1007-broli | brouw-imper | imtos-legal | leidi-pagri | pagun-rastu | rasyd-teise | teisi-zymin
bold = Main text
Chapter, Paragraph grey = Comment text
2517 II | žmonijos „saulę”. Šv. Justinas, rašydamas pagonims, vartoja paplitusią
2518 II | pirmiausia dėl to, kad norėta reaguoti į krikščionių, kilusių iš
2519 III | prisikėlęs Viešpats tampa realiai, substanciškai bei nuolatinai
2520 II(32) | spoliat, mortem vincit et reconciliat summis ima (II savaitė).
2521 II(28) | ut prima vita sed aeterna reddatur. ~
2522 I(14) | Verum autem sabbatum ipsum redemptorem nostrum Iesum Christum Dominum
2523 Prat | savo pirmapradę prasmę ir redukuojamas vien į „savaitgalį”, gali
2524 III | įgyvendinti per liturgijos reformą, apie kurią Paulius VI,
2525 II(37) | pareiškimas dėl kalendoriaus reformos. ~
2526 II | Susirinkimas dėl siūlymų reformuoti bažnytinį kalendorių atsižvelgiant
2527 IV | belaisviams išvadavimo, akliesiems regėjimo”, „vaduoti prislėgtųjų ir
2528 IV | perspektyva, tai yra tampa regimas Dievo plano „visa, kas yra
2529 IV | poilsį bei atsipalaidavimą, reikalaujamus žmogaus orumo, artimai susijusio
2530 III | paskelbtomis liturgijos gairėmis, reikalaujančiomis, kad Eucharistija, paprastomis
2531 III | įvykdyti sekmadienio pareigos, reikalaujančios dalyvauti brolių susirinkime
2532 IV | akino vyskupus atkakliai reikalauti „ištikimo ir džiugaus tikinčiųjų
2533 III | naujo primenami Sandoros reikalavimai. Savo ruožtu Dievo tauta
2534 Pab | ypatingiems jų tikėjimo reikalavimams. Daugelyje pasaulio kraštų
2535 Prat | pilnatviškai išgyventi tikėjimo reikalavimus, bet ir dėl to, kad galėtume
2536 III | jei jis nenori palūžti, reikalinga galimybė tikėtis krikščionių
2537 IV | ieškodamas žmonių, kuriems būtų reikalingas jo konkretus solidarumas.
2538 IV | O toks pripažinimas dar reikalingesnis mūsų laikais, kai mokslas
2539 I | žmogaus santykiui su Dievu reikalingi ir aiškios maldos laikotarpiai,
2540 IV | džiaugsmu ir dvasiai bei kūnui reikalingu poilsiu (112). ~
2541 IV | veikiau dėl to, kad šią sritį reikėdavo labiau sureguliuoti norint
2542 III | srityje būtina imtis visų reikiamų priemonių, idant Eucharistija
2543 IV | priešingai, apeliuoja į reiklią „dalijimosi kultūrą”, kuri
2544 III | vienoje Duonoje, atmenant reiklius Kristaus žodžius: „Jei neši
2545 IV | Krizostomas yra ne mažiau reiklus: „Ar nori pagerbti Kristaus
2546 IV(101) | kuria tuo metu pirmiausiai reikšdavo atgailą, džiaugsmo dieną
2547 III | ir, turint galvoje, koks reikšmingas krikščionių gyvenimui yra
2548 IV | galimybių susieti su ja reikšmingo šabo poilsio. Tiktai ketvirtajame
2549 II | žadina bei apima, lieka reikšmingu krikščioniškosios tapatybės
2550 V | Bažnyčia nutarė pabrėžti jų reikšmingumą įpareigodama tikinčiuosius
2551 IV | Naujojo kūrimo” darbai, reikšmingumo sekmadienis ypač yra džiaugsmo
2552 IV | visuomenėje pasižymi svarba bei reikšmingumu, pranokstančiais krikščionybei
2553 IV | Džiaugsmas būdavo reiškiamas ir liturginėje praktikoje
2554 Prat | visuomeninis ir politinis reiškinys, kuriam, kiek jis pagarba
2555 III | Bažnyčia niekada nesiliovė reiškusi šią sąžinės pareigą, pagrįstą
2556 II | apeigas šv. Mišių pradžioje rekomenduodama apšlakstymą švęstu vandeniu,
2557 V | ciklais, prie kurių gamtos religija bei žmogaus kultūra nori
2558 IV | orumo, artimai susijusio su religiniais, šeimos, kultūriniais ir
2559 I | turėtų įkvėpti gyvybę visam religiniam žmogaus gyvenimui ir tada
2560 Prat | Vatikano II Susirinkimas: „Remdamasi apaštališkąja tradicija,
2561 II(20) | Plg. ten pat. Remdamasis Plinijaus laišku Coetus
2562 II | savaitės ritmui nugalėjo, nes rėmėsi Naujuoju Testamentu ir buvo
2563 Pab | šūkiu Bažnyčia lydi bei remia žmonių viltį. Ir, Kristaus
2564 III | per laiką perspektyvoje rėmimasis Kristaus prisikėlimu ir
2565 V | idant žmogaus laikus visada remtų viltis. ~ ~
2566 II | nors ir kaip labai ji remtųsi kūrimo darbais ir, tiesiogiškiau,
2567 III | skirtų susitikimų, kurie, rengiami sekmadienio išvakarėse ar
2568 I | priesakas, pirmojoje Sandoroje rengiantis naujosios ir amžinosios
2569 Prat | kultūriniuose bei sportiniuose renginiuose, kurie paprastai sutampa
2570 III | žodžio tarnybą. Jie privalo rengtis aiškinti Dievo žodį, itin
2571 Prat | kur Jūs su savo ganytojais renkatės švęsti Eucharistiją ir „
2572 III | pobūdžio – tarp užduoties, rezervuotos celebrantui, ir užduoties,
2573 III | sekmadienio šerdis, būtų ribota vien dėl to jį „pašventinti”.
2574 III | kitiems, už liturginio vyksmo ribų išgyvenamiems dienos momentams –
2575 III | įstatymas paprastai laikomas rimtu įpareigojimu; tai taip pat
2576 III | turėtų būti įsitikinęs, kad rinkimasis sekmadienį su kitais broliais
2577 IV | kalbama apie Pauliaus paakintą rinkliavą neturtingoms Judėjos bendruomenėms.
