1007-broli | brouw-imper | imtos-legal | leidi-pagri | pagun-rastu | rasyd-teise | teisi-zymin
bold = Main text
Chapter, Paragraph grey = Comment text
505 IV(103) | completes. Cerf-Desclee de Brouwer, Paris 1992, 1024–1025. ~
506 IV | jo autentiškus esminius bruožus bei gilias šaknis. Šio džiaugsmo
507 III | poreikis melstis įvairiausiais būdais.Vėl prisimintos tokios senos
508 III | sekmadienio pašventinimo” būdas galbūt daugeliui žmonių
509 Prat | gyvenimo pažangos, tikrai būdingi ne vien neigiami aspektai.
510 II | jau nebebūk netikintis – būk tikintis” (Jn 20, 27). Sekmadienis
511 IV | Pirmąją savaitės dieną būkite visi linksmi”, – rašoma
512 IV | diena, kurią tikintieji buriasi į eucharistinį susirinkimą.
513 III | atminimas, labiau pabrėžia būsimo jo „sugrįžimo” šlovę. Todėl
514 II | pradžią, bet ir jo pabaigą „būsimoje amžinybėje”. Šv. Bazilijus
515 II | sekmadienis yra nepaliaujamas būsimojo gyvenimo be pabaigos skelbimas,
516 III | gyvybės Duona aukojama kaip būsimosios šlovės laidas. Vatikano
517 II | kuriame pasiliekame, kad būtume laikomi tikri Kristaus,
518 IV | tasai pats, kuris pasakė: ‘Buvau išalkęs, ir jūs manęs nepavalgydinote’
519 III | yra Prisikėlusiojo gyvo buvimo tarp savųjų šventimas. ~
520 II | Apreiškimas Jonui liudija buvus paprotį vadinti šią pirmąją
521 II(32) | laetitia dies prima. Lux divina caecis irradiat, in qua Christus
522 V(129) | Plg. Caeremoniale Episcoporum. Ed. typica
523 V(124) | Carm. XVI, 3 – 4: “Omnia praeterunt,
524 II(23) | Grigalius Nysietis. De castigatione: PG 46, 309. Šabo ir sekmadienio
525 III(49) | Dom., 23: PL 4, 553; De cath. Eccl. unitate, 7: CSEL
526 Prat(7) | 1984 liepos 15): Ench. CEI 3, 1398. ~
527 III | sekmadienio, įpareigojanti celebrantą sakyti homiliją ir su tikinčiaisiais
528 III | tarp užduoties, rezervuotos celebrantui, ir užduoties, tenkančios
529 III | privalomų švenčių dienomis celebruoti daugiau negu vienerias Mišias (85),
530 Pab(131)| Contra Celsum VIII, 22: SC 150, 222 –
531 III | surengti tikinčiųjų susirinkimą centrinėje vietovėje, kurią pajėgtų
532 V | šventųjų atminimas neaptemdo centrinės Kristaus vietos, bet, priešingai,
533 IV(103) | Leidinyje: Oeuvres completes. Cerf-Desclee de Brouwer, Paris 1992,
534 II(32) | valandos himną: Dies aetasque ceteris octava splendet sanctior
535 II(24) | apeigynas, 9; De initiatione christianae adultorum, 59. ~
536 III(53) | Plg. Jonas Paulius II. Christifideles laici (1988 gruodžio 30),
537 V(124) | sanctorum gloria durat in Christo qui cuncta novat, dum permanet
538 I(14) | redemptorem nostrum Iesum Christum Dominum habemus: Ep 13,
539 IV | savaičių sekai, ne tik tampa chronologiškai ritmingas, bet ir įgyja,
540 V | Panašiai į liturginių metų ciklą įterpdama kankinių ir kitų
541 V | nieko bendra su kosminiais ciklais, prie kurių gamtos religija
542 V | ritmas – liturginių metų ciklas. Žmogui psichologiškai būdinga
543 IV | mūsų laikų aplinkybėmis civilinė įstatymų leidyba atsižvelgtų
544 V | to, papildomos apsaugos civilinės teisės įstatymais (126). ~
545 Pab | skelbėjai ir energingi meilės civilizacijos statytojai. ~Visiems teikiu
546 V | analogiškai kai kurie nauji civilizuotos visuomenės kultūriniai projektai –
547 II(20) | Remdamasis Plinijaus laišku Coetus antelucani mini ir Tertulianas:
548 III(86) | 24; Motu proprio Sacram Communionem (1957 kovo 19): AAS 49 (
549 III(45) | Bažnyčios kaip Communio aspektų Communionis notio (1992 gegužės 28),
550 IV(103) | 1897. Leidinyje: Oeuvres completes. Cerf-Desclee de Brouwer,
551 III(93) | oblationem Eucharistiae concurrunt”. ~
552 II(27) | sabbati, pacem sine vespera: Confess., 13, 50: CCL 27, 272. ~
553 II(32) | sanctior in te quam, Iesu, consecras primitiae surgentium (I
554 III(50) | Apaštališkasis laiškas Familiaris consortio (1981 lapkričio 22), 57;
555 IV(108) | Euzebijus Cezarietis. Vita Constantini, 4, 18: PG 20, 1165. ~
556 Pab(131)| Contra Celsum VIII, 22: SC 150,
557 II | išpažinimą. Kalbamas ar giedamas Credo išryškina sekmadieniui būdingus
558 II(26) | Šv. Justinas. Dialogus cum Tryphone, 24, 138: PG 6,
559 V(124) | gloria durat in Christo qui cuncta novat, dum permanet ipse”:
560 IV(107) | Konstantinas. 321 m. liepos 3 d. potvarkis: Codex Theodosianus
561 V | teisės įstatymais (126). ~Dabartiniai kanoniniai ir liturginiai
562 III | visuotinio įstatymo forma (81). Dabartiniame kodekse tai patvirtinama
563 II | vienintelė diena, kuri bus po dabartinio laiko, diena be pabaigos,
564 V | lyg jie visą laiką vyktų dabartyje, Bažnyčia atveria tikintiesiems
565 IV | būdingą matmenį: materialūs daiktai, dėl kurių taip rūpinamės,
566 I | tiesiogiai siejasi ne su negyvais daiktais ir gyvūnais, bet su žmonėmis,
