1007-broli | brouw-imper | imtos-legal | leidi-pagri | pagun-rastu | rasyd-teise | teisi-zymin
bold = Main text
Chapter, Paragraph grey = Comment text
2016 I | priešingai vis pasikartojančioms pagundoms dievinti pasaulį, nurodomas
2017 IV | ilgalaikiškesnis bei labiau paguodžiantis; jis netgi gali, kaip liudija
2018 V | vigilijos metu ir vėliau pailginta penkiasdešimčia dienų iki
2019 IV | sukūrusiam kūrinį, kur galėjo pailsėti. Jis sukūrė dangų, tačiau
2020 IV | duotum vargšui, bet kad paimtum” (115). Šv. Jonas Krizostomas
2021 IV | šaknis. Šio džiaugsmo nevalia painioti su paviršutiniško pasitenkinimo
2022 III | vaikų Mišios, švenčiamos paisant įvairių nurodymų, kuriuos
2023 IV | visą išradingumą, kuriam pajėgi krikščioniškoji meilė? Pasikviesti
2024 II | doktrininę bei simbolinę vertę, pajėgią atspindėti visą krikščioniškojo
2025 III | centrinėje vietovėje, kurią pajėgtų pasiekti įvairios, taip
2026 I | su juo taip, kad, viską pajungus žmogui, Dievo vardas būtų
2027 Prat | patyrė du mokiniai iš Emauso, pajutę savo širdžių užsidegimą,
2028 III | plg. Lk 24, 30–32), jie pajuto poreikį nedelsiant grįžti
2029 III | 8; 24, 3. 7), raginama pakartojant „taip” atnaujinti savo nusistatymą
2030 IV(117) | maistą varguoliams, tarsi pakartojo evangeliškąjį duonos padauginimo
2031 I | šabo poilsiu, randama ir Pakartoto Įstatymo knygoje (5, 12 –
2032 IV | Tad sekmadieniu šabas ne „pakeičiamas”, bet įgyvendinamas ir tam
2033 II | ir apžiūrėk mano rankas. Pakelk ranką ir paliesk mano šoną;
2034 II | tik pastoracinė intuicija pakišo Bažnyčiai mintį Viešpaties
2035 Prat | galėtų jį išgyventi visiškai paklusdami Šventajai Dvasiai. ~
2036 I | įžengti, sekant jo sūniškojo paklusnumo pėdomis, kviečiama Dievo
2037 Pab | susirinkimas, kai visa bendruomenė paklūsta Prisikėlusiajam, kuris ją
2038 II | ir šios dienos šventimą pakreipti į Kristų, tikrąją žmonijos „
2039 II | paverčia jį diena, kurią pakrikštytasis, iš naujo atgaivinęs krikšto
2040 II | kurie priėmė jo žodį, buvo pakrikštyti” (Apd 2, 41). Tai buvo Bažnyčios
2041 III | darbuose, kur apie pirmuosius pakrikštytuosius rašoma: „jie ištvermingai
2042 Prat | visus norėčiau primygtinai pakviesti iš naujo atrasti sekmadienį:
2043 II | Kristuje nauju žmogumi. „Su juo palaidoti krikšte, jūs tikėjimu jame
2044 Prat | gyvą dialogą, kurį mielai palaikau su tikinčiaisiais. ~
2045 Pab | išsisklaidę, ne be sunkumų palaikydami tarpusavio ryšius ir nesulaukdami
2046 Pab | krikščioniškajam gyvenimui palaikyti, įgyja vertę ir kaip liudijimas
2047 V | iki Viešpaties atėjimo bei palaimingosios vilties laukimo. Minėdama
2048 IV | esmės paženklinta dieviškojo palaiminimo (plg. Pr 2, 3), kuris ją,
2049 III | pažadėtosios palaimos vaisius: „Palaiminti, kurie tiki nematę!” (Jn
2050 III | nuskinti jo pažadėtosios palaimos vaisius: „Palaiminti, kurie
2051 IV | labiau sureguliuoti norint palengvinti jos naštą bei visiems sudaryti
2052 IV | kuris pažadėjo: „Aš jums palieku ramybę, duodu jums savo
2053 II | rankas. Pakelk ranką ir paliesk mano šoną; jau nebebūk netikintis –
2054 III | brolis turi šį tą prieš tave, palik savo atnašą tenai prie aukuro,
2055 III | susirinkime. „Viešpaties dieną palikite viską, – raginama, pavyzdžiui,
2056 IV | emocionalumą, kad po to paliktų širdyje nepasitenkinimą
2057 II | popiežius Inocentas I (15), taip paliudydamas, kad praktika, išsirutuliojusi
2058 Prat | šviesoje, tačiau istoriškai paliudyta tų, kuriems buvo leista
2059 Prat | pasirengusiems įtikinamai paliudyti juose gyvenančią viltį (
2060 III | Tikinčiajam, jei jis nenori palūžti, reikalinga galimybė tikėtis
2061 IV(117) | Nolietis. Epist. 13, 11 – 12a Pamachijui: CSEL 29, 92 – 93. Romos
2062 II | ypatingu įsakmumu naktinėse pamaldose, kurios Rytų liturgijose
2063 II | Viešpaties dienai priskiria pamaldus mąstymas bei pastoracinė
2064 I | darbų juto pats Kūrėjas, pamatęs, kad visa, ką jis padarė, „
2065 Prat | 3. Pamatinę sekmadienio reikšmę, nuolatos
2066 I | priespaudos. Naudojantis pranašų pamėgtu įvaizdžiu, būtų galima pasakyti,
2067 III | bendruomenė sukviečiama paminėti Viešpaties prisikėlimo dieną.
2068 III | nevadovaujant. Tai išreiškiama jį paminint Eucharistijos maldoje. ~
2069 Prat(9) | Pamokslas perimant pontifikatą (1978
2070 III | šventimą, labiau yra ne pamokymo bei katechezės laikas, bet
2071 IV | slėpinyje. Kūrimo šventimas ne panaikinamas, bet, priešingai, praplečiamas
2072 II(32) | summis ima (II savaitė). Panašių posakių galima rasti išverstuose
2073 I | pagal Dievo paveikslą bei panašumą sukurto žmogaus didybės
2074 IV | ir išgerti? O gal norite paniekinti Dievo bažnyčią ir sugėdinti
2075 V | Velykų šventės šventimas, papildęs savaitines Velykas, suteikė
2076 III | Eucharistijos dovanai ir ją papildytų? ~Šis gana tradicinis „sekmadienio
