1007-broli | brouw-imper | imtos-legal | leidi-pagri | pagun-rastu | rasyd-teise | teisi-zymin
bold = Main text
Chapter, Paragraph grey = Comment text
1508 III | gavus vyskupijos vyskupo leidimą, sekmadieniais ir privalomų
1509 IV(99) | Bažnyčios apeigas knyga (leidimas sirų ir arabų kalbomis;
1510 IV(103) | entretiens, 5 – 6 Juillet 1897. Leidinyje: Oeuvres completes. Cerf-Desclee
1511 II | jiems pasirodė Jėzus ir leido save atpažinti Tomui, parodydamas
1512 IV | išnaudojimo. Bažnyčia, šimtmečiais leidusi sekmadienio poilsį apibrėžiančius
1513 IV | aplinkybėmis civilinė įstatymų leidyba atsižvelgtų į jų pareigą
1514 IV | savaitę bent vienos dienos, leidžiančios pasimėgauti galimybe kartu
1515 III | ir pačios maldos tonas, leidžiantis pajusti dėmesingumą visų
1516 II | Prisikėlusiuoju patirtį, leisdami save atgaivinti jo Dvasios
1517 Prat | paliudyta tų, kuriems buvo leista matyti prisikėlusį Viešpatį.
1518 IV | aprėpti gamtos stebuklus bei leistis būti pagaunamam tos nepaprastos
1519 I(12) | aspektais pasižymi ir giesmė Leka dodi: „Tavimi džiaugsis
1520 III | apostolorum, – ir uoliai lėkite į savo susirinkimą, nes
1521 III | Sandoros sakramente yra lemtingai svarbus jo paties tikėjimo
1522 V | atminimą. Ir, kai kalbama apie lemtingus tautos gyvenimui įvykius,
1523 Prat | pašventinti” sekmadienį būdavo lengviau dėl šioje praktikoje dalyvaujančių
1524 IV | tokia dvasia, mano pirmtakas Leonas XIII enciklikoje Rerum novarum
1525 IV(110) | 1891 gegužės 15): Acta Leonis XIII 11 (1891), 127 – 128.
1526 V | aplinkos kultūros ir ypač liaudiškojo pamaldumo vertybes, kad
1527 V | būdingos tam tikrai aplinkai liaudiškos bei kultūrinės tradicijos
1528 IV(107) | 12, 87; Codex Iustiniani, lib. 3, 12, 2, leid. P. Krueger,
1529 IV(99) | tekstą sirų kalba), Jounieh (Libanas) 1959, 38. ~
1530 Pab | gaivinanti mūsų tikėjimą, liejanti mūsų širdyse meilę ir atnaujinanti
1531 I | Mano Tėvas darbuojasi lig šiolei, todėl ir aš darbuojuosi” (
1532 I | Kristaus sugrįžimą. Jame buvo ligi galo įgyvendinta dvasinė
1533 III | tarnautojai, atnešantys ligoniams Eucharistiją, taip pat perduodantys
1534 IV | arba tarp pažįstamų yra ligonių, senelių, vaikų, imigrantų,
1535 IV | vargstančius žmones, aplankyti ligonius, aprūpinti maistu neturtingas
1536 III | 54. Tikintieji, kurie dėl ligos, neįgalumo ar kitos rimtos
1537 IV(114) | našles bei stokojančius dėl ligų ar kitų priežasčių, taip
1538 V | tęsiasi Kristuje, kuris, likdamas toks pats, viską atnaujina” (124).
1539 IV | alkstančiam, tada tuo, kas liko, gali papuošti ir altorių” (116). ~
1540 IV | Dievo diena” visam laikui liks tiesiogiai susieta su „žmogaus
1541 IV | įkvėpdama būdą, kaip praleisti likusį sekmadienio laiką. Juk jei
1542 Pab | besiveržiančią šio tikslo link, palaiko ir gaivina Dvasia.
1543 V | jėga galutinio išganymo linkme kryptingai stumia kūriniją,
1544 IV | savaitės dieną būkite visi linksmi”, – rašoma Didascalia apostolorum (100).
1545 Prat | yra Viešpaties duota, – linksminkimės ir džiūgaukime” (Ps 118,
1546 II | ir dėl šios priežasties linkusių išsaugoti senojo Įstatymo
1547 II | naktinėse pamaldose, kurios Rytų liturgijose parengia sekmadieniui ir
1548 III | veikliai dalyvauja tose pačiose liturginėse apeigose, ypač toje pačioje
1549 Prat | aprobuodamas Romos naująjį liturginį kalendorių bei bendrąsias
1550 V | Dabartiniai kanoniniai ir liturginiai nuostatai numato galimybę
1551 V | Susirinkimo, Bažnyčia norėjo per liturginius metus išskleisti visus Kristaus
1552 II | įvykis kiekvienais metais liturgiškai ypač pabrėžiamas Sekminių
1553 IV | o pasaulis džiūgaus. Jūs liūdėsite, bet jūsų liūdesys pavirs
1554 I | žodžiai bei daugelio mistikų liudijimai nesibaimina vartoti pasiskolintų
1555 II | kuriuos, pasak šv. Luko liudijimo (plg. 24, 27. 44 – 47),
1556 IV | dieną, kiek leidžia jėgos, liudyti džiaugsmą, kurį apaštalai
1557 III | ir pirmieji Prisikėlimo liudytojai, krikščionys, kurie kiekvieną
1558 III | tikėjimo skelbėjais bei liudytojais kasdieniame gyvenime. Šiuo
1559 III | atidengti Šventojo Rašto lobius” (62), todėl nutarė, kad
1560 V | 77. Tokia atminimo logika pagrindė visų liturginių
1561 Pab | bet vis naujos ateities lopšys, mums duota proga trumpas
1562 V(126) | Remiantis visuotine teise, lotyniškųjų apeigų Bažnyčioje privalomos
1563 II(22) | požymis aiškiai matomas lotynų liturginiame kalendoriuje,
1564 III | kaip pavyzdį pateikė šv. Lukas Apaštalų darbuose, kur apie
1565 II(32) | iugi laetitia dies prima. Lux divina caecis irradiat,
1566 IV | per brolišką agapę, kuri lydėjo Viešpaties vakarienę. „Taigi
1567 Pab | bei laukimo šūkiu Bažnyčia lydi bei remia žmonių viltį.
1568 III | skaitymas, kuris turėtų būti lydimas maldos bei derėti su Bažnyčios
1569 Pab | tvirtu tikėjimo įsitikinimu, lydimu suvokimo, jog sekmadienio
1570 V | atpirkimo slėpinius taip, lyg jie visą laiką vyktų dabartyje,