567 I | pripažįstant Dievą visų daiktų Kūrėju, save ir tikrovės
568 I | žvilgsnį, aprėpiantį visus daiktus, ir ypač žmogų kaip kūrinijos
569 IV | neįmanoma būti laimingam. Jis dairosi aplinkui ieškodamas žmonių,
570 I | Tai žvilgsnis, kuriame iš dalies jau galima nujausti „sutuoktuvinę”
571 III | vienas kūnas: mes juk visi dalijamės viena duona” (1 Kor 10,
572 III | atliekama prieš Komunijos dalijimą – yra ypač išraiškus judesys,
573 III | iškilmingumui pabrėžti ir dalijimuisi vienu tikėjimu bei ta pačia
574 V | padarytų mus savo dieviškumo dalininkais. ~
575 III | tikrojo Bažnyčios slėpinio dalis (55) ir išryškėja per kiekvieną
576 Pab | nenuspėjamai ir dosniai dalydama savo gausias dovanas. Tačiau
577 IV(117) | eucharistinio susirinkimo dalydamas maistą varguoliams, tarsi
578 I | užvaldyti žemę su visais dalykais, kurie jai priklauso, valdyti
579 I | bendruomenės religinės drausmės dalyku, bet biblinio Apreiškimo
580 Prat | klausydami Dievo žodžio ir dalyvaudami Eucharistijoje, prisimintų
581 III | Dievo žodį Eucharistijoje dalyvaujančiai bendruomenei jos kalba turėtų
582 Prat | lengviau dėl šioje praktikoje dalyvaujančių gyventojų gausos bei pačios
583 Prat | nepakankamos tikėjimo motyvacijos dalyvaujančiųjų sekmadienio liturgijoje
584 III | Todėl Bažnyčia siūlo dalyvaujantiems Mišiose tikintiesiems priimti
585 III | tam, kad tikintieji joje dalyvautų tiek dvasiškai, tikėjimu
586 III | pirmienose, tam tikra prasme dalyvavo visų laikų Dievo tauta.
587 Prat | kuri buvo apėmusi moteris, dalyvavusias Kristaus nukryžiavime, kai
588 III | vakarienėje” už akių užbėgama dangiškajam „Avinėlio vestuvių pokyliui” (
589 III | ir mokydama juos laukti „dangiškojo sužadėtinio”, Bažnyčia tartum
590 III | anksto džiaugiasi nauju dangumi ir nauja žeme, kai iš dangaus
591 IV | didžiąją sekmadienio dieną. Dangus ir žemė, angelai ir žmonės
592 IV | maldingumo ir apaštalavimo darbams, kuriais parodoma, kad tikintieji,
593 I | buvimas Dievo kuriamajame darbe visiškai apreiškiamas Velykų
594 IV | pirmiausia turėdavo vergų ir darbininkų darbą ne dėl to, kad šis
595 I | šabo priesaką: „Mano Tėvas darbuojasi lig šiolei, todėl ir aš
596 I | lig šiolei, todėl ir aš darbuojuosi” (Jn 5, 17). Dieviškuoju
597 III | pateikė šv. Lukas Apaštalų darbuose, kur apie pirmuosius pakrikštytuosius
598 IV | gėrybėmis su vargšais, kuriuos dargi engdavo: „Ar negirdi, turtuoli,
599 Pab | džiaugsmo diena, sekmadienis daro poveikį visuomenei skleisdamas
600 III | Eucharistijos šventime, darydamas jį džiaugsmingu, padėkos
601 Prat | visiems tikintiesiems. Tai darydami seksime nenutrūkstama Bažnyčios
602 III(77) | Acta SS. Saturnini. Dativi et aliorum plurimorum martyrum
603 V | metų dienas, su tam tikrų datų bei metų laikų pasikartojimu
604 I | pobūdžio potvarkių, kaip daugelį kitų priesakų, bet Dekaloge, „
605 I | Ir čia susiduriame su daugiareikšmiu antropomorfizmu. ~Būtų banalu
606 IV | gaivina ir tam tikra prasme „daugina” patį laiką, gyvojo Dievo
607 Pab | Jubiliejų, bus paženklinti daugybe iniciatyvų, deramai žyminčių
608 IV | neatsižvelgti į sunkią padėtį daugybės vyrų bei moterų, dėl darbo
609 I | Dievo „neveikimą”. Iš tiesų davęs pradžią pasauliui kūrimo
610 IV | mintis skatinti siaurą „aukos davimo” mąstyseną, jis, priešingai,
611 III | dalyvauti sekmadienio Mišiose. Dažniausiai tai daryti buvo raginama,
612 III(74) | Inocentas I. Epist. 25, 1 Decencijui iš Gubbio: PL 20, 553. ~
613 II(15) | Ep. ad Decentium XXV, 4, 7: PL 20, 555. ~
614 IV | iškilmingai įtrauktus į Dekalogą, privalu iš naujo perskaityti
615 I | daugelį kitų priesakų, bet Dekaloge, „Dešimtyje Dievo įsakymų”,
616 I | Atsiminti”, kad „švęstum” ~16. Dekalogo įsakymas, kuriuo Dievas
617 Prat | Kor 5, 17). Tai diena, kai dėkinga adoracija prisimenama pirmoji
618 III | tada, kai ją visą ženklina dėkingas bei aktyvus Dievo darbų
619 III | Savaitiniu ritmu esame akinami su dėkingumu prisiminti praėjusių dienų
620 I | atminimas” yra gyvas, kupinas dėkojimo Dievui ir jo šlovinimo,
621 I | Viešpatyje, šlovinimu bei dėkojimu, vaiko artumu bei sutuoktinio
622 Prat | svarbos, bet ir pareigos dėkoti Dievui bendrai meldžiantis
623 Prat | prisikėlimą bei garbę ir dėkotų Dievui, kuris ‘Jėzaus Kristaus
624 III | Šie vietinių sinodų dekretai natūraliai ugdė visuotinį
625 III(43) | Sacrosanctum Concilium, 41; plg. dekretas apie ganytojiškas vyskupų
626 IV | šiuo klausimu sako: „Tad dėkui Viešpačiui, mūsų Dievui,
627 IV | visuomenės atžvilgiu (114). Dėmesingiau negu kada nors anksčiau
628 III | tonas, leidžiantis pajusti dėmesingumą visų bendruomenės narių
629 IV | atsipalaiduoti bei skirti daugiau dėmesio kitiems savo gyvenimo aspektams,