2077 IV | aiškindamas mums tuomet paplitusį Bažnyčios supratimą, taip
2078 II | rašydamas pagonims, vartoja paplitusią terminologiją, norėdamas
2079 IV | istorijos faktu, kurio ji galėtų paprasčiausiai atsisakyti. Net žlugus imperijai,
2080 III | reikalaujančiomis, kad Eucharistija, paprastomis dienomis švenčiama kitose
2081 III | pastoracinė išmintis ir vietiniai papročiai, derantys su liturginiais
2082 III(82) | potvarkiais ar teisėtais papročiais, Dievo šlovinime”. ~
2083 IV | tada tuo, kas liko, gali papuošti ir altorių” (116). ~Šiais
2084 IV | dieną (plg. Mt 12, 9–14 ir paralel. pasak.) tikrai ne dėl to,
2085 III | krikščionių bendruomenės paramos. Štai kodėl jis turėtų būti
2086 Prat | per mano vizitus į Romos parapijas, kurias, pradėjęs Romos
2087 III | laikas, tinkamas sekmadienio pareigai atlikti, prasideda jau šeštadienio
2088 IV | nesulaiko nuo artimo meilės pareigų, bet, priešingai, įpareigoja „
2089 II | kalendorinių sistemų pokyčius pareiškė, jog Bažnyčia „nesipriešina
2090 IV | be meilės! Pats Jėzus tai pareiškia, susiedamas „naująjį įsakymą”
2091 Prat | laišką, vildamasis per tai paremti jūsų pastangas šioje taip
2092 II | kurios Rytų liturgijose parengia sekmadieniui ir į jį įvesdina.
2093 V | Velykų šventė, kuri po parengiamojo pasninkavimo kaip „švenčių
2094 Prat | primenama Velykų žvakės parengimo apeigomis įspūdingoje Velyknakčio
2095 III | tikinčiųjų gyvenimui būtina parengti itin rūpestingai. Formomis,
2096 IV | praktikoje atitinkamų judesių parinkimu (101). Šv. Augustinas, aiškindamas
2097 IV(103) | Cerf-Desclee de Brouwer, Paris 1992, 1024–1025. ~
2098 III | šimtmečių iki mūsų dienų yra parodę kunigai ir tikintieji, vykdydami
2099 IV | bendruomeninio tikėjimo, parodomo Viešpaties dienos šventimu
2100 III | negu kada nors anksčiau parodydama, jog ji tikėjimo srityje
2101 I | tekstą, kuriame aiškiai parodyta, kad visa be išimties tikrovė
2102 I | galutinai išryškės tik per parusia, šlovingąjį Kristaus sugrįžimą.
2103 V | akių paskutiniajai dienai, paruzijos dienai, kuri tam tikra prasme
2104 I | sukurtu pirmuoju bibliniu pasakojimu apie Kūrimą – gimė „šabas”,
2105 I | pamėgtu įvaizdžiu, būtų galima pasakyti, jog Dievas ir vienu, ir
2106 I | pavyzdys žmonėms, tai tas pat pasakytina ir apie jo „poilsį”: „Jis
2107 II | kalendorių atsižvelgiant į pasaulietiškų kalendorinių sistemų pokyčius
2108 Prat(3) | In die dominica Paschae II, 52: CCL 78, 550. ~
2109 II | nepraeinama amžinybė, kuri negali pasenti; sekmadienis yra nepaliaujamas
2110 III | grįžti pas savo brolius ir pasidalyti su jais susitikimo su Viešpačiu
2111 III | senatui, šv. Justinas su pasididžiavimu aprašė krikščioniškąją sekmadienio
2112 V | laiko ritmą, kartais galbūt pasiduodamos amžinojo sugrįžimo mitui.
2113 III | vietovėje, kurią pajėgtų pasiekti įvairios, taip pat toli
2114 III | bažnytinės tradicijos, kuri gali pasigirti neįkainojama paveldo šioje
2115 I | Kūrėjui, kuris, priešingai vis pasikartojančioms pagundoms dievinti pasaulį,
2116 IV | taip pabrėžia kas savaitę pasikartojančių Velykų džiaugsmą: „Nustokite
2117 V | liturginiais metais ~76. Pasikartojanti kas savaitę Viešpaties diena
2118 III | įvykio iškilmingo atminimo pasikartojimas padeda neužmiršti šios piligrimystės
2119 V | tikrų datų bei metų laikų pasikartojimu siejant praeities įvykių
2120 Pab | savo tikėjimo brolių bei pasikeisti broliškumo dovanomis yra
2121 III | bendruomenės narių poreikiams. Pasikeitimas ramybės ženklu – Romos apeigose
2122 IV | pajėgi krikščioniškoji meilė? Pasikviesti prie stalo vienišus bei
2123 II | gavome tikėjimą ir kuriame pasiliekame, kad būtume laikomi tikri
2124 IV | vykdau savo Tėvo įsakymus ir pasilieku jo meilėje. Aš jums tai
2125 IV | laikysitės mano įsakymų, pasiliksite mano meilėje, kaip aš kad
2126 III | suprasti Raštus ir galiausiai pasiliktų su jais vakarieniauti prie
2127 IV | vienos dienos, leidžiančios pasimėgauti galimybe kartu ilsėtis ir
2128 III | kelionė, ir tikintieji neretai pasinaudoja sekmadienio poilsiu, kad
2129 III | turėjo pakankamai drąsos pasipriešinti imperatoriaus ediktui ir
2130 IV | apsimaustęs, puikiais drabužiais pasipuošęs, taip pat įžengia vargdienis
2131 IV | Šis „vaisingumas” ypač pasireiškia tuo, kad šabas gaivina ir
2132 III | klausymuisi būtų gerai dvasiškai pasirengę – tinkamai susipažinę su
2133 III | sekmadienį po pietų, padėtų pasirengti tikrajai Eucharistijos dovanai
2134 Prat | tikėjimo dovana, būti visiškai pasirengusiems įtikinamai paliudyti juose
2135 IV | visuomenės siūlomų pramogų turėtų pasirinkti tas, kurios geriausiai atitinka
2136 Prat | tikintieji, tarsi dvasiškai pasirodydamas įvairiose bendruomenėse,
2137 II | padarė pirmąjį Prisikėlusiojo pasirodymą įvykiu, atsinaujinančiu
2138 III | ryšį tarp Prisikėlusiojo pasirodymo ir Eucharistijos galima