1571 V | apmąstyti slėpinį (128). Lygiai taip pat vyskupai turėtų
1572 II | parodyti sekmadienio ypatumus lyginant su žydų šabu. Šabo dieną
1573 II | Krikščionių sekmadienio lyginimas su Senojo Testamento šabo
1574 Prat | egzistencijai. ~Džiaugiuosi magisterinėmis intervencijomis bei pastoracinėmis
1575 Pab | džiaugsmą, pasisavindami Magnificat žodžius, kuriais apdainuojama
1576 V | Kristų, iš kurio jis semiasi maisto bei paskatų.
1577 III | Eucharistija Bažnyčią maitina ir formuoja: „Jei viena
1578 III | savaitinio ritmo atnaujinama bei maitinama, krikščioniškoji viltis
1579 III | klausytis gyvybės žodžio ir maitintis negendančiu dieviškuoju
1580 III | kad tikintieji apsčiau maitintųsi Dievo žodžiu, reikia dosniau
1581 II(31) | Plg. šv. Maksimas Turinietis. Sermo 44, 1:
1582 III | vyno pavidalais, ant kurių maldaujama išlieti Šventąją Dvasią,
1583 Prat | malonė, kurios turėtume maldauti ne tik norėdami pilnatviškai
1584 IV | priešingai, įpareigoja „meilės, maldingumo ir apaštalavimo darbams,
1585 III | jį paminint Eucharistijos maldoje. ~Įpareigodama bendruomenę
1586 III | Dievo garbinimu, kančiomis, maldomis ir darbais, su jo visa apimančia
1587 III | numatytiems skaitiniams bei maldoms iš Mišiolo, taip pat per
1588 III | Džiugus ir malonaus skambesio šventimas 50.
1589 I | visą laiką, glūdėjo Dievo maloniame žvilgsnyje, kai jis, užbaigęs
1590 Pab | nepermaldaujamoje laiko tėkmėje: „Jis maloningas iš kartos į kartą tiems,
1591 IV | pasitenkinimo bei trumpalaikio malonumo jausmais, dažnai trumpam
1592 IV | kalbėjau, kad jumyse būtų manasis džiaugsmas ir kad jūsų džiaugsmui
1593 IV | Buvau išalkęs, ir jūs manęs nepavalgydinote’ ir ‘Kiek
1594 II | Bažnyčios istorijai. Kaip galima manyti, kad ji toliau neženklins
1595 Pab | kreipiasi į Kristų šūkiu: „Maranata: ateik, mūsų Viešpatie!” (
1596 II(23) | liturgijoje (plg. M. Hayek. Maronite [Eglise], Dictionaire de
1597 III(77) | Dativi et aliorum plurimorum martyrum in Africa, 7, 9, 10: PL
1598 IV | skatinti siaurą „aukos davimo” mąstyseną, jis, priešingai, apeliuoja
1599 I | rankos, gerumui. ~„Dievas matė, kad tai gera” (Pr 1, 10.
1600 IV | į jiems būdingą matmenį: materialūs daiktai, dėl kurių taip
1601 IV(116) | Hom. in Math., 50, 3 – 4: PG 58, 508.
1602 IV | širdis atsiveria Bažnyčios matmenims. Tačiau apaštalo raginimą
1603 III | Dievo tautos eschatologinio matmens. Juk sekmadienis po sekmadienio
1604 III | Eucharistijoje glūdintis bažnytinis matmuo tampa tikrove visuomet,
1605 II(22) | dienos” požymis aiškiai matomas lotynų liturginiame kalendoriuje,
1606 V | laikas tampa amžino Dievo matu” (118). ~Naujajame Testamente
1607 III | tradicija šimtmetinė, kai mažėjant dvasininkams nebeįmanoma
1608 IV | padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte’ <…>.
1609 IV | kur krikščionys sudaro mažumą ir kalendoriuje numatyti
1610 I(13) | Heschel. The sabbath. Its meaning for modern man (22 ed. 1995),
1611 III(72) | plg. Pijus XII. Enciklika Mediator Dei (1947 lapkričio 20),
1612 Pab | krikščionis, kaip ir kiti žmonės, mėgaujasi savaitine poilsio diena,
1613 IV | atrasti bei intensyviai jomis mėgautis. Kaip diena, kurią žmogus
1614 I | pasaulis, vertas žavėjimosi bei mėgavimosi, tačiau drauge skirtas kultivuoti
1615 Prat | pareigos dėkoti Dievui bendrai meldžiantis su kitais bažnytinės bendruomenės
1616 III | muzikos – ir tekstų, ir melodijų – kokybe, kad šiandien siūlomi
1617 III | pačioje Eucharistijoje, melsdamasi ta pačia malda prie to paties
1618 III | studijuodami Šventąjį Raštą bei melsdamiesi, kad galėtų sąžiningai perduoti
1619 IV | pasninkavę ir Prisikėlimo ženklan melskitės stovėdami; be to, visais
1620 II | buvo susirinkę Vakarienės menėje. Sekminės yra ne tik pirmapradis
1621 V | skrodžia žmogaus laiką, mėnesius, metus, šimtmečius it rodyklės
1622 Prat | liturgijoje procentas yra itin menkas. Atrodo, jog daugelio tikinčiųjų
1623 IV | ilsėjęsis; jis sukūrė žvaigždes, mėnulį, saulę, ir dabar neperskaitau,
1624 Pab | nereikia nei saulės, nei mėnulio, nes jį apšviečia tviskanti
1625 Pab | Bažnyčios diena? ~Būtent į Švč. Mergelę Mariją žvelgia tikintieji,
1626 III | sveikinimą, praturtintą mesijine ramybės dovana, kurią jis
1627 Pab | turėtų atsakyti į iššūkius, metamus kultūros, kuri, laimei,
1628 V | kitų šventųjų minėjimus jų metinių dienomis, Bažnyčia švenčia
1629 IV | buvo net nenumatyta to meto valstybiniame kalendoriuje, –
1630 Prat | tęsčiau gyvą dialogą, kurį mielai palaikau su tikinčiaisiais. ~
1631 III | susirinkimų, suburiančių miesto ir kaimo krikščionis vienoje
1632 IV | nustatyta, kad teisėjai, miestų gyventojai ir įvairios amatininkų
1633 Prat | galima švęsti sekmadienį ir miestuose, ir nuošaliausiuose kaimuose.
1634 V | Šį kelią žmogus gali tik miglotai nujausti, tačiau krikščionys
1635 V(118) | Jonas Paulius II. Tertio millennio adveniente (1994 lapkričio
