1007-broli | brouw-imper | imtos-legal | leidi-pagri | pagun-rastu | rasyd-teise | teisi-zymin
bold = Main text
Chapter, Paragraph grey = Comment text
3018 IV | taps didinga artimo meilės, teisingumo ir taikos mokykla. Prisikėlusiojo
3019 I | žmona paimsiu teisumu ir teisingumu, ištikima meile ir gailestingumu.
3020 II | Savanoriška praktika vėliau tapo teisiškai įtvirtinta nuostata: Viešpaties
3021 I | tave sau žmona paimsiu teisumu ir teisingumu, ištikima
3022 III | raginama, tačiau kartais tekdavo priimti nedviprasmiškus
3023 Pab | nepermaldaujamoje laiko tėkmėje: „Jis maloningas iš kartos
3024 II | paaiškintas remiantis tais Rašto tekstais, kuriuos, pasak šv. Luko
3025 I | kelių eilučių įkvėptajame tekste tai pagrindžiama primenant
3026 III | dienomis. Juk jei šventojo teksto skaitymas, kuris turėtų
3027 I(12) | pavyzdžiui, išryškėja tokiuose tekstuose, kaip Genesis Rabah X, 9
3028 III | nuodugniau išsiaiškinę biblinius tekstus, ypač tuos, kurie skaitomi
3029 III | troškimą (97). Daugelyje šalių televizija ir radijas teikia galimybę
3030 III | tave, palik savo atnašą tenai prie aukuro, eik pirmiau
3031 II | galima įžvelgti tam tikrą tendenciją „šabatizuoti” Viešpaties
3032 III | celebrantui, ir užduoties, tenkančios diakonui bei neįšventintiems
3033 IV | Tačiau tikinčiajam privalu tenkinti šį poreikį nedarant žalos
3034 I | dienos” prasmę vieningoje teologinėje kūrinijos ir išganymo perspektyvoje.
3035 IV | bet ir įgyja, taip sakant, teologinį skambesį. Juk nuolatinis
3036 II | paskatino taip pat nuodugniems teologiniams tyrinėjimams, sukėlusiems
3037 IV(103) | Jėzaus ir Šventojo Veido Teresė. Derniers entretiens, 5 –
3038 III | išsibarsčiusius po milžinišką teritoriją. Tačiau sunkių situacijų
3039 II | pagonims, vartoja paplitusią terminologiją, norėdamas pažymėti, jog
3040 II(22) | secunda, antradienis – feria tertia ir t.t. Panašiai savaitės
3041 V(118) | Jonas Paulius II. Tertio millennio adveniente (1994
3042 Prat | sugrįš (plg. Apd 1, 11; 1 Tes 4, 13 – 17) ir visa padarys
3043 Prat | jaučiuosi, tartum šiuo laišku tęsčiau gyvą dialogą, kurį mielai
3044 V | praeina, tačiau šventųjų šlovė tęsiasi Kristuje, kuris, likdamas
3045 II | nugalėjo, nes rėmėsi Naujuoju Testamentu ir buvo susieta su Senojo
3046 Pab | paveiks visą visuomenę. ~Tesusitinka trečiojo tūkstantmečio vyrai
3047 I | apie šabo priesaką: „Mano Tėvas darbuojasi lig šiolei, todėl
3048 IV(107) | Theodosianus II, tit. 8, 1, leid. Th. Mommsen, 12, 87; Codex
3049 I(13) | Plg. A. J. Heschel. The sabbath. Its meaning for
3050 IV(107) | liepos 3 d. potvarkis: Codex Theodosianus II, tit. 8, 1, leid. Th.
3051 Pab | pasirodytų kaip tik šiais metais, tiesioginio pasirengimo Didžiajam jubiliejui
3052 II | remtųsi kūrimo darbais ir, tiesiogiškiau, bibliniu Dievo „poilsiu” –
3053 I | rankose, ir kad žmogus, šios tiesos nuolatos neįsisąmonindamas,
3054 III | palūžti, reikalinga galimybė tikėtis krikščionių bendruomenės
3055 III | pajėgus duoti vaisių, kurių tikimasi. Todėl itin pagirtinos iniciatyvos,
3056 IV | turime iš naujo atrasti ir šį tikinčiosios egzistencijos matmenį. Krikščioniškasis
3057 II | nebebūk netikintis – būk tikintis” (Jn 20, 27). Sekmadienis
3058 II | Bažnyčios sąmonėje, nors tam tikrais istorijos laikotarpiais
3059 III | pietų, padėtų pasirengti tikrajai Eucharistijos dovanai ir
3060 III | aukos šventimas, vienintelis tikras Viešpaties Velykų aktualizavimas,
3061 Pab | pastangų. Juk tai ir yra jo tikrasis tikslas. Metai, kuriais
3062 III | niekada nevalia užmiršti tikro heroizmo, kurį, kaip galima