2578 III | sekmadienio Mišias rinktųsi joje veikiančios grupės,
2579 IV | tik tampa chronologiškai ritmingas, bet ir įgyja, taip sakant,
2580 Pab | iškilmingumu” ir toliau ritmiškai skirstys Bažnyčios kelionės
2581 III | žmonijos balsu. Savaitiniu ritmu esame akinami su dėkingumu
2582 II | to, ištikimybė savaitės ritmui nugalėjo, nes rėmėsi Naujuoju
2583 IV | 56. Nors paskiros ritualinės formos, tai priklauso nuo
2584 I | neprilygstama, bet sykiu rizikinga laisvės dovana. Išsyk po
2585 V | mėnesius, metus, šimtmečius it rodyklės strėlė, nukreipta į Kristaus
2586 I(12) | sabato. Išleido A. Toaff, Roma, 1968 – 1969, 3). ~
2587 III(46) | kovo 17), 4: Osservatore Romano (1998 kovo 18), 4. ~
2588 III(64) | Apaštališkoji konstitucija Missale Romanum (1969 balandžio 3): AAS
2589 II | saulės diena”, posakį, kuriuo romėnai žymėjo šią dieną ir kuris
2590 II | Evangelijos plitimo vietovėse, ir romėnų bei graikų kalendoriaus
2591 I | padangių paukščiais ir žemės ropliais. Sunaikinsiu krašte lanką,
2592 III(73) | sudariusiems tikintiesiems (1994 rugsėjo 14): AAS 86 (1994), 974 –
2593 IV | poilsis leidžia kasdienius rūpesčius bei užduotis vėl įskliausti
2594 III | gyvenimui būtina parengti itin rūpestingai. Formomis, kurias siūlo
2595 Pab | suprantama, kodėl Bažnyčiai taip rūpi, kad būtų laikomasi Viešpaties
2596 IV | daiktai, dėl kurių taip rūpinamės, užleidžia vietą dvasios
2597 III | šios priežasties reikia rūpintis bažnytinės muzikos – ir
2598 IV(109) | daug sinodų uždraudė opera ruralia. Valstybiniai įstatymai
2599 II(18) | prisikėlimu ypač ryškus rusų kalboje: čia sekmadienis (
2600 II | nepažįstanti nei vakaro, nei ryto, nepraeinama amžinybė, kuri
2601 II | Bažnyčios ir Vakaruose, ir Rytuose. Ypač Rytų Bažnyčių tradicijoje
2602 II(18) | Šis ryšis su prisikėlimu ypač ryškus
2603 Pab | sunkumų palaikydami tarpusavio ryšius ir nesulaukdami pagalbos
2604 Pab | Daugelyje pasaulio kraštų ryškėja „diasporos” pobūdžio krikščionybė,
2605 IV | nesuteikus Viešpaties dienai ryškesnio dalijimosi atspalvio, sutelkiant
2606 II(18) | ryšis su prisikėlimu ypač ryškus rusų kalboje: čia sekmadienis (
2607 I(12) | plg. Preghiera serale del sabato. Išleido A. Toaff, Roma,
2608 I(12) | o sužadėtine, karaliene Sabbat, ateik tarp savo išrinktosios
2609 I(13) | Plg. A. J. Heschel. The sabbath. Its meaning for modern
2610 II(27) | nobis pacem quietis, pacem sabbati, pacem sine vespera: Confess.,
2611 I(14) | Verum autem sabbatum ipsum redemptorem nostrum
2612 III(97) | Tikėjimo mokslo kongregacija. Sacerdotium ministeriale (1983 rugpjūčio
2613 III(65) | kalbama apie „suavis et vivus Sacrae Scripturae affectus”. ~
2614 III(86) | 15 – 24; Motu proprio Sacram Communionem (1957 kovo 19):
2615 III | vieta, nes čia švenčiamas sacramentum unitatis, iš pagrindų ženklinantis
2616 III | joje veikiančios grupės, sąjūdžiai, susivienijimai ir nedidelės
2617 IV | tikrove: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs verksite ir vaitosite,
2618 IV | apie kurią šv. Ambraziejus sakė: ji „nepažeidžiamu sutarimo
2619 IV | kuris puošniai apsirengęs ir sakote: ‘Atsisėsk čia patogiai’,
2620 III | atleidimą per Sutaikinimo sakramentą (73), prisimindami šv. Paulius
2621 III | visos žmonijos vienybės sakramentas, tai yra ženklas bei įrankis” (59). ~ ~ ~
2622 III | Velykų naujosios Sandoros sakramente yra lemtingai svarbus jo
2623 Pab | sušaukia, kad jai kaip amžinąjį sakramentinį išganymo šaltinį dovanotų
2624 III | atskirta nuo liturginio bei sakramentinio gyvenimo visumos. Liturgija
2625 III | tikėjimu bei meile, tiek sakramentiškai, per šventosios Komunijos
2626 II(32) | surgentium (I savaitė); taip pat: Salve dies, dierum gloria dies
2627 Prat | ekonominių santykių raida sąlygojo radikalius kolektyvinio
2628 II | motinišką dėmesį savo vaikų sąlygoms. Ji ypač jaučiasi pašaukta
2629 III(83) | 2181: „Kas sąmoningai nepaiso tos pareigos, sunkiai
2630 II(32) | ceteris octava splendet sanctior in te quam, Iesu, consecras
2631 II(26) | Šv. Bazilijus. De Spiritu Sancto, 27, 66: SC 17, 484 – 485.
2632 V(124) | 4: “Omnia praeterunt, sanctorum gloria durat in Christo
2633 III(86) | AAS 49 (1957), 177 – 178. Sanctum Officium. Instrukcija dėl
2634 I | šabo priesakas, pirmojoje Sandoroje rengiantis naujosios ir
2635 III(73) | Komunijos išsiskyrusiems ir kitą santuoką sudariusiems tikintiesiems (
2636 I | intensyvumą, ženklinantį Dievo santykį su savo tauta Senajame ir
2637 III | gyvenimui, socialiniams santykiams, poilsio bei atsipalaidavimo
2638 III | sekmadienio Mišias dėl jų ypatingo sąryšio su Prisikėlimo atminimu.
2639 II | šviesa (plg. 1, 3 – 5). Toks sąryšis skatino suvokti prisikėlimą
2640 IV | 26). Ši kuo glaudžiausia sąsaja tarp „Dievo dienos” ir „
2641 Pab | imant visą jo reikšmių bei sąsajų visumą – yra savotiška krikščioniškojo
