buvo atlikęs” (Pr 2, 2). Šiuo antropomorfiniu
349 IV | išlaisvinimo darbais, Dievo atliktais savo tautos labui. ~
350 IV | prasmę įgyja ir per Išėjimą atlikto išlaisvinimo atminimas,
351 III | dalyvavimu vienoje Duonoje, atmenant reiklius Kristaus žodžius: „
352 V | nedviprasmiško aiškumo, atmetant viską, kas nesuderinama
353 IV | Lk 4, 18–19). Sekmadienį atmindami Velykų slėpinį, tikintieji
354 II | Dvasia, gyvoji „Bažnyčios” atmintis (plg. Jn 14, 26), padarė
355 III | Prašydama Tėvo, kad jis atmintų Bažnyčią pasaulyje ir ugdytų
356 III | intensyvaus savaitinio ritmo atnaujinama bei maitinama, krikščioniškoji
357 Pab | Ir jo mokiniai, nuolatos atnaujinami savaitinio Velykų slėpinio
358 Pab | liejanti mūsų širdyse meilę ir atnaujinanti mūsų viltį. Dvasia nepaliaujamai
359 III | Testamente buvo būdingas Sandoros atnaujinimui, kai būdavo skelbiamas Įstatymas
360 III | tą prieš tave, palik savo atnašą tenai prie aukuro, eik pirmiau
361 Pab | stovėti Kryžiaus papėdėje, atnašaudami Tėvui Kristaus auką ir su
362 III | konsekracijos žodžius, Kristus atnašauja save Tėvui tuo pačiu aukojimo
363 III | bendrystė su Kristumi, Aukoje atnašaujančiu save Tėvui” (72). Todėl
364 III | atlikti eucharistinę Auką bei atnašauti ją visos Dievo tautos vardu
365 Pab | suprantama ir išgyvenama. Tai atneš vaisių krikščionių bendruomenėms
366 III | ypatingieji tarnautojai, atnešantys ligoniams Eucharistiją,
367 IV | įgyvendintų naują „išėjimą”, atneštų laisvę engiamiesiems. Daug
368 Prat | savaitgalio” kaip savaitinio atokvėpio praktika, šį laiką, kiek
369 V | vilties laukimo. Minėdama atpirkimo slėpinius taip, lyg jie
370 III | žmogiškąja egzistencija bei ją atpirkti, visa iš naujo suvienyti (
371 Prat | meilės dovaną. Šios dienos atradimas iš naujo yra malonė, kurios
372 IV | poilsį”, žmogus visiškai atranda pats save. Tad Viešpaties
373 IV(101) | atgailą, džiaugsmo dieną atrodė nederama: plg. De corona
374 III | provincijoje; į kaltinimus jie atsakė šiais žodžiais: „Be jokios
375 IV | šimtmečiais susilaukė plataus atsako ir tapo galingais Bažnyčios
376 III | kalba turėtų sužadinti naują atsakomybės jo atžvilgiu jausmą, tokį,
377 IV | taip pat turėtų būti proga atsidėti gailestingumo, artimo meilės
378 IV | žemė, angelai ir žmonės atsiduoda džiaugsmui” (99). Šie maronitų
379 III | dalyvauti Mišiose ten, kur yra atsidūrę, savo asmeniniu liudijimu
380 Pab | aplinkoje galimybė sekmadienį atsidurti tarp savo tikėjimo brolių
381 III | tauta tikėjimu bei viltimi atsigręžia į eschatologinį laiką, kai
382 IV | troškimo valdyti, galiausiai atsigręžiančio prieš patį žmogų, – galima
383 IV | liudija šventieji (103), atsilaikyti prieš tamsią skausmo naktį
384 III | tauta jaučiasi kviečiama atsiliepti į šį meilės dialogą padėka
385 II | Prisikėlusiojo pasirodymą įvykiu, atsinaujinančiu kiekvieno Kristaus mokinio „
386 I | vaizdžiai dar vadinamu „atsinaujinimu” ir „atsipalaidavimu”, išreiškiamas