3063 IV | krikščioniškasis sekmadienis yra tikroji „šventė”, Dievo žmogui dovanota
3064 III | sugrįžimo laukimas iš tiesų yra tikrojo Bažnyčios slėpinio dalis (55)
3065 V | išsaugoti autentiškas tam tikros visuomeninės aplinkos kultūros
3066 III | eschatologinei dangiškosios Jeruzalės tikrovei. Suburdama savo vaikus į
3067 V | švęsti metų dienas, su tam tikrų datų bei metų laikų pasikartojimu
3068 V | krikščionys turi raktą ir tikrumą, ir sekmadienio pašventinimas
3069 Pab | Bažnyčią, besiveržiančią šio tikslo link, palaiko ir gaivina
3070 III | privalo jų tėvai, padedami tikybos mokytojų, kurie turėtų įvesdinimo
3071 IV | Dievo žodžiu ir malda!” (1 Tim 4, 4–5) Taigi, jei žmogus
3072 Prat | sekmadieniui apibūdinti gerai tinka džiaugsmingas psalmininko
3073 III | gerai dvasiškai pasirengę – tinkamai susipažinę su Šventuoju
3074 V | dienų iki Sekminių, tapo tinkamiausia diena katechumenų iniciacijai.
3075 I | įspūdingai interpretuotas kaip tipiškas laiko „šventosios architektūros”,
3076 IV(107) | Codex Theodosianus II, tit. 8, 1, leid. Th. Mommsen,
3077 II | buvo pripažintas tas pats titulas, kuriuo Septuaginta Senojo
3078 I(12) | serale del sabato. Išleido A. Toaff, Roma, 1968 – 1969, 3). ~
3079 IV | Kristaus džiaugsme reiškia tobulai dalytis meile, tvinksinčia
3080 III | krikščionims atlikti tai, kas yra tobuliausia bei labiausiai patinka Viešpačiui.
3081 Prat | kad žmogus bus įkalintas tokiame siaurame horizonte, jog
3082 I(12) | tai, pavyzdžiui, išryškėja tokiuose tekstuose, kaip Genesis
3083 III | susivienyti su Mišių šventimu iš tolo, pirmenybę teikdami tai
3084 II | kaip buvo užkalbintas šv. Tomas: „Įleisk čia pirštą ir apžiūrėk
3085 II | Jėzų ir drauge su apaštalu Tomu išpažįsta: „Mano Viešpats
3086 II | ir leido save atpažinti Tomui, parodydamas jam savo žaizdų
3087 III | gestai ir pačios maldos tonas, leidžiantis pajusti dėmesingumą
3088 I | pokalbis įgauna įvairius meilės tonus – nuo įprastinių ir netiesioginių
3089 III | pilnatviškai ir veikliai dalyvauja tose pačiose liturginėse apeigose,
3090 III(56) | Augustinas. In prima Ioan. tract. 4, 6: SC 75, 232. ~
3091 II(17) | Plg. In Io. ev. tractatus XX, 20, 2: CCL 36, 203;
3092 III | Kanonų teisės kodekse šiai tradicijai pirmą kartą buvo suteikta
3093 Pab | pagalbos iš struktūrų bei tradicijų, būdingų krikščioniškajai
3094 III | ją papildytų? ~Šis gana tradicinis „sekmadienio pašventinimo”
3095 III | pavyzdžiui, trečiojo šimtmečio traktate Didascalia apostolorum, –
3096 Pab | laikymasis turėtų būti ne tik traktuojamas kaip įsakas, bet pirmiausia
3097 II | atžvilgiu užima nepakartojamą ir transcendentinę vietą, prieš akis iškeliančią
3098 II | sekmadieniu” (37). Artėjant trečiajam tūkstantmečiui, krikščioniškojo
3099 Pab | Bažnyčia kelia į Švenčiausiąją Trejybę, ypatingo intensyvumo bei
3100 III(70) | Tridento Susirinkimas. Sesija XXII,
3101 III | pareigą, bet apie bausmes tris kartus praleidus sekmadienio
3102 III | Eucharistiją prabėgus daugiau negu trisdešimčiai metų po Susirinkimo, būtina
3103 IV | yra įsakęs. Šešias dienas triūsi ir dirbsi visus savo darbus,
3104 II | Paulius atsisveikindamas mokė Troados tikinčiuosius, susirinkusius „
3105 Pab | atsiveria Kristui, karštai trokšdama jo šlovingojo sugrįžimo: „
3106 IV | solidarumo veiksmams, karštu troškimu vidujai atsinaujinti, paskata
3107 Prat | giliausius bei autentiškiausius troškimus. Laikas, dovanotas Kristui,
3108 V | laikais, kad ir kaip ilgai jie truktų. Ne tik Bažnyčia, bet ir