1636 III | tikinčiuosius, išsibarsčiusius po milžinišką teritoriją. Tačiau sunkių
1637 II | vietininkas Plinijus Jaunesnysis, minėjęs krikščionių paprotį „nustatytą
1638 V | kankinių ir kitų šventųjų minėjimus jų metinių dienomis, Bažnyčia
1639 III | širdies slaptumoje, viduje minėti Kristaus mirtį ir prisikėlimą.
1640 Prat | priešingai, kitose srityse dėl minėtų sociologinių sunkumų ir
1641 II | Petras skelbė susirinkusiai miniai, kad Kristus prisikėlė,
1642 III | tikėjimo srityje nesitenkina minimalia ar vidutiniška pasiūla,
1643 III(97) | kongregacija. Sacerdotium ministeriale (1983 rugpjūčio 6), III:
1644 II | intuicija pakišo Bažnyčiai mintį Viešpaties dienos labui
1645 IV | daug giliau: jam svetima mintis skatinti siaurą „aukos davimo”
1646 II | grąžindamas į gyvenimą ką tiktai mirusį jaunuolį Eutichą (plg. Apd
1647 II | pirmgimis” (Kol 1, 15) ir „mirusiųjų pirmgimis” (Kol 1, 18). ~
1648 I | numatyta ši Kristaus „kosminė misija”. Ši kristocentrinė perspektyva,
1649 Prat | derėtų pridurti, kad ne tik misijų kraštuose, bet ir seniai
1650 III(81) | Festis de praecepto diebus Missa audienda est”; kan. 1247,
1651 III(64) | Apaštališkoji konstitucija Missale Romanum (1969 balandžio
1652 I | Rašto žodžiai bei daugelio mistikų liudijimai nesibaimina vartoti
1653 III | kaip individai, bet ir kaip mistinio Kūno nariai, tapę Dievo
1654 Pab | sekmadienio, kai bus užbaigtas mistinis Dievo miestas, kuriam „apšviesti
1655 V | pasiduodamos amžinojo sugrįžimo mitui. Krikščioniškasis sekmadienis
1656 III | skaitiniams bei maldoms iš Mišiolo, taip pat per Eucharistijos
1657 III | savaitę rengiasi sekmadienio Mišioms ir iš anksto apmąsto Dievo
1658 III | laikotarpių – ypač, pavyzdžiui, mišparų šventimo – arba katechezei
1659 V | atsiskleidžia kaip natūralus modelis, padedantis suprasti bei
1660 I(13) | sabbath. Its meaning for modern man (22 ed. 1995), 3 – 24. ~
1661 II | Paulius atsisveikindamas mokė Troados tikinčiuosius, susirinkusius „
1662 III | atminimas. Kiekvieną Kristaus mokinį tai įpareigoja ir kitiems,
1663 II | atsinaujinančiu kiekvieno Kristaus mokinio „šiandien” patirtyje. Tikintieji,
1664 III | keliaujančius iš Emauso du mokinius, prie kurių kelyje prisiartino
1665 III | Susirinkimui išsiskirsčius, mokinys grįžta į savo įprastinę
1666 Pab | Lk 2, 19). Su Marija jie mokosi stovėti Kryžiaus papėdėje,
1667 III | eucharistinį susirinkimą ir mokydama juos laukti „dangiškojo
1668 Prat | Vatikano II Susirinkimas, mokydamas, jog sekmadienį „tikintieji
1669 Pab | klausydamiesi skelbiamo žodžio, mokydamiesi iš jos išsaugoti bei apsvarstyti
1670 IV | slėpinį, tikintieji leidžiasi mokyklon to, kuris pažadėjo: „Aš
1671 III | įtraukti į jiems patikėtų vaikų mokymo programas ir išaiškinti
1672 III | pravartu priminti, jog vaikus mokyti dalyvauti sekmadienio Mišiose
1673 IV | su kuriuo mokiniai sutiko Mokytoją: „Mokiniai nudžiugo, išvydę
1674 III | tėvai, padedami tikybos mokytojų, kurie turėtų įvesdinimo
1675 III | ribų išgyvenamiems dienos momentams – šeimos gyvenimui, socialiniams
1676 V | jis nuo pradėjimo pirmojo momento švenčiausiosios Mergelės
1677 III | su Eucharistijos šventimo momentu, kai jis iš tikrųjų vyksta
1678 IV | bei išganomųjų įsikišimų momentus, – laikas lieka atviras
1679 IV(107) | II, tit. 8, 1, leid. Th. Mommsen, 12, 87; Codex Iustiniani,
1680 V | nuotaiką, pertraukiančią dienų monotoniją. ~Pagrindiniai išganymo
1681 I | dialogas, tačiau jis ne monotoniškas, nes pokalbis įgauna įvairius
1682 Pab | paviršutiniškai, susigundydama moralės požiūriu abejotinomis pramogavimo
1683 III(80) | pasmerktą priešingą teiginį dėl moralinio įpareigojimo laikytis švenčių:
1684 II(32) | Christus infernum spoliat, mortem vincit et reconciliat summis
1685 I | misijos, kuria Dievas vyrui ir moteriai patikėjo užduotį ir atsakomybę
1686 Prat | nuostaba, kuri buvo apėmusi moteris, dalyvavusias Kristaus nukryžiavime,
1687 IV | padėtį daugybės vyrų bei moterų, dėl darbo vietų stokos
1688 Pab | trečiojo tūkstantmečio vyrai ir moterys prisikėlusį Kristų per susitikimą
1689 II | Bažnyčią ir verčia ją skirti motinišką dėmesį savo vaikų sąlygoms.
1690 Pab | Marijos pėdomis, ir jos motiniškas užtarimas suteikia maldai,
1691 Prat | dėl nepakankamos tikėjimo motyvacijos dalyvaujančiųjų sekmadienio
1692 IV | švęsti „Viešpaties dieną” motyvai tebegalioja, nors žydų šabo
1693 III | Kor 1, 20 – 22) ir kuris mumyse per Šventąją Dvasią nuaidi
1694 III | reikia rūpintis bažnytinės muzikos – ir tekstų, ir melodijų –
1695 IV | mylėtumėte, kaip aš jus mylėjau” (Jn 15, 10–12). ~Tad sekmadienio
1696 III | įsipareigojimą vienas kitą mylėti. Šis įsipareigojimas prisiimamas
1697 IV | įsakymas, kad vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus mylėjau” (Jn
1698 III | geriau pažįsta ir labiau myli Šventąjį Raštą (65). Čia