2139 Pab | atrasti sekmadienio prasmę pasirodytų kaip tik šiais metais, tiesioginio
2140 I | išreiškiamas džiaugsmu Kristaus, pasirodžiusio saviesiems Velykų sekmadienį,
2141 III | priverstiems jos atsisakyti, pasirūpinant, kad reguliariai lankytųsi
2142 III | pastovios gyvenamosios vietos, pasirūpintų dalyvauti Mišiose ten, kur
2143 Pab | išgyvena prisikėlimo džiaugsmą, pasisavindami Magnificat žodžius, kuriais
2144 III | liturginėje veikloje” (94), pasisemdami šviesos bei galios įgyvendinti
2145 IV | Kristaus meilę, kurios buvo pasisemta prie Eucharistijos stalo. ~
2146 I | liudijimai nesibaimina vartoti pasiskolintų iš vedybinės meilės patirties
2147 V | atkreiptinas dėmesys į dažnai pasitaikančias situacijas, kai iškyla grėsmė,
2148 IV | konkretus solidarumas. Gali pasitaikyti, kad jo kaimynystėje arba
2149 III | Priešingu atveju, kaip galėtų pasiteisinti Dievui tie, kurie Viešpaties
2150 III | jis įgijo savo krauju ir pasiūlė drauge su savo Dvasia: „
2151 II | kviečiamas atsiminti išganymą, pasiūlytą jam per krikštą ir padariusį
2152 IV | jie galėdavo netrukdomi pasišvęsti bendrai maldai (108). ~Taigi
2153 III | bendruomenę dalyvauti ir pasižymėdama ypatingu iškilmingumu, nes
2154 IV | troškimu vidujai atsinaujinti, paskata keisti nuodėmės struktūras,
2155 IV | kūrinijos atžvilgiu, gali paskatinti jį užmiršti, jog Dievas
2156 Prat | suvokia su dideliu jauduliu, paskatinusiu šv. Jeronimą ištarti: „Sekmadienis
2157 V | kurio jis semiasi maisto bei paskatų.
2158 III | paties siekta ir vėliau paskelbtomis liturgijos gairėmis, reikalaujančiomis,
2159 IV | 56. Nors paskiros ritualinės formos, tai priklauso
2160 Prat | pradžios bei jo galutinės paskirties slėpinys. Todėl pagrįstai
2161 IV | visa tai tikrai padėtų paskleisti gyvenime Kristaus meilę,
2162 V | nes pasaulis jau gyvena paskutiniaisiais laikais, kad ir kaip ilgai
2163 V | Sekmadieniu užbėgama už akių paskutiniajai dienai, paruzijos dienai,
2164 IV | konkrečiu solidarumu, kur paskutinieji virsta pirmaisiais brolių
2165 Prat | pažįsta ir laiko, ir amžinybės paslaptį, ir patiki mums „savo dieną”
2166 III(80) | Inocento XI 1679-aisiais pasmerktą priešingą teiginį dėl moralinio
2167 IV | Velykų džiaugsmą: „Nustokite pasninkavę ir Prisikėlimo ženklan melskitės
2168 V | šventė, kuri po parengiamojo pasninkavimo kaip „švenčių šventė” buvo
2169 III(86) | Instrukcija dėl eucharistinio pasninko laikymosi (1953 sausio 6):
2170 Pab | dovanomis yra nepamainoma paspirtis. ~
2171 Prat | vildamasis per tai paremti jūsų pastangas šioje taip gyvybiškai svarbioje
2172 III | išgyventi įvairialypius pastarojo matmenis, sekmadienio Eucharistijoje
2173 IV | priešpriešos. Priešingai, pastaruosius sukelia ir galiausiai grindžia
2174 III | potvarkius. Tokia praktika pastebima įvairiuose vietiniuose susirinkimuose
2175 III | dies ecclesiae. Štai kodėl pastoracijoje privalu itin pabrėžti sekmadieninio
2176 III | vadovauja kunigas. Todėl pastoracijos srityje būtina imtis visų
2177 III(52) | vyskupų kongregacija. Vyskupų pastoracinės tarnybos vadovas Ecclesiae
2178 Pab | Sekmadienio dvasiniai ir pastoraciniai turtai, tradicijos, patikėti
2179 III | ypatingų auklėjamojo ar pastoracinio pobūdžio reikalavimų, išmintingai
2180 Prat(7) | Italijos vyskupų konferencijos pastoracinis pareiškimas „Viešpaties
2181 III | Šventuoju Raštu ir, kur įmanoma pastoraciškai, savomis iniciatyvomis nuodugniau
2182 IV | o vargdieniui tariate: ‘Pastovėk ten’, arba: ‘Sėskis prie
2183 Prat | sekmadieninis poilsis buvo laikomas pastovia įstatymų nuostatų, susijusių
2184 III | sekmadienį išvykę iš savo pastovios gyvenamosios vietos, pasirūpintų
2185 III | reikalavimų, išmintingai pasvėrę, gali dalinių Bažnyčių vyskupai,
2186 III | supamam savo kunigų bei patarnautojų” (43). Šis ryšys su vyskupu
2187 III | Eucharistijos dalyvius – kunigus, patarnautojus ir tikinčiuosius (68) –
2188 III | bendruomenės, kurią kaip pavyzdį pateikė šv. Lukas Apaštalų darbuose,
2189 I | pasakojimą aidintis atliepas pateikia kaip teigiamą kiekvieną
2190 I | Šventojo Rašto puslapiuose pateikiamos naujienos apie Dievo planą
2191 I | šabo, būdinga formuluote pateiktas Išėjimo knygoje: „Atsimink
2192 II | kai per jį ir jo mirtį patekėjo mūsų gyvenimo aušra <…>,
2193 III | suprantama, kaip tokios neleidžia patenkinamai įvykdyti sekmadienio pareigos,
2194 IV | kuriuos vargiai įmanoma patenkinti nenustačius per savaitę
2195 III | giliau įsisąmonintų jiems patikėtą atsakomybę. Susirinkimui
2196 Pab | pastoraciniai turtai, tradicijos, patikėti Bažnyčiai, yra tikrai dideli.
2197 III | discipliną įtraukti į jiems patikėtų vaikų mokymo programas ir
2198 Prat | ir amžinybės paslaptį, ir patiki mums „savo dieną” kaip vis
2199 III | vienam vieninteliam kunigui patikima pastoracinė atsakomybė už
2200 Pab | Švenčiausiosios Mergelės užtarimui patikiu, kad krikščionių bendruomenės