2642 III(77) | Acta SS. Saturnini. Dativi et aliorum plurimorum
2643 I | duosiu jiems ramų ir saugų poilsį. Paimsiu tave sau
2644 IV | prasmę laikui, kuris, esant savaičių sekai, ne tik tampa chronologiškai
2645 III | skirtumo, bet kiekvienas savaip atlieka savo vaidmenį liturginėje
2646 Prat | ir redukuojamas vien į „savaitgalį”, gali atsitikti, kad žmogus
2647 Prat | pokyčius. Plačiai įsitvirtino „savaitgalio” kaip savaitinio atokvėpio
2648 Prat | dienos pašventinimas, su „savaitgaliu”, kuris iš esmės laikomas
2649 Pab | ir kiti žmonės, mėgaujasi savaitine poilsio diena, jis sykiu
2650 II | tam tikra prasme virsta „savaitinėmis Sekminėmis”, per kurias
2651 II | ankstyvaisiais Bažnyčios laikais savaitinis dienų ritmas nebuvo žinomas
2652 III | tapdama visos žmonijos balsu. Savaitiniu ritmu esame akinami su dėkingumu
2653 III | šviesos bei galios įgyvendinti savąją Krikštu gautą kunigystę
2654 II | sekmadienį visose vietovėse (36). Savanoriška praktika vėliau tapo teisiškai
2655 IV | šeimas, skirti keletą valandų savanoriškai tarnybai bei solidarumo
2656 I | naujo bei galutinio laiko savitumą, pirmąją po šabo dieną šventė,
2657 II | diena”, jie suteikdavo šiai sąvokai prasmės pilnatvę, kylančią
2658 III | kur įmanoma pastoraciškai, savomis iniciatyvomis nuodugniau
2659 IV | Pr 1, 22. 28), apdovanoja savotišku „vaisingumu”. Šis „vaisingumas”
2660 IV | grėsmę, kad laikas užsisklęs savyje, nes, priimdamas Dievą ir
2661 IV | sekmadienį. Bet kuriuo atveju jų sąžinė įpareigoja taip organizuoti
2662 III | niekada nesiliovė reiškusi šią sąžinės pareigą, pagrįstą vidiniu
2663 III(65) | suavis et vivus Sacrae Scripturae affectus”. ~
2664 II(22) | pirmadienis vadinamas feria secunda, antradienis – feria tertia
2665 IV | savęs paties bei kitų ir sėja istorijoje vis naujas blogio
2666 I | Kristus ir į kurį įžengti, sekant jo sūniškojo paklusnumo
2667 IV | naujas blogio bei prievartos sėklas. ~ ~ ~
2668 Pab | akimirkas paversti amžinybės sėklomis. Sekmadienis – tai kvietimas
2669 IV | 73. Taip gyvenant, ne tik sekmadieninė Eucharistija, bet ir visas
2670 III | kontekste žodžio skelbimas per sekmadieninį Eucharistijos šventimą įgyja
2671 Pab | žodžiu bei eucharistine duona sekmadieniniame Eucharistijos susirinkime.
2672 III | yra ir jos pačios (58). Sekmadieniniu Eucharistijos šventimu vainikuodama
2673 III | galimas, Bažnyčia siūlo šaukti sekmadieninius susirinkimus be kunigo (95),
2674 Pab | visada dalyvauja Bažnyčios sekmadieniuose. To reikalauja pats Kristaus
2675 II | prasme virsta „savaitinėmis Sekminėmis”, per kurias krikščionys
2676 II | tai yra septynių dienų sekos atžvilgiu užima nepakartojamą
2677 Prat | tikintiesiems. Tai darydami seksime nenutrūkstama Bažnyčios
2678 IV | įpareigojanti tikinčiuosius sekti pėdomis to, kuris atėjo
2679 V | sutelkiamas į Kristų, iš kurio jis semiasi maisto bei paskatų.
2680 II | tie, kurie gyveno pagal senąją tvarką, sulaukė naujos vilties,
2681 IV(117) | CSEL 29, 92 – 93. Romos senatorius giriamas būtent dėl to,
2682 III | imperatoriui Antoninui ir senatui, šv. Justinas su pasididžiavimu
2683 IV | tarp pažįstamų yra ligonių, senelių, vaikų, imigrantų, kurie
2684 Prat | misijų kraštuose, bet ir seniai krikščioniškomis tapusiose
2685 V | Viešpaties diena šaknimis siekia seniausiąją Bažnyčios tradiciją ir krikščionims
2686 IV(109) | Seniausias bažnytinis dokumentas apie
2687 III | būdais.Vėl prisimintos tokios senos pamaldumo formos kaip piligriminė
2688 II | cikle ji yra aštunta po septintos, tai yra po šabo, ir pirmoji
2689 I | pirmosios dienos po šabo”, nuo septintosios dienos prie pirmosios: dies
2690 II | tas pats titulas, kuriuo Septuaginta Senojo Testamento apreiškime
2691 I(12) | tikinčiųjų” (plg. Preghiera serale del sabato. Išleido A. Toaff,
2692 II | tik tiems, kurie gerbia ir sergsti septynių dienų savaitę su
2693 III | sekmadienį su kitais broliais bei seserimis švęsti Viešpaties Velykų
2694 III | atvykstančius brolius ir seseris, ypač vietovėse, pritraukiančiose
2695 III | kunigystę savo brolių bei seserų labui (91). Būtent tai yra
2696 III(70) | Tridento Susirinkimas. Sesija XXII, Mokslas ir kanonai
2697 IV | Pastovėk ten’, arba: ‘Sėskis prie mano kojų’. Argi jūs
2698 IV | svetima mintis skatinti siaurą „aukos davimo” mąstyseną,
2699 Prat | žmogus bus įkalintas tokiame siaurame horizonte, jog nebegalės
2700 I | Testamente, kur „šabo” priesakas siejamas ne tik su slėpiningu „Dievo”
2701 V | metų laikų pasikartojimu siejant praeities įvykių atminimą.
2702 I | dialektika, akivaizdu, tiesiogiai siejasi ne su negyvais daiktais
2703 I | įsitraukti į meilės sutartį. Siekdamas pasiūlyti išgelbėjimą visai
2704 III | žodį, kuris bus skelbiamas. Siekiama, kad sekmadienio liturgijos