387 IV | karštu troškimu vidujai atsinaujinti, paskata keisti nuodėmės
388 IV | patirti laisvę, poilsį bei atsipalaidavimą, reikalaujamus žmogaus orumo,
389 III | santykiams, poilsio bei atsipalaidavimo laikotarpiams – suteikti
390 I | vadinamu „atsinaujinimu” ir „atsipalaidavimu”, išreiškiamas asmens ir
391 IV | po penkių – nori laiko atsipalaiduoti bei skirti daugiau dėmesio
392 I | neatsirado nieko, kas tik yra atsiradę” (1, 3). Laiške kolosiečiams
393 III | Tačiau sunkių situacijų gali atsirasti ir šalyse, kur krikščionybės
394 IV | puošniai apsirengęs ir sakote: ‘Atsisėsk čia patogiai’, o vargdieniui
395 III | šventųjų tekstų pobūdis atsiskleistų jau per skaitymo ar giedojimo
396 Prat | vakarą, kai prisikėlęs Jėzus atsistojo jų viduryje ir jiems buvo
397 II | buvo ta diena, kai Paulius atsisveikindamas mokė Troados tikinčiuosius,
398 III | pabaigą – palaiminimą ir atsisveikinimą, – kad visi Eucharistijos
399 V | Prisikėlimo įvykį. ~Juk visa, kas atsitiks iki pasaulio pabaigos, tebus
400 Prat | vien į „savaitgalį”, gali atsitikti, kad žmogus bus įkalintas
401 IV | jų labui nevalia apriboti atsitiktinėmis iniciatyvomis sekmadieniais.
402 V | iki Šventosios Dvasios atsiuntimo ir iki Viešpaties atėjimo
403 III | įrodoma stengiantis nuolatos „atsiversti”. Tad sekmadienio Mišios
404 Prat | suprantama tik tada, kai atsižvelgiama į įvairialypius šios dienos
405 III | Bažnyčių vyskupai, kurie turėtų atsižvelgti ne tik į individų ar grupių
406 IV | civilinė įstatymų leidyba atsižvelgtų į jų pareigą pašventinti
407 V | išplėtimas bei aiškesnis atskleidimas to, kas įvyko tą dieną,
408 V | Sekmadienis – pirmapradė šventė, atskleidžianti laiko prasmę ~ ~
409 III | diena, kai Bažnyčia, aiškiau atskleisdama savo kaip „Sužadėtinės”
410 I | praturtinta ir visiškai atskleista šlovėje, spindinčioje prisikėlusio
411 III | iškilmingumą. Per šventinį atspalvį, būdingą visos bendruomenės
412 IV | dienai ryškesnio dalijimosi atspalvio, sutelkiant visą išradingumą,
413 II | simbolinę vertę, pajėgią atspindėti visą krikščioniškojo slėpinio
414 III | sekmadienio liturgijos naujieną atspindėtų visas šventimas – ne tik
415 I | poetinis stilius puikiai atspindi žmogaus nuostabą kūrinijos
416 II | šios jo šlovės epifanijos atspindys. Sekmadienio, kaip prisikėlusio
417 III | bendruomenėje, kurios ganytojas atstovauja vyskupui” (48). ~
418 I | visiškas pradžios slėpinio atvėrimas, išganymo istorijos viršūnė
419 Prat | savo laiko Kristui! Taip, atverkime visą savo laiką Kristui,
420 Prat | nenuilsdamas kartojau: „Nebijokite! Atverkite, plačiai atlapokite duris
421 III | Viena vertus, Susirinkimo atverta galimybė skelbti Dievo žodį
422 IV | momentus, – laikas lieka atviras amžinybės horizontui. ~
423 IV(114) | priežasčių, taip kalinius ir atvykėlius; žodžiu, padeda visiems
424 III | šiltai sutikti iš kitur atvykstančius brolius ir seseris, ypač
425 I | blankius slėpiningo ryšio atšvaitus, bet ir atskleidžia žmogaus