630 V | 80. Ypač atkreiptinas dėmesys į dažnai pasitaikančias
631 I | sykiu leisdamas nuspėti jos deramą sampratą bei galimą atnaujinimą:
632 II | prisikėlimą” (24), ir kaip deramas atgailos apeigas šv. Mišių
633 III | reikėtų iš naujo atrasti bei deramiau įvertinti maldą po Komunijos
634 IV | autentišką poreikį, visiškai derantį su evangelinės naujienos
635 III | ir vietiniai papročiai, derantys su liturginiais nuostatais,
636 III | būti lydimas maldos bei derėti su Bažnyčios aiškinimu (67),
637 III | ir švenčių dienomis būtų derinama su parapijos bendruomenės
638 Prat | patiems savimi” visiškoje dermėje su tikėjimo dovana, būti
639 IV(103) | ir Šventojo Veido Teresė. Derniers entretiens, 5 – 6 Juillet
640 III(56) | Haec est vista nostra, ut desiderando exerceamur”: Šv. Augustinas.
641 IV | nepažeidžiamu sutarimo bei meilės dėsnu” į „vienybės ir taikos ryšį”
642 IV(115) | Audis, dives, quid Dominus Deus dicat? Et tu ad ecclesiam
643 Prat | nebebus pajėgus švęsti net ir dėvėdamas šventiškus drabužius. ~Bet
644 I | priesakų, bet Dekaloge, „Dešimtyje Dievo įsakymų”, kurie yra
645 IV(99) | Diakono skelbiami žodžiai Viešpaties
646 III | ir užduoties, tenkančios diakonui bei neįšventintiems tikintiesiems (92).
647 I | tą, kuris jį sukūrė. Ši dialektika, akivaizdu, tiesiogiai siejasi
648 I | kai tai virsta intensyviu dialogu, apimančiu visus asmens
649 II(26) | 186 – 189; Šv. Justinas. Dialogus cum Tryphone, 24, 138: PG
650 Pab | pasaulio kraštų ryškėja „diasporos” pobūdžio krikščionybė,
651 IV(115) | dives, quid Dominus Deus dicat? Et tu ad ecclesiam venis,
652 II(23) | Hayek. Maronite [Eglise], Dictionaire de spiritualite, X [1980],
653 II | Didėjantis skirtumas nuo šabo ~23.
654 V | krikščioniškajam gyvenimui tokia didelė, kad Bažnyčia nutarė pabrėžti
655 Prat | dienos reikšmę suvokia su dideliu jauduliu, paskatinusiu šv.
656 IV | praturtintų, prisidėtų prie didesnės laisvės ir sudarytų galimybę
657 Pab | artėjantis Jubiliejus reikalauja didesnių mūsų dvasinių bei pastoracinių
658 I | būtina vėl perskaityti didį pasakojimą apie Kūrimą bei
659 II | Sekminių švente užbaigiant „Didįjį sekmadienį”, jis – būtent
660 IV | laiką, gyvojo Dievo atminimu didindamas žmogaus gyvenimo džiaugsmą
661 IV | ir visas sekmadienis taps didinga artimo meilės, teisingumo
662 I | kviečia vėl atgaivinti tų didingų bei pamatinių Dievo kūrimo
663 I | panašumą sukurto žmogaus didybės ir jo nuopolio, pradedančio
664 IV | aukščiau visų dienų iškėlė didžiąją sekmadienio dieną. Dangus
665 IV | būdavo broliško dalijimosi su didžiausiais vargšais akimirka. „Kas
666 III(39) | Jonas Paulius II. Laiškas Didžiojo ketvirtadienio proga Dominicae
667 V | tikintiesiems savo Viešpaties didžių darbų ir nuopelnų turtus,
668 II | Dvasios išliejimas buvo didžiulė Prisikėlusiojo dovana savo
669 Prat(3) | In die dominica Paschae II, 52:
670 III(81) | 1248: „Festis de praecepto diebus Missa audienda est”; kan.
671 Pab | krikščionis „visada yra Viešpaties dienoje, visada švenčia sekmadienį” (131).
672 I | pasikartojančioms pagundoms dievinti pasaulį, nurodomas kaip
673 III | Jie „aukoja Dievui dievišką auką ir kartu su ja save,
674 IV | dalyvavimas slėpiningame, sykiu dieviškajame ir žmogiškajame džiaugsme,
675 II | Simeonas, imantis į savo rankas dieviškąjį kūdikį, atėjusį kaip šviesa „
676 IV | dienos, kurią švenčiami dieviškieji Kūrimo ir „Naujojo kūrimo”
677 III | atidavė ant kryžiaus: „Toje dieviškoje aukoje, kuri aukojama Mišiose,
678 V | iki galo apreiškiama jo dieviškoji tapatybė bei šlovė. Kalbėdamas
679 IV | diena, iš esmės paženklinta dieviškojo palaiminimo (plg. Pr 2,
680 III(82) | šventadieniais dalyvauti dieviškojoje liturgijoje arba, vadovaujantis
681 V | būtį, kad padarytų mus savo dieviškumo dalininkais. ~
682 II(32) | felix Christi victoria, dies digna iugi laetitia dies prima.
683 III(96) | Vat. 11, 442 – 468; kelių dikasterijų instrukcija Ecclesia de
684 I | nujausti „sutuoktuvinę” dinamiką, būdingą santykiui, kurį
685 I | šitai derėtų suprasti kaip dinamišką Sandoros ar net „sutuoktuvinį”
686 III | vietoje, praktiką (76). Dioklecijano persekiojimo laikais, kai
687 IV | Šešias dienas triūsi ir dirbsi visus savo darbus, bet septintoji
688 III | turėtų įvesdinimo į Mišias discipliną įtraukti į jiems patikėtų
689 III | skirtumo – didesnio nei vien disciplininio pobūdžio – tarp užduoties,
690 IV | priklauso nuo bažnytinės disciplinos, laikui bėgant gali kisti,
691 IV(115) | Nabuthae, 10, 45: „Audis, dives, quid Dominus Deus dicat?
692 II(32) | laetitia dies prima. Lux divina caecis irradiat, in qua
693 I(12) | pasižymi ir giesmė Leka dodi: „Tavimi džiaugsis tavo