2201 III | tobuliausia bei labiausiai patinka Viešpačiui. Tačiau apskritai,
2202 III | dovana, dvasine, Dievui patinkančia auka (plg. Rom 12, 1). Jis
2203 III | nepranokstamai skelbiamas, patiriamas ir išgyvenamas pirmiausia
2204 Pab | palyginti su jokia kita religine patirtimi, pilnatvė. Tai ypač iškalbingai
2205 IV | ir sakote: ‘Atsisėsk čia patogiai’, o vargdieniui tariate: ‘
2206 III | Dabartiniame kodekse tai patvirtinama nurodant, kad „sekmadienį
2207 IV | pranašiškas”, nes juo bus patvirtinamas ne tik absoliutus Dievo
2208 Prat | dutūkstantmetę istoriją, dar kartą patvirtino Vatikano II Susirinkimas: „
2209 V | sprendimą privalo pirma patvirtinti Apaštalų Sostas (127), ir
2210 III | šiame pasakojime yra tokie patys kaip ir per Paskutiniąją
2211 I | laukiniais žvėrimis, padangių paukščiais ir žemės ropliais. Sunaikinsiu
2212 IV(117) | Plg. Šv. Paulinas Nolietis. Epist. 13, 11 –
2213 V | pabrėžia. Kaip sakoma šv. Paulino Noliečio giesmėje, „viskas
2214 IV(115) | non ut aliquid largiaris pauperi, sed ut auferas”: CSEL 322,
2215 II | dienos labui sukrikščioninti pavadinimą „saulės diena”, posakį,
2216 Pab | ir neabejotinai teigiamai paveiks visą visuomenę. ~Tesusitinka
2217 IV | pagal Dievo planą tobulas paveikslas ir apreiškimas. Mano garbingasis
2218 III | giedojimas, – idant ji įtaigiau paveiktų visus dalyvius. Savaime
2219 III | gali pasigirti neįkainojama paveldo šioje srityje verte. ~ ~ ~
2220 Pab | susijęs su žmogiškųjų vertybių paveldu, krikščionys šiandien turėtų
2221 II | krikšto bei Velykų aspektus ir paverčia jį diena, kurią pakrikštytasis,
2222 Prat | atveju Kristaus mokiniams pavesta nepainioti sekmadienio šventimo,
2223 III | sudabartinimas. Duonos ir vyno pavidalais, ant kurių maldaujama išlieti
2224 III | išgyventi šį buvimą, neužtenka pavieniui melstis ir savo širdies
2225 IV | liūdėsite, bet jūsų liūdesys pavirs džiaugsmu” (Jn 16, 20).
2226 Pab | dažnai išgyvena tai labai paviršutiniškai, susigundydama moralės požiūriu
2227 IV | džiaugsmo nevalia painioti su paviršutiniško pasitenkinimo bei trumpalaikio
2228 IV | Krikščionys džiūgavo, kad buvo pašalintos kliūtys, dėl kurių Viešpaties
2229 IV | priklausomybę nuo Kūrėjo ir sykiu pašaukimą bendradarbiauti jo kūryboje
2230 II | sąlygoms. Ji ypač jaučiasi pašaukta imtis naujų katechetinių
2231 IV | su padėka, – juk visa tai pašventinama Dievo žodžiu ir malda!” (
2232 III | aukodama Viešpaties auką, pašventindama dieną malda, meilės darbais
2233 II | tuomet tikintieji reguliariai pašventindavo sekmadienį visose vietovėse (36).
2234 I | septintąją dieną palaimino ir ją pašventino” (20, 11). Prieš nurodydamas,
2235 IV | tai poilsis, nustatytas jo pašventintai dienai pagerbti, tikrai
2236 III | visi tikintieji pripažintų, pašventintų ir švęstų sekmadienį kaip
2237 III | Mt 28, 20). Šis Kristaus pažadas niekada nepaliovė skambėjęs
2238 II | išsipildė tai, ką Jėzus buvo pažadėjęs apaštalams po prisikėlimo (
2239 IV | leidžiasi mokyklon to, kuris pažadėjo: „Aš jums palieku ramybę,
2240 I | Išėjimo tautai, kai ši žengė į Pažadėtąją žemę (plg. Iš 33, 14; Pak
2241 III | prisikėlimu bei nuskinti jo pažadėtosios palaimos vaisius: „Palaiminti,
2242 II | naujo atgaivinęs krikšto pažadų suvokimą, ypatingu būdu
2243 III | vidujai atnaujinti Krikšto pažadus, kuriuos tam tikra prasme
2244 Prat | bei visuomeninio gyvenimo pažangos, tikrai būdingi ne vien
2245 IV | tikrai ne dėl to, kad pažeistų Viešpaties dieną, bet turėdamas
2246 IV | prasikaltusiai tuo, kad pažemino vargšus per brolišką agapę,
2247 IV | atsiskleidžia kaip diena, iš esmės paženklinta dieviškojo palaiminimo (
2248 Pab | kuriais švęsime Jubiliejų, bus paženklinti daugybe iniciatyvų, deramai
2249 III | kaip mokiniai iš Emauso: pažinę prisikėlusį Kristų, kai
2250 III | vakarieniauti prie stalo. Jie pažino jį, kai jis „paėmė duoną,
2251 IV | jo kaimynystėje arba tarp pažįstamų yra ligonių, senelių, vaikų,
2252 IV | liturgijoje. Ir apskritai, pažvelgus į istoriją, matyti, jog
2253 II | terminologiją, norėdamas pažymėti, jog krikščionys susirenka „
2254 I | reikėtų daryti, įsakymas pažymi, ką reikėtų atsiminti. Jis
2255 Pab | pedagogikos vadovas. Ši pedagogika nepakeičiama, ypač šiandienos
2256 Pab | nuolatinis krikščioniškosios pedagogikos vadovas. Ši pedagogika nepakeičiama,
2257 V | metu ir vėliau pailginta penkiasdešimčia dienų iki Sekminių, tapo
2258 II | vėl sekmadienį, praėjus penkiasdešimčiai dienų nuo prisikėlimo, Dvasia
2259 IV | daugeliui, tiesą sakant, po penkių – nori laiko atsipalaiduoti
2260 V | PENKTASIS SKYRIUS ~DIES DIERUM ~Sekmadienis –
2261 IV | kai kurių savo amžininkų perdėm legalistiniam aiškinimui
2262 IV(114) | yra numatęs; kas surinkta, perduodama vadovui, o jis šelpia našlaičius