426 III(81) | de praecepto diebus Missa audienda est”; kan. 1247, 1: „Dies
427 III | išnirti įprastinio gyvenimo audinyje. Pavyzdžiui, ramesnis tėvų
428 IV(115) | De Nabuthae, 10, 45: „Audis, dives, quid Dominus Deus
429 IV(115) | largiaris pauperi, sed ut auferas”: CSEL 322, 492. ~
430 III | šio principo dėl ypatingų auklėjamojo ar pastoracinio pobūdžio
431 IV | diena, negana to, tinkama auklėti save džiaugsmui ir vėl atrasti
432 III | klausydamasi Dievo žodžio, aukodama Viešpaties auką, pašventindama
433 III | Mišiose, yra ir nekruvinu būdu aukojamas tas pats Kristus, kuris
434 IV | Kristus – turtingiems dosniai aukojant vargšams – tam tikra prasme
435 III | dalyvauja Eucharistijos aukojime” (93). Jie „aukoja Dievui
436 III | atnašauja save Tėvui tuo pačiu aukojimo aktu, kuriuo jis save atidavė
437 III | kartu su ja save, taigi tiek aukojimu, tiek šventąja Komunija
438 III | broliu, ir tik tada sugrįžęs aukok savo dovaną” (Mt 5, 23 –
439 IV | susirinkimą ateina žmogus, auksiniais žiedais apsimaustęs, puikiais
440 IV | eucharistinis stalas nukrautas aukso taurėmis, jei Jis miršta
441 IV | 55. „Garbė tam, kuris aukščiau visų dienų iškėlė didžiąją
442 II | skelbdama jį kaip šviesą „iš aukštybių, kad apšviestų tūnančius
443 I(14) | Verum autem sabbatum ipsum redemptorem
444 IV | Viešpaties diena taip kuo autentiškiausiai virsta žmogaus diena. ~ ~
445 Prat | kiekvieno žmogaus giliausius bei autentiškiausius troškimus. Laikas, dovanotas
446 V | šventadienių šventimą ir užterš autentiško krikščionių tikėjimo dvasią
447 Prat | kuriam, kiek jis pagarba autentiškoms vertybėms gali prisidėti
448 Prat | Šiuo atveju itin reikia autentiškos dvasinės brandos, padedančios
449 IV | krikščioniškojo džiaugsmo ir autentiškų žmogiškų džiaugsmų nėra
450 IV | džiaugsmui ir vėl atrasti jo autentiškus esminius bruožus bei gilias
451 III | Katalikų Bažnyčios katekizmas autoritetingai moko: „Sekmadienį švenčiama
452 II | šimtmečio pradžios Rytų autorius praneša, kad jau tuomet
453 II | mirtį patekėjo mūsų gyvenimo aušra <…>, slėpinį, iš kurio gavome
454 I | 28). ~Tad jau kūrinijos aušroje Dievo plane buvo numatyta
455 III | akių užbėgama dangiškajam „Avinėlio vestuvių pokyliui” (Apr
456 Pab | šlovė ir jo žiburys yra Avinėlis” (Apr 21, 23). ~
457 Prat | kartai pagrindinę istorijos ašį, į kurią remiasi pasaulio
458 IV(100) | 189. „Dėl šios priežasties aštuntąją dieną, kurią iš numirusių
459 IV | taurėmis, jei Jis miršta iš bado? Pirma duok pavalgyti alkstančiam,
460 III | Eucharistijos šventimas negali baigtis sulig bažnyčios durų slenksčiu.
461 III | džiaugsmas ir viltis, liūdesys ir baimė, kuriuos išgyvena šiandienos
462 III | šiais žodžiais: „Be jokios baimės šventėme Viešpaties vakarienę,
463 III(64) | konstitucija Missale Romanum (1969 balandžio 3): AAS 61 (1969), 220.
464 I | daugiareikšmiu antropomorfizmu. ~Būtų banalu ir netinkama Dievo „poilsį”
465 Pab | kultūrinis pliuralizmas, nuolatos bandantys atskirų krikščionių ištikimybę