694 III | pritardama eucharistinei doksologijai, Dievo tauta tikėjimu bei
695 II | Prisikėlimo dienos šventė įgijo doktrininę bei simbolinę vertę, pajėgią
696 Prat | priesaką pagrindžiančius doktrininius motyvus, kad sekmadienio
697 IV(109) | Seniausias bažnytinis dokumentas apie tai yra Laodikėjos
698 III(49) | Šv. Kiprijonas. De orat. Dom., 23: PL 4, 553; De cath.
699 II(27) | Domine, praestitisti nobis pacem
700 Prat(3) | In die dominica Paschae II, 52: CCL 78,
701 III(81) | omnes et singuli dies dominici”. ~
702 IV(104) | Apaštališkasis paraginimas Gaudete in Domino (1975 gegužės 9), II: AAS
703 V | Viešpaties dienos, pamatinis bei dominuojantis pobūdis. Švenčiant sekmadienį
704 I | Dievo įsakymų”, kurie yra dorovinio gyvenimo, įrašyto visų žmonių
705 IV | ir tam tikra prasme yra „dorybė”, kurią reikia puoselėti. ~
706 III | maitintųsi Dievo žodžiu, reikia dosniau atidengti Šventojo Rašto
707 III | pirmiausia tada, kai ją dosniu tarnavimu papildo ypatingieji
708 III | pasirengti tikrajai Eucharistijos dovanai ir ją papildytų? ~Šis gana
709 IV | Bažnyčiai Kristus perduoda dovanodamas Dvasią. Juk džiaugsmas yra
710 IV | įsakymą” su džiaugsmu, kurį dovanoja: „Jei laikysitės mano įsakymų,
711 Pab | bei pasikeisti broliškumo dovanomis yra nepamainoma paspirtis. ~
712 Prat | autentiškiausius troškimus. Laikas, dovanotas Kristui, niekada nėra prarastas
713 Prat | atrasti sekmadienį: Nebijokite dovanoti savo laiko Kristui! Taip,
714 Prat | ir dėvėdamas šventiškus drabužius. ~Bet kuriuo atveju Kristaus
715 I | Kūrimą Biblija pabrėžia šį dramatišką pagal Dievo paveikslą bei
716 II | gaivinantis krikščionių viltį bei drąsinantis juos jų kelyje (26). Žvelgdamas
717 III | daugelis turėjo pakankamai drąsos pasipriešinti imperatoriaus
718 IV(101) | kad sekmadieniais būdavo draudžiama klūpoti, nes tokia poza,
719 III | susirinkimai buvo itin griežtai draudžiami, daugelis turėjo pakankamai
720 IV(109) | tapo išsamesni sekmadienį draudžiamų darbų klausimu. ~
721 I | vaiko artumu bei sutuoktinio draugiškumu grąžinant jam visą kūriniją. ~
722 Pab | kalbant apie Bažnyčios drausmę, tai lieka tikra pareiga.
723 I | ne bendruomenės religinės drausmės dalyku, bet biblinio Apreiškimo
724 III | su kai kurių krikščionių drungnumu ar aplaidumu, ji buvo priversta
725 IV | nei tu, nei tavo sūnus ar duktė, nei tavo vergas ar vergė,
726 I | išlaisvindamas savo sūnus ir dukteris iš faraono priespaudos.
727 V(124) | Christo qui cuncta novat, dum permanet ipse”: CSEL 30,
728 I | branduolio, būtina, kaip duoda suprasti tam tikri tiktai
729 IV | Aš jums palieku ramybę, duodu jums savo ramybę” (Jn 14,
730 IV | Jis miršta iš bado? Pirma duok pavalgyti alkstančiam, tada
731 III | suburdama visus savo narius „duonai laužyti”, tampa vieta, kur
732 III | prisiimamas dalyvavimu vienoje Duonoje, atmenant reiklius Kristaus
733 I | lanką, kalaviją ir karą, – duosiu jiems ramų ir saugų poilsį.
734 III | Mišios (86) ir galiausiai duotas nurodymas, kad laikas, tinkamas
735 IV | ateini į bažnyčią ne tam, kad duotum vargšui, bet kad paimtum” (115).
736 V(124) | praeterunt, sanctorum gloria durat in Christo qui cuncta novat,
737 Prat | Atverkite, plačiai atlapokite duris Kristui!” (9), taip šiandien
738 III | baigtis sulig bažnyčios durų slenksčiu. Kaip ir pirmieji
739 Prat | nuolatos pripažįstamą per dutūkstantmetę istoriją, dar kartą patvirtino
740 II | Viešpaties diena teikė ritmą dutūkstantmetei Bažnyčios istorijai. Kaip
741 Prat | itin reikia autentiškos dvasinės brandos, padedančios krikščionims „
742 IV | sekmadienio teologiją bei dvasingumą: „Laikysies šabo dienos
743 III | nepaisant jiems būdingų dvasingumo kelių, kuriais jie, bažnytinės
744 I(12) | išgyvenamas su „sutuoktuviniu” dvasingumu; tai, pavyzdžiui, išryškėja
745 Pab | 81. Sekmadienio dvasiniai ir pastoraciniai turtai,
746 IV | garbingas, palyginti su dvasiniais sekmadieninės praktikos
747 III | šimtmetinė, kai mažėjant dvasininkams nebeįmanoma garantuoti,
748 Prat | bendrai – padedami savo dvasininkų – plėtojote šia tema posusirinkiminiu
749 V | krikščionio bažnytinis bei dvasinis įsipareigojimas iš pagrindų
750 Pab | reikalauja didesnių mūsų dvasinių bei pastoracinių pastangų.
751 II | ir pranašai, jo mokiniai Dvasioje, laukė jo kaip Mokytojo?” (21)
752 II | save atgaivinti jo Dvasios dvelksmui. ~ ~ ~
753 II | sekmadienis būdavo švenčiami kaip „dvi broliškos dienos” (23). ~ ~ ~
754 Pab | palaiminimą! ~Vatikanas, 1998-ųjų, dvidešimtųjų mano pontifikato metų, gegužės
755 III | Prisikėlusiuoju susitinkama prie dviejų stalų – Dievo žodžio ir
756 II | Prisikėlusysis pasirodė dviem mokiniams iš Emauso (plg.