2263 III | ligoniams Eucharistiją, taip pat perduodantys visos bendruomenės sveikinimą
2264 I | 4, 6). Nuo „šabo” dienos pereinama prie „pirmosios dienos po
2265 Prat | kai švenčiama Kristaus pergalė prieš nuodėmę ir mirtį,
2266 II | kaip prisikėlusio Kristaus pergalės nušviestos dienos, tema
2267 Prat(9) | Pamokslas perimant pontifikatą (1978 spalio
2268 I | tikrieji kertiniai akmenys. Perkeldami šį priesaką į pamatinių
2269 V | laikantis liturgijos nuostatų perkeliamas į sekmadienį, kad tikintieji
2270 IV | jautėsi turį galią šabo prasmę perkelti į Prisikėlimo dieną. Kristaus
2271 V | tiktai Prisikėlimu visiškai permainomas bei išaukštinamas jo žmogiškumas,
2272 V(124) | Christo qui cuncta novat, dum permanet ipse”: CSEL 30, 67. ~
2273 IV | išsivysčiusiose visuomenėse būna pernelyg daug neteisingumo bei žmogaus
2274 III | praktiką (76). Dioklecijano persekiojimo laikais, kai krikščionių
2275 III | Eucharistijos duoną, in persona Christi vadovauja kunigas.
2276 III | sampratą, kurią mokiniams perteikė prisikėlęs Jėzus: jis yra
2277 V | kelia šventišką nuotaiką, pertraukiančią dienų monotoniją. ~Pagrindiniai
2278 III | metų po Susirinkimo, būtina peržiūrėti Dievo žodžio skelbimą ir
2279 II | ir pirmųjų krikštų diena: Petras skelbė susirinkusiai miniai,
2280 III | išvakarėse ar sekmadienį po pietų, padėtų pasirengti tikrajai
2281 IV | dienos ir poilsio dienos pilietinėje visuomenėje pasižymi svarba
2282 Prat | gyventojų gausos bei pačios pilietinės visuomenės organizacijos,
2283 III | senos pamaldumo formos kaip piligriminė kelionė, ir tikintieji neretai
2284 III | pritraukiančiose daug turistų bei piligrimų, dėl kurių neretai būtinos
2285 III | pasikartojimas padeda neužmiršti šios piligrimystės bei Dievo tautos eschatologinio
2286 I | tapo kūnu „atėjus laiko pilnatvei” (Gal 4, 4), vadinasi, jis
2287 II(22) | liturginiame kalendoriuje, kur pirmadienis vadinamas feria secunda,
2288 II | menėje. Sekminės yra ne tik pirmapradis Bažnyčios įvykis, bet ir
2289 III | galima laikyti įvykiu, pirmapradiškai simbolizuojančiu krikščionių
2290 Pab | išganymą, – naujumą bei pirmapradiškumą. Sekmadienis yra džiaugsmo
2291 III | Mišių šventimu iš tolo, pirmenybę teikdami tai dienai numatytiems
2292 III | atnašą tenai prie aukuro, eik pirmiau susitaikinti su broliu,
2293 IV(101) | tokia poza, kuria tuo metu pirmiausiai reikšdavo atgailą, džiaugsmo
2294 III | mokinių branduolyje, Bažnyčios pirmienose, tam tikra prasme dalyvavo
2295 III | į „duonos laužymą”, taip pirmosiose krikščionių bendruomenėse
2296 I | kunigiškojo autoriaus sukurtu pirmuoju bibliniu pasakojimu apie
2297 I | yra neatskiriamas nuo jau pirmuose Šventojo Rašto puslapiuose
2298 III | Apaštalų darbuose, kur apie pirmuosius pakrikštytuosius rašoma: „
2299 III | amžius įkūnijamas įvaizdis pirmykštės krikščionių bendruomenės,
2300 II | užkalbintas šv. Tomas: „Įleisk čia pirštą ir apžiūrėk mano rankas.
2301 V | Kalbėdamas Antiochijos Pisidijoje sinagogoje, Paulius labai
2302 IV | pirmaisiais šimtmečiais susilaukė plataus atsako ir tapo galingais
2303 I | amžinosios Sandoros sekmadieniui, plaukia iš Dievo plano gelmių. Todėl
2304 Prat | padedami savo dvasininkų – plėtojote šia tema posusirinkiminiu
2305 I | drauge skirtas kultivuoti bei plėtoti. Dievo darbų užbaigimas
2306 I | šiandien tiesiog svaiginanti plėtra – pasaulio istorijoje yra
2307 I | mokslo, technikos ir kultūros plėtros įvairiomis jų raiškos formomis
2308 II(20) | Plg. ten pat. Remdamasis Plinijaus laišku Coetus antelucani
2309 II | rašė Bitinijos vietininkas Plinijus Jaunesnysis, minėjęs krikščionių
2310 II | žinomas visose Evangelijos plitimo vietovėse, ir romėnų bei
2311 Pab | susiskaidymas bei kultūrinis pliuralizmas, nuolatos bandantys atskirų
2312 III(77) | Saturnini. Dativi et aliorum plurimorum martyrum in Africa, 7, 9,
2313 Pab | savo kūno maistą. Malonė, plūstanti iš šio šaltinio, atnaujina
2314 IV | sekmadienio krikščioniškam pobūdžiui. Ši teologija vis iš naujo
2315 I | knygos pasakojimo apie Kūrimą poetinis stilius puikiai atspindi
2316 IV | susitikimų bei ramesnių pokalbių metu vėl išvystame žmonių,
2317 III | per šventosios Komunijos pokylį. Dalyvavimas Viešpaties
2318 IV | nepaisyti šio susitikimo, šio pokylio, kurį mums savo meilėje
2319 III | dangiškajam „Avinėlio vestuvių pokyliui” (Apr 19, 9). Krikščionių
2320 Prat | dienomis. Tai visuomeninis ir politinis reiškinys, kuriam, kiek
2321 Prat | namų ir neretai dalyvaujant politiniuose, kultūriniuose bei sportiniuose
2322 Prat(9) | Pamokslas perimant pontifikatą (1978 spalio 22), 5: AAS
2323 III | visų tikinčiųjų vienybę su popiežiumi ir atskirų dalinių Bažnyčių
2324 III(98) | Plg. Popiežiškoji visuomenės bendravimo priemonių
2325 III | bendruomenės, bet ir visos žmonijos poreikiai; Eucharistijos švęsti susirinkusi