2705 III | šventimą” (47). To paties siekta ir vėliau paskelbtomis liturgijos
2706 V | pastoracinėmis iniciatyvomis reikia siekti nedviprasmiško aiškumo,
2707 Pab | tampa tartum kitų dienų siela, ir šia prasme galima priminti
2708 II | įgyvendins laikiną šabo simboliką, šv. Augustinas, Išpažinimų
2709 II | Viešpaties dieną papildomos simbolikos, tokios brangios Bažnyčios
2710 III | laikyti įvykiu, pirmapradiškai simbolizuojančiu krikščionių bendruomenės
2711 II | virpa iš džiaugsmo kaip Simeonas, imantis į savo rankas dieviškąjį
2712 II | žydai privalėdavo rinktis į sinagogą ir turėdavo laikytis Įstatymo
2713 V | Kalbėdamas Antiochijos Pisidijoje sinagogoje, Paulius labai taikliai
2714 II | ypač Paulius, lankydavosi sinagogose, kad galėtų ten skelbti
2715 III | bendruomenė, kaip dykumos tauta Sinajaus kalno papėdėje (plg. Iš
2716 II(27) | quietis, pacem sabbati, pacem sine vespera: Confess., 13, 50:
2717 III(81) | Ecclesia sunt <…> omnes et singuli dies dominici”. ~
2718 III | 300 metais įvykęs Elvyros sinodas kalba ne apie pareigą, bet
2719 III | metais įvykusiame Agdės sinode) (79). Šie vietinių sinodų
2720 IV(109) | apie tai yra Laodikėjos sinodo (antroji 4 šimtmečio pusė)
2721 Pab | krikščioniškojo gyvenimo sintezė ir sąlyga, kad jis bus gyvenamas
2722 II | pasaulietiškų kalendorinių sistemų pokyčius pareiškė, jog Bažnyčia „
2723 V | į dažnai pasitaikančias situacijas, kai iškyla grėsmė, kad
2724 III | įsitraukti į liturgijos siūlomas aktyvaus dalyvavimo formas (90).
2725 III | melodijų – kokybe, kad šiandien siūlomi nauji kūriniai ne tik atitiktų
2726 IV | priemonių ir visuomenės siūlomų pramogų turėtų pasirinkti
2727 II | Vatikano II Susirinkimas dėl siūlymų reformuoti bažnytinį kalendorių
2728 V | Tokių šventadienių skaičius įvairiose epochose yra nevienodas
2729 IV | jis ten ilsėjęsis. Tačiau skaitau, kad jis sukūrė žmogų ir
2730 III | teikdami tai dienai numatytiems skaitiniams bei maldoms iš Mišiolo,
2731 V | Velykų žvakę einamųjų metų skaitmenis, parodoma, kad „Kristus
2732 III | žodyje, „kai Bažnyčioje esti skaitomas Šventasis Raštas” (60).
2733 III | tekstus, ypač tuos, kurie skaitomi per Mišias švenčių dienomis.
2734 II | komentuodami „pranašų žodžius, skaitomus kiekvieną šabą” (Apd 13,
2735 III | Juk jei šventojo teksto skaitymas, kuris turėtų būti lydimas
2736 III | pobūdis atsiskleistų jau per skaitymo ar giedojimo būdą” (66).
2737 III | pažadas niekada nepaliovė skambėjęs Bažnyčioje, kuri jį priima
2738 III | Džiugus ir malonaus skambesio šventimas 50. Sekmadienio
2739 Prat | Pt 3, 15). Taip jie būtų skatinami išsiugdyti gilesnę sekmadienio
2740 Prat | Trečiojo tūkstantmečio artuma, skatinanti tikinčiuosius Kristaus šviesoje
2741 III | Aktyviai dalyvauti skatinantis šventimas ~51. Taip pat
2742 II | 1, 3 – 5). Toks sąryšis skatino suvokti prisikėlimą kaip
2743 IV | kaip tik sekmadienį dar skausmingiau jaučia savo vienatvę, vargus
2744 IV | atsilaikyti prieš tamsią skausmo naktį ir tam tikra prasme
2745 II | savo žvilgsnį į Kristų bei skelbdama jį kaip šviesą „iš aukštybių,
2746 II | pirmųjų krikštų diena: Petras skelbė susirinkusiai miniai, kad
2747 Pab | įtikinamesni išganymo Evangelijos skelbėjai ir energingi meilės civilizacijos
2748 III | pašaukti tapti tikėjimo skelbėjais bei liudytojais kasdieniame
2749 I | tam tikra prasme iš anksto skelbęs naujosios bei galutinės
2750 Pab | gyvybines jėgas bei viltį. Jis skelbia, kad laikas, kuriame gyvena
2751 III | peržiūrėti Dievo žodžio skelbimą ir nustatyti, ar Dievo tauta
2752 II | vienas iš esminių požymių, skiriančių krikščionis nuo jų aplinkos.
2753 III | suprantama, kaip tokia nei skiriasi nuo tos, kuri švenčiama
2754 Pab | iškilmingumu” ir toliau ritmiškai skirstys Bažnyčios kelionės laiką –
2755 Prat | pirmapradė šventė” (4), skirta ne tik laiko sekai žymėti,
2756 Pab | Didžiajam jubiliejui laikotarpiu skirtais Šventajai Dvasiai. ~
2757 III | Savo pirmojoje apologijoje, skirtoje imperatoriui Antoninui ir
2758 III | šventimo – arba katechezei skirtų susitikimų, kurie, rengiami
2759 II | suvienyti, nepaisant visų skirtumų, išblaškyti Dievo vaikai. ~ ~ ~
2760 Prat | prisidėti prie žmogiškosios sklaidos bei visuomeninio gyvenimo
2761 Pab | daro poveikį visuomenei skleisdamas gyvybines jėgas bei viltį.
2762 IV | gyventi. Iš sekmadienio Mišių sklinda meilės banga, turinti išplisti
2763 V | Kildamas iš Prisikėlimo, jis skrodžia žmogaus laiką, mėnesius,
2764 IV | ilgų darbo valandų, ypač skurdžiausiuose pasaulio kraštuose, arba
2765 I | pirmieji Pradžios knygos skyriai tam tikra prasme sudaro
2766 II | diena” (22). Sekmadienio skyrimas nuo žydų šabo vis labiau
2767 III | melstis ir savo širdies slaptumoje, viduje minėti Kristaus
2768 IV | radikalesnės vergovės negu ta, kuri slegia engiamą tautą, – iš vergavimo