757 III | Izraelio bendruomenė, kaip dykumos tauta Sinajaus kalno papėdėje (
758 Prat | žmogiškajai egzistencijai. ~Džiaugiuosi magisterinėmis intervencijomis
759 I(12) | giesmė Leka dodi: „Tavimi džiaugsis tavo Dievas, kaip sužadėtinis
760 Pab | Bažnyčia, kiekvieną sekmadienį džiaugsmingai švenčiančia slėpinį, iš
761 Prat | sekmadieniui apibūdinti gerai tinka džiaugsmingas psalmininko šūksnis: „Ši
762 I | tai būtų galima apžvelgti džiaugsmingo pasitenkinimo kupinu žvilgsniu, „
763 III | Eucharistijos šventime, darydamas jį džiaugsmingu, padėkos bei vilties kupinu
764 Prat | Ps 118, 24). Šį kvietimą džiaugtis, atkartojamą Velykų liturgijos,
765 Prat | duota, – linksminkimės ir džiūgaukime” (Ps 118, 24). Šį kvietimą
766 IV | dieną” (107). Krikščionys džiūgavo, kad buvo pašalintos kliūtys,
767 II | krikščionys vėl išgyvena džiugią apaštalų susitikimo su Prisikėlusiuoju
768 III(49) | 23: PL 4, 553; De cath. Eccl. unitate, 7: CSEL 3 – 1,
769 IV(115) | Dominus Deus dicat? Et tu ad ecclesiam venis, non ut aliquid largiaris
770 III | pasipriešinti imperatoriaus ediktui ir verčiau sutikdavo mirti
771 II(23) | plg. M. Hayek. Maronite [Eglise], Dictionaire de spiritualite,
772 Prat | krikščioniškajai bei žmogiškajai egzistencijai. ~Džiaugiuosi magisterinėmis
773 I | kūrinijos ir išganymo tvarkos egzistuoja ir skirtumas, ir artimas
774 III | atnašą tenai prie aukuro, eik pirmiau susitaikinti su
775 I | švęstum” (20, 8). Už kelių eilučių įkvėptajame tekste tai pagrindžiama
776 V | įbrėždamas į Velykų žvakę einamųjų metų skaitmenis, parodoma,
777 III | kankinių pripažino: „Taip, ėjau į susirinkimą ir su savo
778 Prat | užsidegimą, kai Prisikėlusysis ėjo kartu su jais, aiškindamas
779 V | priklauso nuo socialinės bei ekonominės padėties, šventadienių įsišaknijimo
780 IV | orumas visuomeninio bei ekonominio gyvenimo reikalavimų atžvilgiu
781 Prat | įstatymais, visuomeninių bei ekonominių santykių raida sąlygojo
782 IV | kraštuose, arba dėl to, kad net ekonomiškai labai išsivysčiusiose visuomenėse
783 I | teigiamą kiekvieną visatos elementą, sykiu leisdamas nuspėti
784 I | tikri tiktai žydų tradicijos elementai (12), suvokti sutuoktuvinį
785 V | krikščionių tikėjimo dvasią elementais, kurie yra jai svetimi ir
786 II | krikščioniškosios tapatybės elementu. ~ ~
787 IV | vienija įvairius kosmoso elementus (111). Tada žmogus, pasak
788 Prat | radikalius kolektyvinio elgesio ir dėl šios priežasties
789 IV | krikščionis privalo savo konkrečiu elgesiu parodyti, jog „vienam” neįmanoma
790 III | pavyzdžiui, 300 metais įvykęs Elvyros sinodas kalba ne apie pareigą,
791 V(126) | prasidėjimas, Švč. M. Marijos ėmimas į dangų, Šv. Juozapo, Šv.
792 IV | apsvaiginančiais jutimiškumą bei emocionalumą, kad po to paliktų širdyje
793 Prat | Bažnyčios Tradicija, kurią energingai priminė Vatikano II Susirinkimas,
794 Pab | Evangelijos skelbėjai ir energingi meilės civilizacijos statytojai. ~
795 IV | vargšais, kuriuos dargi engdavo: „Ar negirdi, turtuoli,
796 IV | vergovės negu ta, kuri slegia engiamą tautą, – iš vergavimo nuodėmei,
797 IV | išėjimą”, atneštų laisvę engiamiesiems. Daug žmonių jis išgydė
798 IV(103) | Šventojo Veido Teresė. Derniers entretiens, 5 – 6 Juillet 1897. Leidinyje:
799 II | yra amžinas šios jo šlovės epifanijos atspindys. Sekmadienio,
800 V(129) | Plg. Caeremoniale Episcoporum. Ed. typica 1995, Nr. 230. ~
801 V | šventadienių skaičius įvairiose epochose yra nevienodas ir priklauso
802 I | Dievo. Jis yra laiko ir erdvės Viešpats. Jis nėra tiktai
803 II(28) | 55, 17: CSEL 34, 188: Ita ergo erit octavus, qui primus,
804 II(28) | CSEL 34, 188: Ita ergo erit octavus, qui primus, ut
805 IV | teikia prasmę laikui, kuris, esant savaičių sekai, ne tik tampa
806 II | šventuosiuose ženkluose” esantį Jėzų ir drauge su apaštalu
807 III | substanciškai bei nuolatinai esantis per jo Kančios bei Prisikėlimo
808 I | būtent kūnu tapęs Žodis per eschatologinę Šventosios Dvasios dovaną
809 III | tikra prasme užbėga už akių eschatologinei dangiškosios Jeruzalės tikrovei.
810 I | išganymo istorijos viršūnė ir eschatologinės pasaulio atbaigos išankstinis
811 III | bei viltimi atsigręžia į eschatologinį laiką, kai Kristus „perduos
812 III | piligrimystės bei Dievo tautos eschatologinio matmens. Juk sekmadienis
813 II | Išpažinimų pabaigoje kalba apie eschton kaip apie „poilsio ramybę,
814 I | nurodomo santykio su Dievu esmine bei nepakeičiama išraiška.
815 V | Krikščionybėje laikas yra esmingai svarbus. Laike sukuriamas
816 II | Nuo tada tai bus vienas iš esminių požymių, skiriančių krikščionis
817 IV | vėl atrasti jo autentiškus esminius bruožus bei gilias šaknis.
818 III | žodyje, „kai Bažnyčioje esti skaitomas Šventasis Raštas” (60).