2326 IV | kultūriniais ir tarpžmogiškais poreikiais, kuriuos vargiai įmanoma
2327 III | visų bendruomenės narių poreikiams. Pasikeitimas ramybės ženklu –
2328 II(22) | savaitės dienos vadinamos portugalų kalboje. ~
2329 II | pavadinimą „saulės diena”, posakį, kuriuo romėnai žymėjo šią
2330 III(44) | Tokiais ar panašiais posakiais įvairiomis kalbomis formuluojamas
2331 II | dieną” (30), tačiau šis posakis dabar turi tikintiesiems
2332 II(32) | ima (II savaitė). Panašių posakių galima rasti išverstuose
2333 Prat | dvasininkų – plėtojote šia tema posusirinkiminiu laikotarpiu. Artinantis
2334 IV(107) | Konstantinas. 321 m. liepos 3 d. potvarkis: Codex Theodosianus II,
2335 I | griežtai kultinio pobūdžio potvarkių, kaip daugelį kitų priesakų,
2336 III | nedviprasmiškus bažnytinės teisės potvarkius. Tokia praktika pastebima
2337 Pab | diena, sekmadienis daro poveikį visuomenei skleisdamas gyvybines
2338 IV(101) | draudžiama klūpoti, nes tokia poza, kuria tuo metu pirmiausiai
2339 II(22) | kaip „pirmosios dienos” požymis aiškiai matomas lotynų liturginiame
2340 II | tai bus vienas iš esminių požymių, skiriančių krikščionis
2341 III | sekmadienio Eucharistiją prabėgus daugiau negu trisdešimčiai
2342 I | didybės ir jo nuopolio, pradedančio pasaulyje niūrią nuodėmės
2343 Prat | Romos parapijas, kurias, pradėjęs Romos vyskupo ir Petro įpėdinio
2344 V | Prisikėlimas. Juk jei jis nuo pradėjimo pirmojo momento švenčiausiosios
2345 I | pradžią naujajai kūrinijai ir pradėjo procesą, kurį pats užbaigs
2346 I | krikščionys, suvokę Kristaus pradėto naujo bei galutinio laiko
2347 V | Noliečio giesmėje, „viskas praeina, tačiau šventųjų šlovė tęsiasi
2348 Pab | ir tas ypatingas laikas praeis, ir mes lauksime naujų jubiliejų
2349 IV | apsirėdęs šilko drabužiais, kad praeitum pro jį lauke, kur jis kenčia
2350 II | sekmadienį. Ir vėl sekmadienį, praėjus penkiasdešimčiai dienų nuo
2351 III | galimybę prie altoriaus atnešti praėjusią savaitę su visais jos žmogiškais
2352 III | su dėkingumu prisiminti praėjusių dienų įvykius, iš naujo
2353 II(27) | Domine, praestitisti nobis pacem quietis, pacem
2354 V(124) | Carm. XVI, 3 – 4: “Omnia praeterunt, sanctorum gloria durat
2355 II | apsunkinti sekmadieninės pareigos praktikavimą, jaudina Bažnyčią ir verčia
2356 IV | dvasiniais sekmadieninės praktikos reikalavimais, bet veikiau
2357 III | skelbdami Evangeliją ir praktikuodami meilę darbo pasaulyje ir
2358 III | apie bausmes tris kartus praleidus sekmadienio Mišias) (78)
2359 Prat | šį laiką, kiek įmanoma, praleidžiant toli nuo namų ir neretai
2360 IV | sekmadienis tikrai nėra pramogavimas; priešingai, tai į laiką
2361 Pab | moralės požiūriu abejotinomis pramogavimo formomis. Nors krikščionis,
2362 II | gyventi be jo, kai juk ir pranašai, jo mokiniai Dvasioje, laukė
2363 V | žydų šventėmis, ir buvo pranašingai jų numatyti. Nuo antrojo
2364 IV | šventadienio poilsis taps „pranašiškas”, nes juo bus patvirtinamas
2365 IV | priešingai, tai į laiką įspausta „pranašystė”, įpareigojanti tikinčiuosius
2366 IV | svarba bei reikšmingumu, pranokstančiais krikščionybei būdingą perspektyvą.
2367 IV | nors žydų šabo nuostatai, pranokti sekmadienio „vykdymo”, jam
2368 Prat | Tačiau jei sekmadienis praranda savo pirmapradę prasmę ir
2369 Prat | dovanotas Kristui, niekada nėra prarastas laikas; priešingai, tai
2370 V(126) | Švč. M. Marijos nekaltasis prasidėjimas, Švč. M. Marijos ėmimas
2371 IV | adresuoja Korinto bendruomenei, prasikaltusiai tuo, kad pažemino vargšus
2372 Prat | žymėti, bet ir laiko giliai prasmei atskleisti. ~
2373 Prat | PRATARMĖ ~Gerbiami broliai Vyskupai
2374 IV | tikra prasme gali laike pratęsti duonos padauginimo stebuklą (117). ~
2375 III | savo asmeniniu liudijimu praturtindami atitinkamą vietinę bendruomenę.
2376 IV | nuobodumo šaltiniu, dvasiškai praturtintų, prisidėtų prie didesnės
2377 III | tartum atlieka „troškimo pratybas” (56) ir iš anksto džiaugiasi
2378 III | Bažnyčia” apraiškų (50). Čia pravartu priminti, jog vaikus mokyti
2379 III | įgyvendinamas Bažnyčios slėpinys. Prašydama Tėvo, kad jis atmintų Bažnyčią
2380 I(12) | tautos tikinčiųjų” (plg. Preghiera serale del sabato. Išleido
2381 III | visos Dievo tautos vardu pridera tiktai tiems, kurie vykdo
2382 III | šventišką pobūdį, kuris prideramas Viešpaties prisikėlimo dienos
2383 V | bei žmogaus kultūra nori priderinti laiko ritmą, kartais galbūt
2384 Prat | suvokimas. ~Be to, derėtų pridurti, kad ne tik misijų kraštuose,
2385 II(37) | Sacrosanctum Concilium. Priedas: pareiškimas dėl kalendoriaus
2386 III | Eucharistija kuo dažniau būtų prieinama tikintiesiems, paprastai
2387 I | gailestingumą bei meilę padarys prieinamus visai žmonijai. ~
2388 Pab | tai kvietimas žvelgti į priekį, diena, kai krikščionių
2389 IV | teisė į poilsį, žinoma, kaip prielaidą numato jo teisę į darbą,