1699 Prat(6) | Plg. Motu proprio Mysterii paschalis (1969 vasario
1700 IV(115) | De Nabuthae, 10, 45: „Audis, dives,
1701 II | pasižymi ypatingu įsakmumu naktinėse pamaldose, kurios Rytų liturgijose
1702 III | bet ir kaip mistinio Kūno nariai, tapę Dievo tautos dalimi (38).
1703 Prat | bažnytinės bendruomenės nariais suvokimas. ~Be to, derėtų
1704 III | bendruomenė, suburdama visus savo narius „duonai laužyti”, tampa
1705 IV | raiškos formoms. ~Todėl natūralu, jog krikščionys siekia,
1706 V | sekmadienis atsiskleidžia kaip natūralus modelis, padedantis suprasti
1707 IV | man padarėte’ <…>. Kokia nauda, kad eucharistinis stalas
1708 III | tai rodo aplinkybės – būtų naudingos ir vaikų Mišios, švenčiamos
1709 I | iš faraono priespaudos. Naudojantis pranašų pamėgtu įvaizdžiu,
1710 I | Testamente atsiskleidžia naujai, galutinio „šabo poilsio” (
1711 V | miršta nuodėmei ir prisikelia naujam gyvenimui, tai tik dėl to,
1712 IV | kitų ir sėja istorijoje vis naujas blogio bei prievartos sėklas. ~ ~ ~
1713 III | sunkumais. Aplinka Evangelijos naujienai kartais yra tiesiog priešiška,
1714 III | nužengs šventasis miestas, naujoji Jeruzalė, išsipuošusi „kaip
1715 Prat | dieną” privalu švęsti ir naujomis mūsų laikų aplinkybėmis,
1716 II | ritmui nugalėjo, nes rėmėsi Naujuoju Testamentu ir buvo susieta
1717 I | žvilgsniu, kuris krypsta ne į naujus laimėjimus, bet, priešingai,
1718 IV(114) | perduodama vadovui, o jis šelpia našlaičius ir našles bei stokojančius
1719 IV(114) | jis šelpia našlaičius ir našles bei stokojančius dėl ligų
1720 I | žmogaus nuostabą kūrinijos neaprėpiamumo akivaizdoje ir garbinimo
1721 V | švenčiamas šventųjų atminimas neaptemdo centrinės Kristaus vietos,
1722 IV | kalendoriuje numatyti šventadieniai neatitinka sekmadienio, sekmadienis,
1723 IV | tvarinys yra geras, ir niekas neatmestina, kas priimama su padėka, –
1724 I | per jį atsirado, ir be jo neatsirado nieko, kas tik yra atsiradę” (
1725 IV | sekmadienio samprata, negalime neatsižvelgti į sunkią padėtį daugybės
1726 V | Dievo Gimdytoją Mariją, neatskiriamai susijusią su savo Sūnaus
1727 I | suvokus visą jo gilumą, yra neatskiriamas nuo jau pirmuose Šventojo
1728 II | ir paliesk mano šoną; jau nebebūk netikintis – būk tikintis” (
1729 Prat | matyti „dangaus” (7), taigi nebebus pajėgus švęsti net ir dėvėdamas
1730 Prat | siaurame horizonte, jog nebegalės matyti „dangaus” (7), taigi
1731 III | kai mažėjant dvasininkams nebeįmanoma garantuoti, kad kiekvienoje
1732 III | privalo dalyvauti Mišiose, nebent jie negalėtų to padaryti
1733 V | tiki Kristumi, žino, kad nebereikia laukti dar vieno išganymo
1734 IV | Taigi jūs susirinkę draugėn nebevalgote Viešpaties vakarienės, nes
1735 II | sulaukė naujos vilties, nebešvęsdami šabo, bet gyvendami pagal
1736 IV | teologija vis iš naujo ir niekad neblėstant nuostabai grąžina mus į
1737 II | normaliomis gyvenimo sąlygomis nebūtų atkirstas nuo gausaus malonės
1738 II | savaitinis dienų ritmas nebuvo žinomas visose Evangelijos
1739 Pab | Ecclesiae, ypatingu būdu nedalyvauti dieną, kuri vienu metu yra
1740 IV | privalu tenkinti šį poreikį nedarant žalos savo asmeninio bei
1741 I | Dieviškuoju poilsiu septintą dieną nedaroma užuominos apie neveikiantį
1742 III | 32), jie pajuto poreikį nedelsiant grįžti pas savo brolius
1743 IV(101) | džiaugsmo dieną atrodė nederama: plg. De corona 3, 4: CCL
1744 III | nevalia skatinti Mišių nedidelėms grupėms: svarbu ne tik garantuoti,
1745 III | sąjūdžiai, susivienijimai ir nedidelės vienuolių bendruomenės.
1746 III | Prisikėlusysis (plg. Jn 20, 19). Tame nedideliame mokinių branduolyje, Bažnyčios
1747 IV | Viešpaties, tavo Dievo, šabas: nedirbsi jokio darbo – nei tu, nei
1748 Prat | 35). Tai aidas iš pradžių nedrąsaus ir vėliau nenugalimo džiaugsmo,
1749 V | iniciatyvomis reikia siekti nedviprasmiško aiškumo, atmetant viską,
1750 III | kartais tekdavo priimti nedviprasmiškus bažnytinės teisės potvarkius.
1751 III | aiškinimu (67), reguliariai negaivina individo ir krikščioniškosios
1752 III | dalyvauti Mišiose, nebent jie negalėtų to padaryti dėl rimtos priežasties,
1753 IV | šalį, kai jis yra nuogas. Negarbink jo čia, šventykloje, apsirėdęs
1754 III | gyvybės žodžio ir maitintis negendančiu dieviškuoju maistu?” (75)
1755 IV | kuriuos dargi engdavo: „Ar negirdi, turtuoli, ką sako Viešpats?
1756 I | tiesiogiai siejasi ne su negyvais daiktais ir gyvūnais, bet
1757 III | Tikintieji, kurie dėl ligos, neįgalumo ar kitos rimtos priežasties
1758 Prat | tikrai būdingi ne vien neigiami aspektai. Jis atitinka ne
1759 III | tradicijos, kuri gali pasigirti neįkainojama paveldo šioje srityje verte. ~ ~ ~
1760 I | žmogus, šios tiesos nuolatos neįsisąmonindamas, negali veikti pasaulyje
1761 IV | kai mokslas bei technika neįsivaizduojamai padidino galią, kurią žmogus
1762 Pab | žodžius, kuriais apdainuojama neišsemiama Dievo gailestingumo dovana