819 I | šį priesaką į pamatinių etikos struktūrų aplinką, Izraelis
820 III(93) | gentium, 10: „in oblationem Eucharistiae concurrunt”. ~
821 III | velykinis pokylis, būdingas Eucharistijai, kur Kristus pats tampa
822 III | savuoju „Amen” pritardama eucharistinei doksologijai, Dievo tauta
823 II(31) | Sermo 53, 2: CCL 23, 219; Eusebijus Cezarietis. Comm. in Ps
824 II | ką tiktai mirusį jaunuolį Eutichą (plg. Apd 20, 7 – 12). Apreiškimas
825 IV(108) | Plg. Euzebijus Cezarietis. Vita Constantini,
826 II(17) | Plg. In Io. ev. tractatus XX, 20, 2: CCL
827 II | priklausomybę Kristui ir Evangelijai. Klausydamasis žodžio ir
828 III | nematę!” (Jn 20, 29). Luko evangelijoje šį glaudų ryšį tarp Prisikėlusiojo
829 II | 20. Pagal vieningą evangelijų liudijimą Jėzus Kristus
830 II | tikintiesiems naują, visiškai evangelinę prasmę (31). Kristus išties
831 IV | poreikį, visiškai derantį su evangelinės naujienos perspektyva. Tačiau
832 III | reikia skatinti tinkama evangelizacija ir teikti joms kryptį, vadovaujantis
833 IV(117) | varguoliams, tarsi pakartojo evangeliškąjį duonos padauginimo stebuklą. ~
834 III(56) | vista nostra, ut desiderando exerceamur”: Šv. Augustinas. In prima
835 I | Jau enciklikoje Laborem exercens rašiau, kad pirmieji Pradžios
836 II | tikėjimo diena. Tai pabrėžia ir faktas, kad sekmadieninio Eucharistijos
837 IV | Bažnyčiai bereikšmiu istorijos faktu, kurio ji galėtų paprasčiausiai
838 III(50) | Apaštališkasis laiškas Familiaris consortio (1981 lapkričio
839 I | savo sūnus ir dukteris iš faraono priespaudos. Naudojantis
840 II(32) | dies, dierum gloria dies felix Christi victoria, dies digna
841 III(81) | est”; kan. 1247, 1: „Dies festi sub praecepto in universa
842 III(81) | Kan. 1248: „Festis de praecepto diebus Missa
843 II(35) | Aleksandrietis.Epistula festivalis 1, 10: PG 26, 1366. ~
844 I(13) | The sabbath. Its meaning for modern man (22 ed. 1995),
845 III | suteikta visuotinio įstatymo forma (81). Dabartiniame kodekse
846 III | siūlomas aktyvaus dalyvavimo formas (90). Tiesa, atlikti eucharistinę
847 IV | pašventinimu, svarbioms raiškos formoms. ~Todėl natūralu, jog krikščionys
848 III(44) | posakiais įvairiomis kalbomis formuluojamas kai kurių Eucharistijos
849 III | Eucharistija Bažnyčią maitina ir formuoja: „Jei viena duona, tai ir
850 I | suformuota galingos bei gailestingos Dievo rankos, gerumui. ~„
851 I | įsteigimą Tėvo siūlomą gailestingumą bei meilę padarys prieinamus
852 I | teisingumu, ištikima meile ir gailestingumu. Paimsiu tave sau žmona
853 III | paskelbtomis liturgijos gairėmis, reikalaujančiomis, kad
854 Pab | vienintelio kūno viduje, gaivinanti mūsų tikėjimą, liejanti
855 IV | teatideda sutaupęs, kiek galėdamas” (1 Kor 16, 2). Čia kalbama
856 IV | herojišku žygdarbiu. Dabar jie galėdavo netrukdomi pasišvęsti bendrai
857 III | Eucharistijos šventimas nėra galimas, Bažnyčia siūlo šaukti sekmadieninius
858 III | arba išnaudojant visas galimybes surengti tikinčiųjų susirinkimą
859 IV | garbinimo dieną, neturėdami galimybių susieti su ja reikšmingo
860 II | Problemos, mūsų laikais galinčios apsunkinti sekmadieninės
861 I | vaikų, kartu su Kristumi galinčių šaukti: „Aba, Tėve!” (Rom
862 IV | susilaukė plataus atsako ir tapo galingais Bažnyčios tėvų skelbimo
863 I | kūrinijos, kuri visa suformuota galingos bei gailestingos Dievo rankos,
864 IV | vergijos bus visiškas bei galutinis. Vienu žodžiu, Viešpaties
865 IV | jautis ar asilas, nei tavo galvijai, nei ateivis, gyvenąs tavo
866 II | tikėjimu jame prisikėlėte galybe Dievo, kuris jį prikėlė
867 Prat | bendruomenėse, ten, kur Jūs su savo ganytojais renkatės švęsti Eucharistiją
868 III | parapijos bendruomenėje, kurios ganytojas atstovauja vyskupui” (48). ~
869 III(43) | 41; plg. dekretas apie ganytojiškas vyskupų pareigas Christus
870 IV(99) | žodžiai Viešpaties dienos garbei: plg. Mišių pagal Antiochijos
871 II | nuo kulto, kur saulė buvo garbinama kaip Dievas, ir šios dienos
872 IV | paveikslas ir apreiškimas. Mano garbingasis pirmtakas Paulius VI apaštališkajame
873 III | Tikinčiųjų gyvenimas ir Dievo garbinimas, jų kančios, maldos ir darbai
874 III | Kristaus gyvenimu ir jo Dievo garbinimu, kančiomis, maldomis ir
875 IV(104) | Apaštališkasis paraginimas Gaudete in Domino (1975 gegužės
876 II | sąlygomis nebūtų atkirstas nuo gausaus malonės srauto, trykštančio
877 III | Paulius VI, aiškindamas gausesnę Šventojo Rašto skaitinių
878 Pab | ir dosniai dalydama savo gausias dovanas. Tačiau per sekmadienio
879 III | sekmadienio Mišios teikia gausių vaisių ir šiems krikščionims,
880 Prat | dalyvaujančių gyventojų gausos bei pačios pilietinės visuomenės