2390 II | prisikėlė, ir tie, „kurie priėmė jo žodį, buvo pakrikštyti” (
2391 I | potvarkių, kaip daugelį kitų priesakų, bet Dekaloge, „Dešimtyje
2392 I | sūnus ir dukteris iš faraono priespaudos. Naudojantis pranašų pamėgtu
2393 IV | istorijoje vis naujas blogio bei prievartos sėklas. ~ ~ ~
2394 III(80) | XI 1679-aisiais pasmerktą priešingą teiginį dėl moralinio įpareigojimo
2395 III | juo jūs šlovinate Dievą. Priešingu atveju, kaip galėtų pasiteisinti
2396 III | naujienai kartais yra tiesiog priešiška, kartais – taip būna dažniau –
2397 IV | žmogiškų džiaugsmų nėra jokios priešpriešos. Priešingai, pastaruosius
2398 IV | žmogus šabui” (Mk 2, 27). Prieštaraudamas kai kurių savo amžininkų
2399 IV(114) | stokojančius dėl ligų ar kitų priežasčių, taip kalinius ir atvykėlius;
2400 I | pasauliui kūrimo aktas savo prigimtimi yra nuolatinis; Dievas nesiliauja
2401 III | skambėjęs Bažnyčioje, kuri jį priima kaip vaisingą savo gyvenimo
2402 IV | niekas neatmestina, kas priimama su padėka, – juk visa tai
2403 III | Mišių prie „išsiuntimo” ~45. Priimdami gyvybės Duoną, Kristaus
2404 Pab | krikščionių bendruomenės veikliai priimtų šį apaštališkąjį laišką.
2405 II | prisikėlėte galybe Dievo, kuris jį prikėlė iš numirusių” (Kol 2, 12;
2406 V | dėl mūsų nusikaltimų” ir prikeltas „mums nuteisinti” (plg.
2407 V | kiekvienai Vyskupų konferencijai priklausomai nuo ypatingų vienos ar kitos
2408 I | išreiškiamas asmens ir kosmoso priklausomybės nuo Dievo pripažinimas.
2409 III | darbai ir kaskart iš naujo primenami Sandoros reikalavimai. Savo
2410 II | apšlakstymą švęstu vandeniu, primenančiu krikšto vyksmą, iš kurio
2411 I | tekste tai pagrindžiama primenant Dievo darbus: „Nes per šešias
2412 IV | apverktinų darbo sąlygų bei primestų ilgų darbo valandų, ypač
2413 III | šimtmečio nepaliaujamai primindavo savo tikintiesiems būtinybę
2414 III | bendruomeninį matmenį. Kaip esu priminęs kita proga, nė viena parapijos
2415 II(32) | te quam, Iesu, consecras primitiae surgentium (I savaitė);
2416 II(28) | Ita ergo erit octavus, qui primus, ut prima vita sed aeterna
2417 Prat | šiandien visus norėčiau primygtinai pakviesti iš naujo atrasti
2418 I | nepaliaujamai tvirtina šį principą. Todėl „šabas” buvo įspūdingai
2419 III | apibrėžtas išimtis iš šio principo dėl ypatingų auklėjamojo
2420 III | gyventi”. O viena iš kankinių pripažino: „Taip, ėjau į susirinkimą
2421 III | stengtis, kad „visi tikintieji pripažintų, pašventintų ir švęstų sekmadienį
2422 Prat | sekmadienio reikšmę, nuolatos pripažįstamą per dutūkstantmetę istoriją,
2423 IV | klaidinga savaitės ritmą pripažįstančius įstatymus laikyti Bažnyčiai
2424 I | teisingai ir šventai ir, pripažįstant Dievą visų daiktų Kūrėju,
2425 IV | susirinkimą. Tačiau tam prireikia nemažų pastangų. Krikščionims
2426 III | mokinius, prie kurių kelyje prisiartino Jėzus, kad padėtų jiems
2427 I | Iz 54, 4 – 8). ~Norint prisiartinti iki „šabo”, Dievo „poilsio”,
2428 Prat | autentiškoms vertybėms gali prisidėti prie žmogiškosios sklaidos
2429 IV | dvasiškai praturtintų, prisidėtų prie didesnės laisvės ir
2430 III | mylėti. Šis įsipareigojimas prisiimamas dalyvavimu vienoje Duonoje,
2431 V | Dievo žodį, kuris nusileido prisiimti žmogaus būtį, kad padarytų
2432 I | slėpiniu, kuriame Kristus, prisikeldamas iš numirusių kaip „užmigusiųjų
2433 II | krikšte, jūs tikėjimu jame prisikėlėte galybe Dievo, kuris jį prikėlė
2434 V | krikštu miršta nuodėmei ir prisikelia naujam gyvenimui, tai tik
2435 Pab | visa bendruomenė paklūsta Prisikėlusiajam, kuris ją sušaukia, kad
2436 Prat | Gavusieji tikėjimo prisikėlusiu Viešpačiu malonę, šios
2437 Prat | diena, kai dėkinga adoracija prisimenama pirmoji pasaulio diena ir
2438 III | dovaną prie aukuro ir ten prisimeni, jog tavo brolis turi šį
2439 III | esame akinami su dėkingumu prisiminti praėjusių dienų įvykius,
2440 III | įvairiausiais būdais.Vėl prisimintos tokios senos pamaldumo formos
2441 Prat | dalyvaudami Eucharistijoje, prisimintų Viešpaties Jėzaus kančią,
2442 II | kurią Viešpaties dienai priskiria pamaldus mąstymas bei pastoracinė
2443 II | susijęs su Velykų slėpiniu, – priskirtinas ir gilesniems sekmadienio
2444 III | vargšai ir visokeriopai prislėgtieji”, yra ir jos pačios (58).
2445 IV | akliesiems regėjimo”, „vaduoti prislėgtųjų ir skelbti Viešpaties malonės
2446 V | priežasties Bažnyčia Velyknaktį pristato mums Kristų kaip „Pradžią
2447 V | Paulius labai taikliai pritaiko 2-osios psalmės ištarmę
2448 III | ir vyskupų konferencijų pritaikytais potvarkiais bei nurodymais (96).
2449 III | Galiausiai savuoju „Amen” pritardama eucharistinei doksologijai,
2450 III | seseris, ypač vietovėse, pritraukiančiose daug turistų bei piligrimų,
2451 II | žydų šabu. Šabo dieną žydai privalėdavo rinktis į sinagogą ir turėdavo