2769 IV | pagerbti, tikrai nėra žmogui slegianti našta, bet, priešingai,
2770 III | baigtis sulig bažnyčios durų slenksčiu. Kaip ir pirmieji Prisikėlimo
2771 IV | nuostabai grąžina mus į slėpiningą pradžią, kai amžinasis Dievo
2772 IV | yra vidinis dalyvavimas slėpiningame, sykiu dieviškajame ir žmogiškajame
2773 I | sukurtojo pasaulio blankius slėpiningo ryšio atšvaitus, bet ir
2774 IV | pagaunamam tos nepaprastos ir slėpiningos harmonijos, apie kurią šv.
2775 I | priesakas siejamas ne tik su slėpiningu „Dievo” poilsiu po kuriamojo
2776 II | prisikėlimo, Dvasia it „smarkus vėjas” ir „ugnis” (plg.
2777 V | nevienodas ir priklauso nuo socialinės bei ekonominės padėties,
2778 III | momentams – šeimos gyvenimui, socialiniams santykiams, poilsio bei
2779 Prat | kitose srityse dėl minėtų sociologinių sunkumų ir galbūt dėl nepakankamos
2780 III | bendruomenės sveikinimą bei solidarumą. Tad sekmadienio Mišios
2781 IV | reikalingas jo konkretus solidarumas. Gali pasitaikyti, kad jo
2782 IV | broliškumas virsta konkrečiu solidarumu, kur paskutinieji virsta
2783 II(29) | kalboje „Sunday”, vokiečių „Sonntag”. ~
2784 V | pirma patvirtinti Apaštalų Sostas (127), ir tik tada tokių
2785 III | vadovaujantis Šventojo Sosto išleistais ir vyskupų konferencijų
2786 Prat(9) | perimant pontifikatą (1978 spalio 22), 5: AAS 70 (1978), 947. ~
2787 I | formomis istorija – kaskart vis spartesnė ir šiandien tiesiog svaiginanti
2788 I | visiškai atskleista šlovėje, spindinčioje prisikėlusio Kristaus veide (
2789 II(26) | Plg. Šv. Bazilijus. De Spiritu Sancto, 27, 66: SC 17, 484 –
2790 II(23) | Eglise], Dictionaire de spiritualite, X [1980], 632 – 644). ~
2791 II(32) | aetasque ceteris octava splendet sanctior in te quam, Iesu,
2792 II(32) | in qua Christus infernum spoliat, mortem vincit et reconciliat
2793 II | Krikščioniškasis mąstymas ėmė spontaniškai sieti „pirmąją savaitės
2794 Prat | politiniuose, kultūriniuose bei sportiniuose renginiuose, kurie paprastai
2795 V | šventadienių. Kiekvieną tokį sprendimą privalo pirma patvirtinti
2796 IV | Dievo žodis laisvu meilės sprendimu iš nieko kūrė pasaulį. Kūrimo
2797 II | atkirstas nuo gausaus malonės srauto, trykštančio iš Viešpaties
2798 IV | veikiau dėl to, kad šią sritį reikėdavo labiau sureguliuoti
2799 III(77) | Acta SS. Saturnini. Dativi et aliorum
2800 I | tartum išreiškiamas Dievo stabtelėjimas priešais visą „labai gerą” (
2801 III | susitinkama prie dviejų stalų – Dievo žodžio ir gyvybės
2802 I | tik apgyvendinti, bet ir „statyti” pasaulį, per tai tapdamas
2803 Pab | energingi meilės civilizacijos statytojai. ~Visiems teikiu savo apaštališkąjį
2804 IV | savo ruožtu tampa „ramybės statytojais”. ~ ~
2805 IV | žvilgsniu aprėpti gamtos stebuklus bei leistis būti pagaunamam
2806 II | pirmųjų šimtmečių katekezė, stengdamasi parodyti sekmadienio ypatumus
2807 IV | Susirinkimai niekada nesiliovė stengęsi išsaugoti nuostatus, susijusius
2808 III | pat ištikimybe, įrodoma stengiantis nuolatos „atsiversti”. Tad
2809 III | liudijimą, kurį jos vaikai stengiasi pateikti skelbdami Evangeliją
2810 Pab | tikinčiaisiais nepaliauti stengusis, kad šios šventos dienos
2811 I | pasakojimo apie Kūrimą poetinis stilius puikiai atspindi žmogaus
2812 III | bendruomenės Mišiomis, idant „būtų stiprinamas bažnytinės bendrystės jausmas,
2813 IV(114) | našlaičius ir našles bei stokojančius dėl ligų ar kitų priežasčių,
2814 Pab | 19). Su Marija jie mokosi stovėti Kryžiaus papėdėje, atnašaudami
2815 V | šimtmečius it rodyklės strėlė, nukreipta į Kristaus sugrįžimo
2816 II(33) | Klemensas Aleksandrietis. Stromateis, VI, 138; 1 – 2: PG 9, 364. ~
2817 IV | paskata keisti nuodėmės struktūras, į kurias įvelti individai,
2818 III | Dievo žodį, itin uoliai studijuodami Šventąjį Raštą bei melsdamiesi,
2819 V | išganymo linkme kryptingai stumia kūriniją, kuri „iki šiol
2820 III | visi dalyviai – vaikai ir suaugusieji – jaustųsi užkalbinami,
2821 III(65) | Concilium, 24, kalbama apie „suavis et vivus Sacrae Scripturae
2822 III(81) | kan. 1247, 1: „Dies festi sub praecepto in universa Ecclesia
2823 I | apsaugo nuo pavojaus jį subanalinti ir išduoti. ~
2824 Prat | jausmų, įkvėpusių šį laišką, subrendo per mano vyskupiškąją tarnybą
2825 IV | diena, kad jis galutinai subręstų žmogiškai bei dvasiškai. ~ ~ ~
2826 III | Viešpats tampa realiai, substanciškai bei nuolatinai esantis per
2827 III | sekmadienio susirinkimų, suburiančių miesto ir kaimo krikščionis
2828 III | ženklinantis Bažnyčią kaip tautą, suburtą Tėvo, Sūnaus ir Šventosios
2829 III | atidavė savo gyvybę, „kad suburtų į vienybę išsklaidytuosius
2830 V | Velykos, kai primenama bei sudabartinama diena, kurią Kristus prisikėlė
2831 III | gyvas aukos ant kryžiaus sudabartinimas. Duonos ir vyno pavidalais,