881 III | ir jie savo per Krikštą gautos bendrosios kunigystės galia „
882 II | aušra <…>, slėpinį, iš kurio gavome tikėjimą ir kuriame pasiliekame,
883 III | suteikta galia, prieš tai gavus vyskupijos vyskupo leidimą,
884 Prat | yra „dienų Viešpats” (2). Gavusieji tikėjimo prisikėlusiu Viešpačiu
885 I | plaukia iš Dievo plano gelmių. Todėl jį randame ne greta
886 III | tautą, susidedančią „iš visų genčių, kalbų, tautų ir giminių” (
887 IV | pėdomis to, kuris atėjo nešti „gerąją naujieną vargdieniams”, „
888 IV | kūryboje bei priimti jo malonę. Gerbdamas Dievo „poilsį”, žmogus visiškai
889 II | nesipriešina tik tiems, kurie gerbia ir sergsti septynių dienų
890 Prat | istorijoje visada buvo labai gerbiama dėl jos artimo ryšio su
891 IV | dienos – nustatytos, kad būtų gerbiamos ir Dievo, ir žmogaus teisės, –
892 II | Viešpaties Jėzaus Kristaus gerbtino prisikėlimo švenčiame ne
893 III | tik į individų ar grupių gerovę, bet ypač į vaisius, kuriuos
894 I | Dievo rankų, įspaustas jo gerumo ženklas. Tai gražus pasaulis,
895 I | gailestingos Dievo rankos, gerumui. ~„Dievas matė, kad tai
896 IV | bažnyčią, bet nesidalydami savo gėrybėmis su vargšais, kuriuos dargi
897 II | išpažinimą. Kalbamas ar giedamas Credo išryškina sekmadieniui
898 III | bet ir malda, klausymasis, giedojimas, – idant ji įtaigiau paveiktų
899 III | atsiskleistų jau per skaitymo ar giedojimo būdą” (66). Kita vertus,
900 III | didelį dėmesį susirinkimo giedojimui, nes šis yra ypač tinkamas
901 V | sakoma šv. Paulino Noliečio giesmėje, „viskas praeina, tačiau
902 Prat | būtų skatinami išsiugdyti gilesnę sekmadienio sampratą, idant
903 II | slėpiniu, – priskirtinas ir gilesniems sekmadienio prasmės klodams.
904 I | tikėjimas leidžia suvokti jo gilią prasmę bei apsaugo nuo pavojaus
905 Prat | sekai žymėti, bet ir laiko giliai prasmei atskleisti. ~
906 Pab | juntamas kaip poreikis, kuo giliausiai įspaustas į krikščioniškąją
907 Prat | atsakyti į kiekvieno žmogaus giliausius bei autentiškiausius troškimus.
908 Prat | yra būtina vėl atskleisti gilius, Bažnyčios priesaką pagrindžiančius
909 I | aspektas, suvokus visą jo gilumą, yra neatskiriamas nuo jau
910 V(126) | žengimas į dangų, Dievo Gimdytojos mirties, Šv. apaštalų Petro
911 III | genčių, kalbų, tautų ir giminių” (Apr 5, 9), ir liudija
912 IV(117) | 92 – 93. Romos senatorius giriamas būtent dėl to, kad jis,
913 III | 29). Luko evangelijoje šį glaudų ryšį tarp Prisikėlusiojo
914 V | plg. Rom 4, 25; 6, 3–11). Glaudžiai susieta su Velykų slėpiniu,
915 IV | plg. Pr 1, 26). Ši kuo glaudžiausia sąsaja tarp „Dievo dienos”
916 I | aprėpianti visą laiką, glūdėjo Dievo maloniame žvilgsnyje,
917 III | Šis judėjimas „aukštyn” glūdi kiekviename Eucharistijos
918 III | Eucharistijoje (40). ~Eucharistijoje glūdintis bažnytinis matmuo tampa
919 II | vietovėse, ir romėnų bei graikų kalendoriaus švenčių dienos
920 I | sutuoktinio draugiškumu grąžinant jam visą kūriniją. ~
921 II | duonos”, ir padarė stebuklą, grąžindamas į gyvenimą ką tiktai mirusį
922 I | įspaustas jo gerumo ženklas. Tai gražus pasaulis, vertas žavėjimosi
923 II | sekmadienis. Tačiau labai greitai abi dienos imtos vis aiškiau
924 I | gelmių. Todėl jį randame ne greta griežtai kultinio pobūdžio
925 II | kaip šviesos diena, galėtų, gretinant jį su Šventąja Dvasia, vadintis
926 IV | Kor 11, 20–22) Nemažiau griežti yra Jokūbo žodžiai: „Štai
927 IV | anksčiau turėtume įsiklausyti į griežtus įspėjimus, kuriuos jis adresuoja
928 IV | pastaruosius sukelia ir galiausiai grindžia džiaugsmas dėl išaukštinto
929 I | 12 – 15), kur priesakas grindžiamas ne tiek kūrimo darbu, kiek
930 III | pajuto poreikį nedelsiant grįžti pas savo brolius ir pasidalyti
931 I | džiaugiasi to, kas atlikta, grožiu, žvilgsnį, aprėpiantį visus
932 IV | tikrąjį veidą. Net gamtos grožybes – dažnai sužalotas troškimo
933 III(46) | Amerikos Valstijų vyskupų grupei (1998 kovo 17), 4: Osservatore
934 III | atsižvelgti ne tik į individų ar grupių gerovę, bet ypač į vaisius,
935 III(74) | Epist. 25, 1 Decencijui iš Gubbio: PL 20, 553. ~
936 Pab | sintezė ir sąlyga, kad jis bus gyvenamas teisingai. Tad suprantama,
937 IV | išvystame žmonių, su kuriais gyvename, tikrąjį veidą. Net gamtos
938 III | išvykę iš savo pastovios gyvenamosios vietos, pasirūpintų dalyvauti
939 Prat | įtikinamai paliudyti juose gyvenančią viltį (plg. 1 Pt 3, 15).
940 III | įvairios, taip pat toli nuo jos gyvenančios grupės. ~ ~ ~
941 IV | 73. Taip gyvenant, ne tik sekmadieninė Eucharistija,
942 IV | tavo galvijai, nei ateivis, gyvenąs tavo gyvenvietėse, idant
943 II | nebešvęsdami šabo, bet gyvendami pagal Viešpaties dieną,