1763 IV | Prisikėlęs Kristus Bažnyčiai yra neišsemiamo džiaugsmo šaltinis. Sekmadieninio
1764 IV | dienos” ir „žmogaus dienos” neišsprūdo iš akių Bažnyčios tėvams
1765 III | tenkančios diakonui bei neįšventintiems tikintiesiems (92). Tačiau
1766 V(126) | Gimdytoja, Švč. M. Marijos nekaltasis prasidėjimas, Švč. M. Marijos
1767 III | aukojama Mišiose, yra ir nekruvinu būdu aukojamas tas pats
1768 III | suprantama, kaip tokios neleidžia patenkinamai įvykdyti sekmadienio
1769 III | krikščionys, nors iš pradžių ir nemanė, kad tai būtina nustatyti
1770 III | Palaiminti, kurie tiki nematę!” (Jn 20, 29). Luko evangelijoje
1771 III | ankstyvaisiais laikais, nemažai žmonių, norinčių nuosekliai
1772 IV | nepasiturinčius?” (1 Kor 11, 20–22) Nemažiau griežti yra Jokūbo žodžiai: „
1773 IV | susirinkimą. Tačiau tam prireikia nemažų pastangų. Krikščionims yra
1774 II | krikščionių sekmadieniu. Tai kėlė nemenkų sunkumų krikščionims, norėjusiems
1775 III | nesvetinga. Tikinčiajam, jei jis nenori palūžti, reikalinga galimybė
1776 IV | pastangų. Krikščionims yra nenormalu, kai sekmadienis, šventės
1777 Prat | pradžių nedrąsaus ir vėliau nenugalimo džiaugsmo, kurį apaštalai
1778 Prat | savo pontifikato pradžios nenuilsdamas kartojau: „Nebijokite! Atverkite,
1779 IV | kuri, be to, buvo net nenumatyta to meto valstybiniame kalendoriuje, –
1780 III | pasauliečių gyvenime, jei įmanoma, nenumatyti ypatingų maldos laikotarpių –
1781 Pab | kiekvieną Bažnyčios dieną, nenuspėjamai ir dosniai dalydama savo
1782 IV | vargiai įmanoma patenkinti nenustačius per savaitę bent vienos
1783 Prat | tikintiesiems. Tai darydami seksime nenutrūkstama Bažnyčios Tradicija, kurią
1784 I | sutuoktuvinį” dialogą. Tai nenutrūkstantis meilės dialogas, tačiau
1785 Prat | Kristaus mokiniams pavesta nepainioti sekmadienio šventimo, kuris
1786 III(83) | 2181: „Kas sąmoningai nepaiso tos pareigos, sunkiai nusideda”. ~
1787 IV | Eucharistijoje. Kaip gali jie nepaisyti šio susitikimo, šio pokylio,
1788 Prat | sociologinių sunkumų ir galbūt dėl nepakankamos tikėjimo motyvacijos dalyvaujančiųjų
1789 II | dienų sekos atžvilgiu užima nepakartojamą ir transcendentinę vietą,
1790 IV | biblinę teologiją apie „šabą”, nepakenkiant sekmadienio krikščioniškam
1791 II | pasenti; sekmadienis yra nepaliaujamas būsimojo gyvenimo be pabaigos
1792 Pab | drauge su tikinčiaisiais nepaliauti stengusis, kad šios šventos
1793 III | Kristaus pažadas niekada nepaliovė skambėjęs Bažnyčioje, kuri
1794 Pab | broliškumo dovanomis yra nepamainoma paspirtis. ~
1795 IV | Dievo. Yra pavojaus, kad nepaprasta galia, kurią Dievas suteikė
1796 IV | leistis būti pagaunamam tos nepaprastos ir slėpiningos harmonijos,
1797 IV | kad po to paliktų širdyje nepasitenkinimą ar net kartėlį. Krikščioniškuoju
1798 IV | Dievo bažnyčią ir sugėdinti nepasiturinčius?” (1 Kor 11, 20–22) Nemažiau
1799 IV | Buvau išalkęs, ir jūs manęs nepavalgydinote’ ir ‘Kiek kartų tai padarėte
1800 IV | šv. Ambraziejus sakė: ji „nepažeidžiamu sutarimo bei meilės dėsnu”
1801 II | laiko, diena be pabaigos, nepažįstanti nei vakaro, nei ryto, nepraeinama
1802 Pab | Dievo gailestingumo dovana nepermaldaujamoje laiko tėkmėje: „Jis maloningas
1803 II | viso kulto centras. ~Šios nepertraukiamos ir visuotinės tradicijos
1804 IV | pagerbti Kristaus kūną? Nepraeik pro šalį, kai jis yra nuogas.
1805 II | nepažįstanti nei vakaro, nei ryto, nepraeinama amžinybė, kuri negali pasenti;
1806 III | sakramentu Bažnyčios slėpinys nepranokstamai skelbiamas, patiriamas ir
1807 III | sekmadienio Mišių šventimas, nepriklausomai nuo to, ar jos švenčiamos
1808 I | žmonėmis, kuriems buvo suteikta neprilygstama, bet sykiu rizikinga laisvės
1809 I | ir žemėje, kas regima ir neregima, <…>, – visa sutverta per
1810 Pab | miestas, kuriam „apšviesti nereikia nei saulės, nei mėnulio,
1811 III(96) | kongregacija. Sekmadienio Mišių nesant kunigo šventimo vadovas
1812 IV | prie mano kojų’. Argi jūs nesate šališki, argi netampate
1813 Prat | Akivaizdu, jog dar visai neseniai krikščioniškosios tradicijos
1814 IV | 68. Kad pats poilsis nesibaigtų tuštumu ar nevirstų nuobodumo
1815 I | daugelio mistikų liudijimai nesibaimina vartoti pasiskolintų iš
1816 IV | lankydami bažnyčią, bet nesidalydami savo gėrybėmis su vargšais,
1817 I | prigimtimi yra nuolatinis; Dievas nesiliauja veikęs, kaip primena pats
1818 Pab | bendruomenės gyvenime, reguliariai nesimaitindamas Dievo žodžiu bei eucharistine
1819 IV | Jn 16, 20). Argi jis pats nesimeldė, kad mokiniai turėtų „džiaugsmo
1820 II | pareiškė, jog Bažnyčia „nesipriešina tik tiems, kurie gerbia
1821 III | kurie Viešpaties dieną nesirenka klausytis gyvybės žodžio
1822 III | jog ji tikėjimo srityje nesitenkina minimalia ar vidutiniška
1823 V | aiškumo, atmetant viską, kas nesuderinama su Kristaus Evangelija.