2832 Prat | Sekmadienis yra diena, sudaranti krikščioniškojo gyvenimo
2833 Prat | žmogaus istorijoje, bet ir sudarantis patį laiko slėpinio centrą.
2834 III(73) | išsiskyrusiems ir kitą santuoką sudariusiems tikintiesiems (1994 rugsėjo
2835 I | nuostabioje Ozėjo knygos vietoje: „Sudarysiu jiems tą dieną sandorą su
2836 I | įgyvendins per su Izraeliu sudarytą išganingąją sandorą, kurios
2837 IV | prie didesnės laisvės ir sudarytų galimybę apmąstymams bei
2838 V | vertybių, kurias nesunku suderinti su tikėjimo reikalavimais.
2839 I | himnas kūrinijos, kuri visa suformuota galingos bei gailestingos
2840 IV | paniekinti Dievo bažnyčią ir sugėdinti nepasiturinčius?” (1 Kor
2841 Prat | kurią Kristus šlovingai sugrįš (plg. Apd 1, 11; 1 Tes 4,
2842 III | susitaikinti su broliu, ir tik tada sugrįžęs aukok savo dovaną” (Mt 5,
2843 III(82) | vadovaujantis savo Bažnyčios sui iuris potvarkiais ar teisėtais
2844 III | išgirstame, iš pagrindų sujudina mūsų gyvenimą (69). ~~~
2845 Pab | jubiliejų bei kitų iškilmingų sukakčių. Tuo tarpu sekmadienis su
2846 V | įvykius, normalu, kad jų sukaktys kelia šventišką nuotaiką,
2847 III | jį, kai jis „paėmė duoną, sukalbėjo palaiminimą, laužė ir davė
2848 IV | Priešingai, pastaruosius sukelia ir galiausiai grindžia džiaugsmas
2849 II | teologiniams tyrinėjimams, sukėlusiems didelį susidomėjimą. Ypač
2850 II | Viešpaties dienos labui sukrikščioninti pavadinimą „saulės diena”,
2851 V | esmingai svarbus. Laike sukuriamas pasaulis, jame vyksta išganymo
2852 I | Pagal Dievo paveikslą sukurtas žmogus gavo užduotį užvaldyti
2853 I | Dievo paveikslą bei panašumą sukurto žmogaus didybės ir jo nuopolio,
2854 I | leidžia mums išvysti Kūrėjo ir sukurtojo pasaulio blankius slėpiningo
2855 IV | Viešpačiui, mūsų Dievui, sukūrusiam kūrinį, kur galėjo pailsėti.
2856 III | išryškėja, kai visa bendruomenė sukviečiama paminėti Viešpaties prisikėlimo
2857 III | kurie kiekvieną sekmadienį sukviečiami išgyventi bei išpažinti
2858 II | jos bus atleistos, o kam sulaikysite, – sulaikytos” (Jn 20, 22 –
2859 II | atleistos, o kam sulaikysite, – sulaikytos” (Jn 20, 22 – 23). Šventosios
2860 II | gyveno pagal senąją tvarką, sulaukė naujos vilties, nebešvęsdami
2861 II | prisikėlimo, tuo metu jau buvo suleidusi gilias šaknis. Šv. Bazilijus
2862 V | vienos ar kitos šalies sąlygų sumažinti privalomų šventadienių.
2863 IV | argi netampate kreivais sumetimais besivadovaujantys teisėjai?” (
2864 II(32) | mortem vincit et reconciliat summis ima (II savaitė). Panašių
2865 I | paukščiais ir žemės ropliais. Sunaikinsiu krašte lanką, kalaviją ir
2866 II(29) | Pavyzdžiui, anglų kalboje „Sunday”, vokiečių „Sonntag”. ~
2867 I | kurį įžengti, sekant jo sūniškojo paklusnumo pėdomis, kviečiama
2868 IV | laikais darbas daugeliui yra sunki vergija – dėl apverktinų
2869 III(83) | sąmoningai nepaiso tos pareigos, sunkiai nusideda”. ~
2870 III | galbūt daugeliui žmonių tapo sunkiau įgyvendinamas; tačiau Bažnyčia
2871 Prat | sekmadienio sampratą, idant net ir sunkiomis sąlygomis galėtų jį išgyventi
2872 III | milžinišką teritoriją. Tačiau sunkių situacijų gali atsirasti
2873 IV | poilsio diena, ir jiems sunku „pašventinti” sekmadienį
2874 III(81) | praecepto in universa Ecclesia sunt <…> omnes et singuli dies
2875 III | altoriaus vadovaujant vyskupui, supamam savo kunigų bei patarnautojų” (43).
2876 Pab | 83. Taip suprantamas bei išgyvenamas sekmadienis
2877 IV | tuomet paplitusį Bažnyčios supratimą, taip pabrėžia kas savaitę
2878 Pab | kultūros, kuri, laimei, suprato poilsio bei laisvalaikio
2879 III | gyvenime. Juk tikinčiajam, supratusiam to, kas atlikta, prasmę,
2880 IV | šią sritį reikėdavo labiau sureguliuoti norint palengvinti jos naštą
2881 III | išnaudojant visas galimybes surengti tikinčiųjų susirinkimą centrinėje
2882 II(32) | Iesu, consecras primitiae surgentium (I savaitė); taip pat: Salve
2883 IV(114) | nuožiūra, kiek yra numatęs; kas surinkta, perduodama vadovui, o jis
2884 II | kaip tauta, į kurią buvo surinkti bei suvienyti, nepaisant
2885 III | dalyvauti brolių susirinkime susiburiant toje pačioje vietoje, kur
2886 III | būdingą visos bendruomenės susibūrimui „Viešpaties dieną”, Eucharistija
2887 III | save kaip išganytųjų tautą, susidedančią „iš visų genčių, kalbų,
2888 II | tyrinėjimams, sukėlusiems didelį susidomėjimą. Ypač buvo išryškintas nepakartojamas
2889 I | dieną” (Pr 2, 2). Ir čia susiduriame su daugiareikšmiu antropomorfizmu. ~
2890 III | pasaulio vietovių vėl tenka susidurti su sunkumais. Aplinka Evangelijos
2891 III | kaip įsaką. Tiktai vėliau, susidūrusi su kai kurių krikščionių
2892 IV | Pats Jėzus tai pareiškia, susiedamas „naująjį įsakymą” su džiaugsmu,
2893 IV | Šabo laikymasis čia artimai susietas su išlaisvinimo darbais,
2894 III | broliais yra kuo artimiausiai susietos. Eucharistinis susibūrimas –