944 II | Antiochietis rašo: „Jei tie, kurie gyveno pagal senąją tvarką, sulaukė
945 IV | nustatyta, kad teisėjai, miestų gyventojai ir įvairios amatininkų korporacijos
946 Prat | praktikoje dalyvaujančių gyventojų gausos bei pačios pilietinės
947 IV | nei ateivis, gyvenąs tavo gyvenvietėse, idant tavo vergas ir vergė
948 III | tai yra Prisikėlusiojo gyvo buvimo tarp savųjų šventimas. ~
949 II | šią dieną Šventoji Dvasia, gyvoji „Bažnyčios” atmintis (plg.
950 IV | prasme „daugina” patį laiką, gyvojo Dievo atminimu didindamas
951 III | artimai susiję – šventimo ir gyvos patirties –aspektai. Viena
952 I | su negyvais daiktais ir gyvūnais, bet su žmonėmis, kuriems
953 IV | Pr 2, 3), kuris ją, kaip gyvūnus bei žmones (plg. Pr 1, 22.
954 V | išaukštinto Kristaus. Būtent ši gyvybinė jėga galutinio išganymo
955 Pab | poveikį visuomenei skleisdamas gyvybines jėgas bei viltį. Jis skelbia,
956 I(14) | nostrum Iesum Christum Dominum habemus: Ep 13, 1: CCL 140 A, 992.
957 III(56) | Haec est vista nostra, ut desiderando
958 IV | nepaprastos ir slėpiningos harmonijos, apie kurią šv. Ambraziejus
959 II(23) | maronitų liturgijoje (plg. M. Hayek. Maronite [Eglise], Dictionaire
960 III | niekada nevalia užmiršti tikro heroizmo, kurį, kaip galima konstatuoti,
961 III | 48. Šiandien, kaip ir herojiškais ankstyvaisiais laikais,
962 IV | laikymasis kartais virsdavo herojišku žygdarbiu. Dabar jie galėdavo
963 I(13) | Plg. A. J. Heschel. The sabbath. Its meaning
964 II(16) | Homiliae in Hexaemeron II, 8: SC 26, 184. ~
965 II(32) | pavyzdžiui, Skaitinių valandos himną: Dies aetasque ceteris octava
966 II(32) | kalbas Valandų liturgijos himnuose. ~
967 IV(116) | Hom. in Math., 50, 3 – 4: PG
968 II(16) | Homiliae in Hexaemeron II, 8: SC
969 Prat | vieno IV amžiaus autoriaus homilijoje, yra „dienų Viešpats” (2).
970 III | priežasties nevalia atsisakyti homilijos (63). Šie laiku pasirodę
971 IV | KETVIRTASIS SKYRIUS ~DIES HOMINIS ~Sekmadienis – džiaugsmo,
972 V | laiko pilnatvė” ir kurios horizontas yra garbingas Dievo Sūnaus
973 Prat | įkalintas tokiame siaurame horizonte, jog nebegalės matyti „dangaus” (7),
974 IV | lieka atviras amžinybės horizontui. ~
975 V | Žodžiais, kuriuos kunigas taria įbrėždamas į Velykų žvakę einamųjų
976 II(32) | splendet sanctior in te quam, Iesu, consecras primitiae surgentium (
977 I(14) | ipsum redemptorem nostrum Iesum Christum Dominum habemus:
978 IV | laimingam. Jis dairosi aplinkui ieškodamas žmonių, kuriems būtų reikalingas
979 III | naujosios Sandoros tautą ieškoti kelio į tobulą Bažnyčios
980 I | monotoniškas, nes pokalbis įgauna įvairius meilės tonus –
981 Prat | būtinybę, bet ir žmogui įgimtą poreikį „švęsti”. Tačiau
982 III | sekmadienio Eucharistijoje įgyjančius ypatingą iškilmingumą. Per
983 V | nuopelnų turtus, kad jie juos įgytų ir taptų kupini išganymo
984 IV | bendruomenės narių, bet ir įgyvendinama visos visuomenės atžvilgiu (114).
985 IV | Kristus atėjo tam, kad įgyvendintų naują „išėjimą”, atneštų
986 Prat | atsitikti, kad žmogus bus įkalintas tokiame siaurame horizonte,
987 III | mokinių susirinkimu per amžius įkūnijamas įvaizdis pirmykštės krikščionių
988 IV | tikinčiųjų gyvenime, pirmiausia įkvėpdama būdą, kaip praleisti likusį
989 I | 20, 8). Už kelių eilučių įkvėptajame tekste tai pagrindžiama
990 I | atminimą. Šis atminimas turėtų įkvėpti gyvybę visam religiniam
991 Prat | Daugelis įžvalgų bei jausmų, įkvėpusių šį laišką, subrendo per
992 II | užkalbintas šv. Tomas: „Įleisk čia pirštą ir apžiūrėk mano
993 V | paskutiniaisiais laikais, kad ir kaip ilgai jie truktų. Ne tik Bažnyčia,
994 IV | požiūriu džiaugsmas yra ilgalaikiškesnis bei labiau paguodžiantis;
995 V | švenčių šventė” buvo švenčiama ilgos vigilijos metu ir vėliau
996 IV | darbo sąlygų bei primestų ilgų darbo valandų, ypač skurdžiausiuose
997 Pab | istorijos Viešpats, yra ne mūsų iliuzijų karstas, bet vis naujos
998 Prat | džiaugsmu bei broliškumu ilsintis, teisingai suprantama tik
999 I | Tas pats Dievas, kuris ilsisi septintą dieną ir džiaugiasi
1000 Pab | tikrai dideli. Sekmadienis – imant visą jo reikšmių bei sąsajų
1001 II | džiaugsmo kaip Simeonas, imantis į savo rankas dieviškąjį
1002 IV | ligonių, senelių, vaikų, imigrantų, kurie kaip tik sekmadienį
1003 II | kvėpė į juos ir kalbėjo: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite
1004 III | pakankamai drąsos pasipriešinti imperatoriaus ediktui ir verčiau sutikdavo
1005 III | pirmojoje apologijoje, skirtoje imperatoriui Antoninui ir senatui, šv.
1006 IV | paprasčiausiai atsisakyti. Net žlugus imperijai, Susirinkimai niekada nesiliovė
1007 IV | ketvirtajame šimtmetyje Romos imperijos įstatymais buvo pripažintas
|