1824 IV | veiklos bei darbų, kurie nesuderinami su sekmadienio pašventinimu,
1825 IV | sekmadienio Mišios jokiu būdu nesulaiko nuo artimo meilės pareigų,
1826 Pab | palaikydami tarpusavio ryšius ir nesulaukdami pagalbos iš struktūrų bei
1827 III | šviesoje ir padėkoti jam už nesuskaičiuojamas dovanas šlovinant jį per
1828 II | kalendoriaus švenčių dienos nesutapdavo su krikščionių sekmadieniu.
1829 IV | ir labiau įsipareigojant nesuteikus Viešpaties dienai ryškesnio
1830 III | būna dažniau – abejinga ir nesvetinga. Tikinčiajam, jei jis nenori
1831 IV | jūs nesate šališki, argi netampate kreivais sumetimais besivadovaujantys
1832 IV | Viešpaties dienai dar nė netapus poilsio diena – kuri, be
1833 IV | visuomenėse būna pernelyg daug neteisingumo bei žmogaus išnaudojimo.
1834 IV | labiau paguodžiantis; jis netgi gali, kaip liudija šventieji (103),
1835 I | tonus – nuo įprastinių ir netiesioginių iki intensyviausių, – kai
1836 II | paliesk mano šoną; jau nebebūk netikintis – būk tikintis” (Jn 20,
1837 I | antropomorfizmu. ~Būtų banalu ir netinkama Dievo „poilsį” aiškinti
1838 IV | žygdarbiu. Dabar jie galėdavo netrukdomi pasišvęsti bendrai maldai (108). ~
1839 V | gyvybiškai svarbi. Tačiau netruko nusistovėti ir kitas ritmas –
1840 III | apskritai, nepaisant sunkumų, netrūksta ir teigiamų bei viltingų
1841 IV | vien kaip garbinimo dieną, neturėdami galimybių susieti su ja
1842 Pab | ji artinasi prie pabaigos neturinčio sekmadienio, prie dangiškosios
1843 III | kunigo ~53. Išlieka parapijų, neturinčių kunigo, kuris sekmadienį
1844 IV | pašventinti” sekmadienį neturint pakankamai laisvalaikio. ~
1845 IV | o kitas nusigeria. Argi neturite savo namų pavalgyti ir išgerti?
1846 IV | ligonius, aprūpinti maistu neturtingas šeimas, skirti keletą valandų
1847 IV | Pauliaus paakintą rinkliavą neturtingoms Judėjos bendruomenėms. Per
1848 I(12) | 9 ir XI, 8 (plg. Jacob Neusner. Genesis Rabbah. Atlanta
1849 Pab | apaštališkąjį laišką. Nė kiek neužtemdydama pagrindinės Kristaus ir
1850 III | bei išgyventi šį buvimą, neužtenka pavieniui melstis ir savo
1851 III | savaitės dieną ir vyskupui nevadovaujant. Tai išreiškiama jį paminint
1852 I | nedaroma užuominos apie neveikiantį Dievą, bet pabrėžiama to,
1853 I | aiškinti kaip savotišką Dievo „neveikimą”. Iš tiesų davęs pradžią
1854 IV | darbo vietų stokos priverstų neveikliai praleisti ir darbo dienas. ~
1855 V | skaičius įvairiose epochose yra nevienodas ir priklauso nuo socialinės
1856 IV | poilsis nesibaigtų tuštumu ar nevirstų nuobodumo šaltiniu, dvasiškai
1857 III | reiklius Kristaus žodžius: „Jei neši dovaną prie aukuro ir ten
1858 IV | pėdomis to, kuris atėjo nešti „gerąją naujieną vargdieniams”, „
1859 II | galima manyti, kad ji toliau neženklins jos ateities? Problemos,
1860 IV | teologija vis iš naujo ir niekad neblėstant nuostabai grąžina
1861 IV | Dievo tvarinys yra geras, ir niekas neatmestina, kas priimama
1862 I | nuopolio, pradedančio pasaulyje niūrią nuodėmės bei mirties istoriją,
1863 II(27) | Domine, praestitisti nobis pacem quietis, pacem sabbati,
1864 V | Kaip sakoma šv. Paulino Noliečio giesmėje, „viskas praeina,
1865 IV(117) | Plg. Šv. Paulinas Nolietis. Epist. 13, 11 – 12a Pamachijui:
1866 IV(115) | Et tu ad ecclesiam venis, non ut aliquid largiaris pauperi,
1867 II | paplitusią terminologiją, norėdamas pažymėti, jog krikščionys
1868 Pab | Šventosios Dvasios vaidmens norėjau, kad paraginimas iš naujo
1869 II | nemenkų sunkumų krikščionims, norėjusiems laikytis Viešpaties dienos
1870 II | ir pirmiausia dėl to, kad norėta reaguoti į krikščionių,
1871 Prat | kuriuos atkreipti dėmesį norėtume šiame laiške. ~Sekmadienis
1872 II | savo raštuose bei skelbdami noriai pabrėžia apologetai ir Bažnyčios
1873 III | laikais, nemažai žmonių, norinčių nuosekliai gyventi pagal
1874 III | šventimas. ~Kristaus mokiniams, norintiems deramai skelbti bei išgyventi
1875 IV | pavalgyti ir išgerti? O gal norite paniekinti Dievo bažnyčią
1876 II | vienas iš jos tikinčiųjų normaliomis gyvenimo sąlygomis nebūtų
1877 III(56) | Haec est vista nostra, ut desiderando exerceamur”:
1878 I(14) | sabbatum ipsum redemptorem nostrum Iesum Christum Dominum habemus:
1879 III(45) | Communio aspektų Communionis notio (1992 gegužės 28), 11 –
1880 V(124) | durat in Christo qui cuncta novat, dum permanet ipse”: CSEL
1881 III | mumyse per Šventąją Dvasią nuaidi taip, kad tai, ką išgirstame,
1882 IV | sutiko Mokytoją: „Mokiniai nudžiugo, išvydę Viešpatį” (Jn 20,
1883 II | ištikimybė savaitės ritmui nugalėjo, nes rėmėsi Naujuoju Testamentu
1884 V | sekmadieniais ir šventadieniais – ne nukentėtų, bet būtų turtingesnis (130). ~ ~
1885 IV | kad eucharistinis stalas nukrautas aukso taurėmis, jei Jis
1886 II | susirenkama šią dieną, Bažnyčia, nukreipdama savo žvilgsnį į Kristų bei
1887 V | šimtmečius it rodyklės strėlė, nukreipta į Kristaus sugrįžimo tikslą.