2895 Pab | tai labai paviršutiniškai, susigundydama moralės požiūriu abejotinomis
2896 V | Gimdytoją Mariją, neatskiriamai susijusią su savo Sūnaus išganymo
2897 IV | svarstydami problemas, susijusias su krikščioniškąja sekmadienio
2898 IV | reikalaujamus žmogaus orumo, artimai susijusio su religiniais, šeimos,
2899 III | liturgija viena su kita susijusios taip artimai, kad sudaro
2900 Prat | pastovia įstatymų nuostatų, susijusių su įvairia profesine veikla,
2901 IV | stengęsi išsaugoti nuostatus, susijusius su sekmadienio poilsiu.
2902 III | išgyvenimų bei didesnio vidinio susikaupimo akimirksnių. Kodėl gi pasauliečių
2903 IV | dalyvauti Eucharistijoje, susilaikant nuo tokios veiklos bei darbų,
2904 III | malda, meilės darbais bei susilaikymu nuo darbo, atnaujintų Velykų
2905 IV | pirmaisiais šimtmečiais susilaukė plataus atsako ir tapo galingais
2906 III | dvasiškai pasirengę – tinkamai susipažinę su Šventuoju Raštu ir, kur
2907 II | sekmadieniui ir į jį įvesdina. Kai susirenkama šią dieną, Bažnyčia, nukreipdama
2908 III | garantuoti, kad parapijos susirinkimams netrūktų būtinos kunigų
2909 III | jiems patikėtą atsakomybę. Susirinkimui išsiskirsčius, mokinys grįžta
2910 III | pastebima įvairiuose vietiniuose susirinkimuose nuo ketvirtojo šimtmečio (
2911 III | siūlo šaukti sekmadieninius susirinkimus be kunigo (95), vadovaujantis
2912 III | Todėl svarbu, kad jie susirinktų ir per tai pilnatviškai
2913 III | poreikiai; Eucharistijos švęsti susirinkusi Bažnyčia per tai liudija
2914 II | krikštų diena: Petras skelbė susirinkusiai miniai, kad Kristus prisikėlė,
2915 III | vadovaujant vyskupui, ar susirinkusioje parapijos bendruomenėje,
2916 II | mokė Troados tikinčiuosius, susirinkusius „laužyti duonos”, ir padarė
2917 Pab | visuomenę vis labiau ženklina susiskaidymas bei kultūrinis pliuralizmas,
2918 III | prie aukuro, eik pirmiau susitaikinti su broliu, ir tik tada sugrįžęs
2919 Pab | moterys prisikėlusį Kristų per susitikimą su Bažnyčia, kiekvieną sekmadienį
2920 III | Velykinis pokylis ir broliškas susitikimas ~44. Tokį vieningumą ypač
2921 III | šventimą, su Prisikėlusiuoju susitinkama prie dviejų stalų – Dievo
2922 III | veikiančios grupės, sąjūdžiai, susivienijimai ir nedidelės vienuolių bendruomenės.
2923 III | Dvasios, kreipia į Tėvą, susivienydama su Kristumi ir tapdama visos
2924 V | laikus, kuriuos sekmadienis suskirsto, krikščionio bažnytinis
2925 V | pagrindė visų liturginių metų suskirstymą. Pasak Vatikano II Susirinkimo,
2926 II | pagal kurią Pradžios knygoje suskirstytas kūrimo vyksmas, – su diena,
2927 IV | padaryta septintoji diena, suskliaudžianti visus kūrybos darbus, yra
2928 III | gavę Dievo atleidimą per Sutaikinimo sakramentą (73), prisimindami
2929 IV | sakė: ji „nepažeidžiamu sutarimo bei meilės dėsnu” į „vienybės
2930 I | kviesdamas jį įsitraukti į meilės sutartį. Siekdamas pasiūlyti išgelbėjimą
2931 IV | kiekvienas iš jūsų teatideda sutaupęs, kiek galėdamas” (1 Kor
2932 V | kiekvieną akimirką, jiems suteikdamas ‘laiko pilnatvę’” (119). ~
2933 II | Viešpaties diena”, jie suteikdavo šiai sąvokai prasmės pilnatvę,
2934 III | atsipalaidavimo laikotarpiams – suteikti pobūdį, kuris padėtų Prisikėlusiojo
2935 V | įsipareigojimas iš pagrindų sutelkiamas į Kristų, iš kurio jis semiasi
2936 IV | ryškesnio dalijimosi atspalvio, sutelkiant visą išradingumą, kuriam
2937 III | imperatoriaus ediktui ir verčiau sutikdavo mirti negu praleisti sekmadienio
2938 IV | džiaugsmas, su kuriuo mokiniai sutiko Mokytoją: „Mokiniai nudžiugo,
2939 III | bendruomenės turėtų šiltai sutikti iš kitur atvykstančius brolius
2940 III | dalyvauti Eucharistijoje sutrukdyta ir kurie dėl to nuo priesako
2941 I | dėkojimu, vaiko artumu bei sutuoktinio draugiškumu grąžinant jam
2942 I | dalies jau galima nujausti „sutuoktuvinę” dinamiką, būdingą santykiui,
2943 I(12) | žydų šabas išgyvenamas su „sutuoktuviniu” dvasingumu; tai, pavyzdžiui,
2944 III | švenčių dienomis, rašė: „Taip sutvarkyta tam, kad krikščionims vis
2945 III | įvairiomis pavojaus bei suvaržytos laisvės aplinkybėmis. ~Savo
2946 III | Su savo auka Kristus suvienija Bažnyčios auką: „Eucharistijoje
2947 I | darbų atminimu, krikščionys, suvokę Kristaus pradėto naujo bei
2948 Prat | kelianti tikrovė, iki galo suvokiama tikėjimo šviesoje, tačiau
2949 Prat | bažnytinės bendruomenės nariais suvokimas. ~Be to, derėtų pridurti,
2950 Pab | tikėjimo įsitikinimu, lydimu suvokimo, jog sekmadienio šventimas
2951 I | šis sekmadienio aspektas, suvokus visą jo gilumą, yra neatskiriamas
2952 Pab | Prisikėlusiajam, kuris ją sušaukia, kad jai kaip amžinąjį sakramentinį
2953 III | prisikėlusiojo Viešpaties sušauktąjį susirinkimą: Viešpats atidavė
2954 III | juos laukti „dangiškojo sužadėtinio”, Bažnyčia tartum atlieka „