466 IV | sekmadienio Mišių sklinda meilės banga, turinti išplisti visame
467 II(36) | Plg. Bardesanes. Dialogas apie lemtį, 46:
468 III | ne apie pareigą, bet apie bausmes tris kartus praleidus sekmadienio
469 III | tik ypač intensyvi šios bažnytinio gyvenimo tikrovės išraiška,
470 IV | bažnytinės disciplinos, laikui bėgant gali kisti, tačiau sekmadienį,
471 IV | vargdieniams”, „skelbti belaisviams išvadavimo, akliesiems regėjimo”, „
472 IV | Kūrėjo ir sykiu pašaukimą bendradarbiauti jo kūryboje bei priimti
473 III(92) | Instrukcija dėl pasauliečių bendradarbiavimo kunigų tarnyboje kai kurių
474 I | veikti pasaulyje kaip Dievo bendradarbis. ~ ~ ~
475 I | per tai tapdamas Dievo „bendradarbiu”. Jau enciklikoje Laborem
476 III | ypač palaiko bei išreiškia bendras sekmadienio Mišių šventimas,
477 Prat | liturginį kalendorių bei bendrąsias liturginių metų taisykles (6).
478 III | savo per Krikštą gautos bendrosios kunigystės galia „dalyvauja
479 III | susirinkusioje parapijos bendruomenėje, kurios ganytojas atstovauja
480 III | sekmadieninio Eucharistijos šventimo bendruomeninį matmenį. Kaip esu priminęs
481 IV | žalos savo asmeninio bei bendruomeninio tikėjimo, parodomo Viešpaties
482 IV | nenustačius per savaitę bent vienos dienos, leidžiančios
483 IV | įstatymus laikyti Bažnyčiai bereikšmiu istorijos faktu, kurio ji
484 IV | netampate kreivais sumetimais besivadovaujantys teisėjai?” (2, 2–4) ~
485 Pab | 85. Bažnyčią, besiveržiančią šio tikslo link, palaiko
486 IV | požiūriu, galima išsaugoti visą biblinę teologiją apie „šabą”, nepakenkiant
487 I | architektūros”, būdingos bibliniam Apreiškimui, elementas (13).
488 III | iniciatyvomis nuodugniau išsiaiškinę biblinius tekstus, ypač tuos, kurie
489 III(96) | vadovas Christi Ecclesia (1988 birželio 2): Ench. Vat. 11, 442 –
490 II | šimtmečio pabaigoje rašė Bitinijos vietininkas Plinijus Jaunesnysis,
491 I | Kūrėjo ir sukurtojo pasaulio blankius slėpiningo ryšio atšvaitus,
492 IV | sėja istorijoje vis naujas blogio bei prievartos sėklas. ~ ~ ~
493 Prat | reikia autentiškos dvasinės brandos, padedančios krikščionims „
494 I | šabo”, Dievo „poilsio”, branduolio, būtina, kaip duoda suprasti
495 Prat | krikščioniškojo slėpinio tikruoju branduoliu. Juk savaitės ritme sekmadienis
496 III | Tame nedideliame mokinių branduolyje, Bažnyčios pirmienose, tam
497 II | papildomos simbolikos, tokios brangios Bažnyčios tėvams, šviesoje:
498 III | Jis jaučiasi skolingas broliams tai, ką gavo per Eucharistijos
499 III | ten prisimeni, jog tavo brolis turi šį tą prieš tave, palik
500 IV | kad pažemino vargšus per brolišką agapę, kuri lydėjo Viešpaties
501 III | Velykinis pokylis ir broliškas susitikimas ~44. Tokį vieningumą
502 IV | krikščionims išties būdavo broliško dalijimosi su didžiausiais
503 II | būdavo švenčiami kaip „dvi broliškos dienos” (23). ~ ~ ~
504 Prat | krikščionišku džiaugsmu bei broliškumu ilsintis, teisingai suprantama
|