1888 Prat | moteris, dalyvavusias Kristaus nukryžiavime, kai jos, „labai anksti,
1889 IV | ne kas kitas, o Kristus, nukryžiuotas ir prisikėlęs, ateina tarp
1890 V | galia prisikėlė iškankintas Nukryžiuotojo kūnas ir savo ruožtu tapo
1891 IV(114) | savo nuožiūra, kiek yra numatęs; kas surinkta, perduodama
1892 I | pasaulio atbaigos išankstinis numatymas. Ką Dievas atliko per Kūrimą
1893 I | aušroje Dievo plane buvo numatyta ši Kristaus „kosminė misija”.
1894 III | pirmenybę teikdami tai dienai numatytiems skaitiniams bei maldoms
1895 IV | visuotinio Išganymo, kurį atliko numiręs bei prisikėlęs Kristus,
1896 V | galimybę labiau įsigilinti į numirusio ir prisikėlusio Kristaus
1897 IV | nesibaigtų tuštumu ar nevirstų nuobodumo šaltiniu, dvasiškai praturtintų,
1898 III | pastoraciškai, savomis iniciatyvomis nuodugniau išsiaiškinę biblinius tekstus,
1899 II | samprata paskatino taip pat nuodugniems teologiniams tyrinėjimams,
1900 IV | Nepraeik pro šalį, kai jis yra nuogas. Negarbink jo čia, šventykloje,
1901 IV | jis kenčia dėl šalčio ir nuogumo. Jis, kuris pasakė: ‘Tai
1902 II | įvykis, bet ir slėpinys, nuolat gaivinantis Bažnyčią (34).
1903 III | realiai, substanciškai bei nuolatinai esantis per jo Kančios bei
1904 V | Viešpaties didžių darbų ir nuopelnų turtus, kad jie juos įgytų
1905 I | sukurto žmogaus didybės ir jo nuopolio, pradedančio pasaulyje niūrią
1906 III | nemažai žmonių, norinčių nuosekliai gyventi pagal savo tikėjimą,
1907 IV | naujo ir niekad neblėstant nuostabai grąžina mus į slėpiningą
1908 III | šeimos išgyvena vieną iš nuostabiausių savo tapatybės bei „užduoties”
1909 I | kaip tai nusakoma vienoje nuostabioje Ozėjo knygos vietoje: „Sudarysiu
1910 Prat | prisikėlusį Viešpatį. Tai nuostabus įvykis, ne tik absoliučiai
1911 II | tapo teisiškai įtvirtinta nuostata: Viešpaties diena teikė
1912 III | derantys su liturginiais nuostatais, privalu garantuoti, kad
1913 V | sukaktys kelia šventišką nuotaiką, pertraukiančią dienų monotoniją. ~
1914 III | Jeruzalė, išsipuošusi „kaip nuotaka savo sužadėtiniui” (Apr
1915 Prat | sekmadienį ir miestuose, ir nuošaliausiuose kaimuose. Ir priešingai,
1916 IV(114) | turi ir nori, aukoja savo nuožiūra, kiek yra numatęs; kas surinkta,
1917 III | kodekse tai patvirtinama nurodant, kad „sekmadienį ir kitomis
1918 III(82) | kodeksas. Kan. 881 § 1: nurodoma, kad „tikintieji įpareigoti
1919 I | pagundoms dievinti pasaulį, nurodomas kaip vienintelis Viešpats.
1920 I | Apreiškimo skelbiamo bei nurodomo santykio su Dievu esmine
1921 I | pašventino” (20, 11). Prieš nurodydamas, ką reikėtų daryti, įsakymas
1922 IV | 71. Apaštalų nurodymai jau pirmaisiais šimtmečiais
1923 III | pritaikytais potvarkiais bei nurodymais (96). Tačiau tikslas visada
1924 III | ir galiausiai duotas nurodymas, kad laikas, tinkamas sekmadienio
1925 III | švenčiamos paisant įvairių nurodymų, kuriuos numato liturgijos
1926 IV | gyvenimą pagal Evangelijos nurodymus. Tada sekmadienio ir šventadienio
1927 I | Testamente. Štai kaip tai nusakoma vienoje nuostabioje Ozėjo
1928 III(83) | nepaiso tos pareigos, sunkiai nusideda”. ~
1929 IV | vienas lieka alkanas, o kitas nusigeria. Argi neturite savo namų
1930 V | buvo paaukotas „dėl mūsų nusikaltimų” ir prikeltas „mums nuteisinti” (
1931 V | švenčiamas Šventosios Dvasios nusileidimas ant drauge su Marija susirinkusių
1932 III | pakartojant „taip” atnaujinti savo nusistatymą būti ištikimai Dievui bei
1933 V | gyvybiškai svarbi. Tačiau netruko nusistovėti ir kitas ritmas – liturginių
1934 III | kad jie yra deramai tam nusiteikę ir, jei jaučiasi padarę
1935 IV | mokinių, kad juos kartu nusivestų į savo Prisikėlimo atnaujinimą.
1936 III | apiplėšimo, per kurį Kristus „nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties,
1937 III | tikėjimą prisikėlimu bei nuskinti jo pažadėtosios palaimos
1938 I | elementą, sykiu leisdamas nuspėti jos deramą sampratą bei
1939 III | Susirinkimas taip pat nustatė: norint, „kad tikintieji
1940 Prat | šventiškas šios dienos pobūdis nustatomas įstatymais, visuomeninių
1941 IV | Iš 20, 8), tai poilsis, nustatytas jo pašventintai dienai pagerbti,
1942 II | turėdavo laikytis Įstatymo nustatyto poilsio. Iš pradžių apaštalai,
1943 IV | grąžina šios dienos – nustatytos, kad būtų gerbiamos ir Dievo,
1944 IV | sekmadienio „vykdymo”, jam ir nustojo galios. Šiuos motyvus, iškilmingai
1945 IV | pasikartojančių Velykų džiaugsmą: „Nustokite pasninkavę ir Prisikėlimo
1946 V | nusikaltimų” ir prikeltas „mums nuteisinti” (plg. Rom 4, 25; 6, 3–11).
1947 IV | vergavimo nuodėmei, kuri nutolina žmogų nuo Dievo, taip pat
1948 I | tiesiog koks nors darbo nutraukimas, bet iškilmingas Dievo atliktų
1949 I | varginančio darbo ritmo nutraukimu, vaizdžiai dar vadinamu „
1950 IV | amatininkų korporacijos gali nutraukti darbą „saulės dieną” (107).