2955 III | išsipuošusi „kaip nuotaka savo sužadėtiniui” (Apr 21, 2). ~ ~ ~
2956 III | bendruomenei jos kalba turėtų sužadinti naują atsakomybės jo atžvilgiu
2957 IV | gamtos grožybes – dažnai sužalotas troškimo valdyti, galiausiai
2958 Prat | mūsų santykių bei gyvenimo sužmoginimo labui. ~ ~
2959 I | spartesnė ir šiandien tiesiog svaiginanti plėtra – pasaulio istorijoje
2960 IV | pilietinėje visuomenėje pasižymi svarba bei reikšmingumu, pranokstančiais
2961 III | 17). Dėl šio gyvybiškai svarbaus ryšio su Viešpaties kūno
2962 IV | suvokti savo gyvybiškai svarbią bei išlaisvinančią jo priklausomybę
2963 V | dalyvauti Mišiose kitais svarbiais šventadieniais, švenčiamais
2964 Prat | pastangas šioje taip gyvybiškai svarbioje srityje. Tačiau sykiu norėčiau
2965 IV | šventimu bei pašventinimu, svarbioms raiškos formoms. ~Todėl
2966 II | patiems tikėjimo pagrindams svarbių reikšmių bei matmenų, kuriuos
2967 IV | numato jo teisę į darbą, ir, svarstydami problemas, susijusias su
2968 IV | suprasti daug giliau: jam svetima mintis skatinti siaurą „
2969 V | elementais, kurie yra jai svetimi ir gali ją iškreipti. Tokiais
2970 IV | diena, kurią žmogus sudaro taiką su Dievu, savimi bei kitais,
2971 II | vaizdžiai paaiškintas remiantis tais Rašto tekstais, kuriuos,
2972 Prat | bendrąsias liturginių metų taisykles (6). Trečiojo tūkstantmečio
2973 IV | atsilaikyti prieš tamsią skausmo naktį ir tam tikra
2974 II | kad apšviestų tūnančius tamsoje ir mirties ūksmėje” (Lk
2975 V | apreiškiama jo dieviškoji tapatybė bei šlovė. Kalbėdamas Antiochijos
2976 III | susivienydama su Kristumi ir tapdama visos žmonijos balsu. Savaitiniu
2977 III | Prisikėlusiojo buvimą, yra pašaukti tapti tikėjimo skelbėjais bei
2978 Prat | seniai krikščioniškomis tapusiose šalyse dėl kunigų stokos
2979 III | bei laikytis jo įsakymų. Tardamas mums savo žodį, Dievas tikrai
2980 II | iš tiesų, kai krikščionys tardavo „Viešpaties diena”, jie
2981 III | atsakymo, kurį už mus jau tarė Kristus savuoju „Amen” (
2982 IV | kreipiasi į turtinguosius, kurie tarėsi atlieką savo religines pareigas
2983 V | Žodžiais, kuriuos kunigas taria įbrėždamas į Velykų žvakę
2984 IV | patogiai’, o vargdieniui tariate: ‘Pastovėk ten’, arba: ‘
2985 III | ir jame, kuris atėjo kaip tarnas dalytis mūsų žmogiškąja
2986 III | tiktai tiems, kurie vykdo tarnaujamąją kunigystę savo brolių bei
2987 III | tarnavimu papildo ypatingieji tarnautojai, atnešantys ligoniams Eucharistiją,
2988 III | pirmiausia tada, kai ją dosniu tarnavimu papildo ypatingieji tarnautojai,
2989 IV | keletą valandų savanoriškai tarnybai bei solidarumo iniciatyvoms –
2990 III(92) | bendradarbiavimo kunigų tarnyboje kai kurių klausimų Ecclesia
2991 Pab | iškilmingų sukakčių. Tuo tarpu sekmadienis su savo įprastiniu „
2992 Pab | ne be sunkumų palaikydami tarpusavio ryšius ir nesulaukdami pagalbos
2993 IV | šeimos, kultūriniais ir tarpžmogiškais poreikiais, kuriuos vargiai
2994 IV | pasakė: ‘Tai mano kūnas’, yra tasai pats, kuris pasakė: ‘Buvau
2995 IV | eucharistinis stalas nukrautas aukso taurėmis, jei Jis miršta iš bado?
2996 I(12) | pasižymi ir giesmė Leka dodi: „Tavimi džiaugsis tavo Dievas, kaip
2997 II(32) | octava splendet sanctior in te quam, Iesu, consecras primitiae
2998 IV | dieną kiekvienas iš jūsų teatideda sutaupęs, kiek galėdamas” (
2999 IV | Viešpaties dieną” motyvai tebegalioja, nors žydų šabo nuostatai,
3000 Pab | Velykų slėpinio atminimo, tebūna vis įtikinamesni išganymo
3001 V | atsitiks iki pasaulio pabaigos, tebus tiktai išplėtimas bei aiškesnis
3002 IV | laikais, kai mokslas bei technika neįsivaizduojamai padidino
3003 I | Iškilni mokslo, technikos ir kultūros plėtros įvairiomis
3004 IV | meilėje rengia Kristus? Tegu mūsų dalyvavimas jame kiekvienąkart
3005 II | O šv. Augustinas teigia: „Todėl Viešpats ir savo
3006 I | aidintis atliepas pateikia kaip teigiamą kiekvieną visatos elementą,
3007 Pab | bendruomenėms ir neabejotinai teigiamai paveiks visą visuomenę. ~
3008 III | nepaisant sunkumų, netrūksta ir teigiamų bei viltingų ženklų. Daugelyje
3009 III(80) | aisiais pasmerktą priešingą teiginį dėl moralinio įpareigojimo
3010 III | šventimu iš tolo, pirmenybę teikdami tai dienai numatytiems skaitiniams
3011 II | nuostata: Viešpaties diena teikė ritmą dutūkstantmetei Bažnyčios
3012 III | Velyknakčio liturgijoje ir teikiant Krikštą per Mišias. Šiame
3013 III | sekmadienio susirinkimą, teikiantį galimybę prie altoriaus
3014 Pab | civilizacijos statytojai. ~Visiems teikiu savo apaštališkąjį palaiminimą! ~
3015 III | tinkama evangelizacija ir teikti joms kryptį, vadovaujantis
3016 III | bažnytinės vadovybės akimis (53), teisėtai pasižymi. Štai kodėl sekmadienį,
3017 III(82) | sui iuris potvarkiais ar teisėtais papročiais, Dievo šlovinime”. ~
|