2452 III(82) | įpareigoti sekmadieniais ir privalomais šventadieniais dalyvauti
2453 III | drungnumu ar aplaidumu, ji buvo priversta aiškiai išreikšti pareigą
2454 II | kodėl tikintieji būdavo priversti rinktis prieš patekant saulei (20).
2455 III | tikintiesiems, paprastai priverstiems jos atsisakyti, pasirūpinant,
2456 IV | dėl darbo vietų stokos priverstų neveikliai praleisti ir
2457 III | sekmadienį švęstų Eucharistiją, problema. Tai dažnai pasitaiko jaunose
2458 IV | į darbą, ir, svarstydami problemas, susijusias su krikščioniškąja
2459 Pab | krikščioniškajai kultūrai. Šioje probleminėje aplinkoje galimybė sekmadienį
2460 II | neženklins jos ateities? Problemos, mūsų laikais galinčios
2461 Prat | sekmadienio liturgijoje procentas yra itin menkas. Atrodo,
2462 I | naujajai kūrinijai ir pradėjo procesą, kurį pats užbaigs savo
2463 III | kankiniai iš Abitanos Africa proconsularis provincijoje; į kaltinimus
2464 Prat | nuostatų, susijusių su įvairia profesine veikla, dalimi. Tačiau šiandien
2465 III | jiems patikėtų vaikų mokymo programas ir išaiškinti jiems pareigos
2466 III(98) | Instrukcija Communio et progresio (1971 gegužės 23), 150 –
2467 V | civilizuotos visuomenės kultūriniai projektai – neretai turi vertybių,
2468 I | tvirtina Jonas savo Evangelijos prologe: „Visa per jį atsirado,
2469 IV | virsta pirmaisiais brolių protuose bei širdyse, kur pats Kristus –
2470 III | Abitanos Africa proconsularis provincijoje; į kaltinimus jie atsakė
2471 V | taikliai pritaiko 2-osios psalmės ištarmę Kristaus prisikėlimui: „
2472 Prat | gerai tinka džiaugsmingas psalmininko šūksnis: „Ši diena yra Viešpaties
2473 Prat(2) | Pseudoeusebijus Aleksandrietis. Sermo 16:
2474 V | liturginių metų ciklas. Žmogui psichologiškai būdinga švęsti metų dienas,
2475 III | Sekmadienio susirinkimas yra puiki vienybės vieta, nes čia
2476 I | Kūrimą poetinis stilius puikiai atspindi žmogaus nuostabą
2477 IV | auksiniais žiedais apsimaustęs, puikiais drabužiais pasipuošęs, taip
2478 IV | yra „dorybė”, kurią reikia puoselėti. ~
2479 III | žodžio ir gyvenimo Duonos puotoje, krikščioniškosios šeimos
2480 IV | šokinėjate apie tą, kuris puošniai apsirengęs ir sakote: ‘Atsisėsk
2481 IV(109) | sinodo (antroji 4 šimtmečio pusė) kanonas 29: Mansi, t. II,
2482 I | pirmuose Šventojo Rašto puslapiuose pateikiamos naujienos apie
2483 I | pirmajame Pradžios knygos puslapyje Dievo „darbas” yra pavyzdys
2484 II(32) | divina caecis irradiat, in qua Christus infernum spoliat,
2485 II(32) | splendet sanctior in te quam, Iesu, consecras primitiae
2486 IV(115) | 10, 45: „Audis, dives, quid Dominus Deus dicat? Et tu
2487 II(27) | praestitisti nobis pacem quietis, pacem sabbati, pacem sine
2488 I(12) | tekstuose, kaip Genesis Rabah X, 9 ir XI, 8 (plg. Jacob
2489 I(12) | Jacob Neusner. Genesis Rabbah. Atlanta 1985, t. 1, p.
2490 IV | sukūrė žmogų ir tada ilsėjosi radęs jame tą, kuriam galėjo atleisti
2491 III | Daugelyje šalių televizija ir radijas teikia galimybę susivienyti
2492 IV | išlaisvino žmogų iš daug radikalesnės vergovės negu ta, kuri slegia
2493 Prat | santykių raida sąlygojo radikalius kolektyvinio elgesio ir
2494 Prat | 2) atėjusios prie kapo, rado jį tuščią. Tai kvietimas
2495 IV | Įst 5, 12–15), krikščionis raginamas skelbti naująją kūriniją
2496 IV | matmenims. Tačiau apaštalo raginimą reikėtų suprasti daug giliau:
2497 III | dieviškuoju maistu?” (75) Vyskupų raginimas paprastai rasdavo tikinčiųjų
2498 IV | užbaigdamas savo laišką, ragino Bažnyčią Viešpaties dieną,
2499 Pab | bus be pabaigos. ~Todėl raginu Jus, mieli broliai Vyskupai
2500 V | tačiau krikščionys turi raktą ir tikrumą, ir sekmadienio
2501 III | gyvenimo audinyje. Pavyzdžiui, ramesnis tėvų ir vaikų buvimas kartu
2502 IV | vertybėms; susitikimų bei ramesnių pokalbių metu vėl išvystame
2503 I | ir karą, – duosiu jiems ramų ir saugų poilsį. Paimsiu
2504 III | kuris padėtų Prisikėlusiojo ramybei bei džiaugsmui išnirti įprastinio
2505 IV | žmogiškajame džiaugsme, kuris randamas išaukštinto Viešpaties Jėzaus
2506 I | Dievo plano gelmių. Todėl jį randame ne greta griežtai kultinio
2507 I | galingos bei gailestingos Dievo rankos, gerumui. ~„Dievas matė,
2508 I | kosmosas ir istorija yra Dievo rankose, ir kad žmogus, šios tiesos
2509 III | Vyskupų raginimas paprastai rasdavo tikinčiųjų širdyse tvirtą
2510 II(32) | Panašių posakių galima rasti išverstuose į šiuolaikines
2511 III | tampa žmogiškosios vilties raugu bei šviesa. Todėl į visuotinę
2512 I | enciklikoje Laborem exercens rašiau, kad pirmieji Pradžios knygos
2513 II | Šv. Ignotas Antiochietis rašo: „Jei tie, kurie gyveno
2514 III | esti skaitomas Šventasis Raštas” (60). Prie antrojo stalo
2515 III | susipažinę su Šventuoju Raštu ir, kur įmanoma pastoraciškai,
2516 II | Testamento apreiškimu. Tai savo raštuose bei skelbdami noriai pabrėžia
|