1951 II | prisikėlusio Kristaus pergalės nušviestos dienos, tema randama taip
1952 III | nauja žeme, kai iš dangaus nužengs šventasis miestas, naujoji
1953 Prat | daugelio tikinčiųjų sąmonėje nyksta ne tik Eucharistijos išskirtinės
1954 II(23) | Šv. Grigalius Nysietis. De castigatione: PG 46,
1955 III(93) | Lumen gentium, 10: „in oblationem Eucharistiae concurrunt”. ~
1956 II(28) | CSEL 34, 188: Ita ergo erit octavus, qui primus, ut prima vita
1957 IV(103) | Juillet 1897. Leidinyje: Oeuvres completes. Cerf-Desclee
1958 III(86) | 1957), 177 – 178. Sanctum Officium. Instrukcija dėl eucharistinio
1959 Pab | pontifikato metų, gegužės 31-oji, Sekminės ~ ~Jonas Paulius
1960 III(81) | universa Ecclesia sunt <…> omnes et singuli dies dominici”. ~
1961 V(124) | Carm. XVI, 3 – 4: “Omnia praeterunt, sanctorum gloria
1962 IV(109) | šimt. daug sinodų uždraudė opera ruralia. Valstybiniai įstatymai
1963 III(49) | Plg. Šv. Kiprijonas. De orat. Dom., 23: PL 4, 553; De
1964 IV | jame kiekvienąkart bus kuo oresnis bei šventiškesnis! Juk ne
1965 Prat | pačios pilietinės visuomenės organizacijos, kur sekmadieninis poilsis
1966 IV | jų sąžinė įpareigoja taip organizuoti sekmadienio poilsį, kad
1967 III | įvykdyti priesaką. Į tai orientuoti Bažnyčios teisės potvarkiai,
1968 II(26) | 24, 138: PG 6, 528. 793; Origenas. Comm. in Ps 118, 1: PG
1969 Pab | šia prasme galima priminti Origeno įžvalgą, kad tobulas krikščionis „
1970 IV | pat žmogaus pirmumas bei orumas visuomeninio bei ekonominio
1971 IV | atsipalaidavimą, reikalaujamus žmogaus orumo, artimai susijusio su religiniais,
1972 V | labai taikliai pritaiko 2-osios psalmės ištarmę Kristaus
1973 III(46) | grupei (1998 kovo 17), 4: Osservatore Romano (1998 kovo 18), 4. ~
1974 I | priešais sužadėtinę (plg. Oz 2, 16 – 24; Jer 2, 2; Iz
1975 I | nusakoma vienoje nuostabioje Ozėjo knygos vietoje: „Sudarysiu
1976 II | slėpinys buvo vaizdžiai paaiškintas remiantis tais Rašto tekstais,
1977 IV | Čia kalbama apie Pauliaus paakintą rinkliavą neturtingoms Judėjos
1978 III | kartą pats save kruvinu būdu paaukojo ant kryžiaus altoriaus” (70).
1979 III | plg. Ef 1, 10), kad būtų paaukota Dievui Tėvui, iš kurio visa
1980 V | tik dėl to, kad Jėzus buvo paaukotas „dėl mūsų nusikaltimų” ir
1981 Prat | Jumis sekmadienio prasmę ir pabrėždamas, kodėl jį kaip tikrąją „
1982 Prat | Paulius VI iš naujo pabrėžė tai, aprobuodamas Romos
1983 III | veikliai dalyvauja tose pačiose liturginėse apeigose, ypač
1984 I | su laukiniais žvėrimis, padangių paukščiais ir žemės ropliais.
1985 II | pasiūlytą jam per krikštą ir padariusį jį Kristuje nauju žmogumi. „
1986 I | dieną ypatingu palaiminimu „padaro šventą” ir „savo diena”
1987 IV | visą jos reikšmę: „Šabas padarytas žmogui, ne žmogus šabui” (
1988 V | prisiimti žmogaus būtį, kad padarytų mus savo dieviškumo dalininkais. ~
1989 I | vėl tampa geras tada, kai padedamas malonės grįžta pas tą, kuris
1990 Prat | autentiškos dvasinės brandos, padedančios krikščionims „būti patiems
1991 V | kaip natūralus modelis, padedantis suprasti bei švęsti tuos
1992 III | darydamas jį džiaugsmingu, padėkos bei vilties kupinu įvykiu,
1993 III | apmąstyti juos Dievo šviesoje ir padėkoti jam už nesuskaičiuojamas
1994 IV | negalime neatsižvelgti į sunkią padėtį daugybės vyrų bei moterų,
1995 V | socialinės bei ekonominės padėties, šventadienių įsišaknijimo
1996 Prat | 5. Padėtis šiuo požiūriu šiandien yra
1997 IV | technika neįsivaizduojamai padidino galią, kurią žmogus reiškia
1998 III | Jie pažino jį, kai jis „paėmė duoną, sukalbėjo palaiminimą,
1999 III | transliacijos yra vertinga pagalba, pirmiausia tada, kai ją
2000 Prat | reiškinys, kuriam, kiek jis pagarba autentiškoms vertybėms gali
2001 IV | stebuklus bei leistis būti pagaunamam tos nepaprastos ir slėpiningos
2002 II | apie Viešpaties prisikėlimu pagerbtą šventąjį sekmadienį, pirmąjį
2003 I | pasakojimą apie Kūrimą bei pagilinti „šabo” teologiją. ~ ~ ~
2004 V | Sūnus, šiandien aš tave pagimdžiau” (plg. Apd 13, 33). Kaip
2005 III | kurių tikimasi. Todėl itin pagirtinos iniciatyvos, kuriomis parapijų
2006 III | švęsti sekmadienį tikrąjį pagrindą. Šiuo požiūriu – jei tai
2007 II | šventimas dėl patiems tikėjimo pagrindams svarbių reikšmių bei matmenų,
2008 III | labui (91). Būtent tai yra pagrindas skirtumo – didesnio nei
2009 V | 77. Tokia atminimo logika pagrindė visų liturginių metų suskirstymą.
2010 Prat | parodyti kiekvienai kartai pagrindinę istorijos ašį, į kurią remiasi
2011 Pab | laišką. Nė kiek neužtemdydama pagrindinės Kristaus ir jo Dvasios vietos,
2012 V | pertraukiančią dienų monotoniją. ~Pagrindiniai išganymo įvykiai, kuriais
2013 I | eilučių įkvėptajame tekste tai pagrindžiama primenant Dievo darbus: „
2014 Prat | gilius, Bažnyčios priesaką pagrindžiančius doktrininius motyvus, kad
2015 III | reiškusi šią sąžinės pareigą, pagrįstą vidiniu poreikiu, kurį taip
|