3109 IV | paviršutiniško pasitenkinimo bei trumpalaikio malonumo jausmais, dažnai
3110 IV | malonumo jausmais, dažnai trumpam apsvaiginančiais jutimiškumą
3111 Pab | lopšys, mums duota proga trumpas mūsų gyvenimo akimirkas
3112 II | gausaus malonės srauto, trykštančio iš Viešpaties dienos šventimo.
3113 II(26) | Justinas. Dialogus cum Tryphone, 24, 138: PG 6, 528. 793;
3114 II | Artėjant trečiajam tūkstantmečiui, krikščioniškojo sekmadienio
3115 II | aukštybių, kad apšviestų tūnančius tamsoje ir mirties ūksmėje” (
3116 I | Kūrimą, prieš akis privalu turėti visą tekstą, kuriame aiškiai
3117 IV | visą sekmadienio reikšmę, turime iš naujo atrasti ir šį tikinčiosios
3118 III | galėtų sąžiningai perduoti turinį bei susieti jį su mūsų laikų
3119 II(31) | Plg. šv. Maksimas Turinietis. Sermo 44, 1: CCL 23, 178;
3120 III | Bažnyčios katekizmas (83) ir, turint galvoje, koks reikšmingas
3121 I | perspektyvoje. Todėl priesako turinys pirmiausia yra ne tiesiog
3122 III | vietovėse, pritraukiančiose daug turistų bei piligrimų, dėl kurių
3123 Pab | dvasiniai ir pastoraciniai turtai, tradicijos, patikėti Bažnyčiai,
3124 V | ne nukentėtų, bet būtų turtingesnis (130). ~ ~
3125 IV | širdyse, kur pats Kristus – turtingiems dosniai aukojant vargšams –
3126 IV | ugningais žodžiais kreipiasi į turtinguosius, kurie tarėsi atlieką savo
3127 IV | dargi engdavo: „Ar negirdi, turtuoli, ką sako Viešpats? Tačiau
3128 V | didžių darbų ir nuopelnų turtus, kad jie juos įgytų ir taptų
3129 Prat | atėjusios prie kapo, rado jį tuščią. Tai kvietimas kokiu nors
3130 IV | pats poilsis nesibaigtų tuštumu ar nevirstų nuobodumo šaltiniu,
3131 II | išaukštintasis Kristus, „visos tvarinijos pirmgimis” (Kol 1, 15) ir „
3132 IV | kad „kiekvienas gi Dievo tvarinys yra geras, ir niekas neatmestina,
3133 I | tarp kūrinijos ir išganymo tvarkos egzistuoja ir skirtumas,
3134 IV | reiškia tobulai dalytis meile, tvinksinčia Prisikėlusiojo širdyje:
3135 III | rasdavo tikinčiųjų širdyse tvirtą pritarimą. Nors ir būta
3136 II | laikytis Viešpaties dienos tvirtai nustatytą savaitės dieną.
3137 Pab | 82. Būtent šiuo tvirtu tikėjimo įsitikinimu, lydimu
3138 Pab | mėnulio, nes jį apšviečia tviskanti Dievo šlovė ir jo žiburys
3139 V(129) | Caeremoniale Episcoporum. Ed. typica 1995, Nr. 230. ~
3140 II | nuodugniems teologiniams tyrinėjimams, sukėlusiems didelį susidomėjimą.
3141 III | gyvybiškai svarbi ir taip ugdanti bendruomenę kaip sekmadieninis
3142 III | sinodų dekretai natūraliai ugdė visuotinį paprotį, turintį
3143 III | kitą, bet ir drauge patirti ugdomųjų išgyvenimų bei didesnio
3144 III | atmintų Bažnyčią pasaulyje ir ugdytų joje tobulą meilę bei visų
3145 II | Šventąja Dvasia, vadintis ir „ugnies diena”. Juk Kristaus šviesa
3146 II | artimai susijusi su Dvasios „ugnimi”, ir abu įvaizdžiai žymi
3147 IV | akcentais. Šv. Ambraziejus ugningais žodžiais kreipiasi į turtinguosius,
3148 II | Dvasia it „smarkus vėjas” ir „ugnis” (plg. Apd 2, 2 – 3) visa
3149 Pab | palaiminimą! ~Vatikanas, 1998-ųjų, dvidešimtųjų mano pontifikato
3150 II | tūnančius tamsoje ir mirties ūksmėje” (Lk 1, 78 – 79), sulig
3151 III | išlieti Šventąją Dvasią, unikaliai veikiančią per konsekracijos
3152 III(49) | PL 4, 553; De cath. Eccl. unitate, 7: CSEL 3 – 1, 215; Vatikano
3153 III | čia švenčiamas sacramentum unitatis, iš pagrindų ženklinantis
3154 III(81) | Dies festi sub praecepto in universa Ecclesia sunt <…> omnes
3155 IV | pasaulį. Kūrimo darbai buvo užantspauduoti palaiminimu bei pašventinimu
3156 IV | Tas pats popiežius, užbaigdamas savo laišką, ragino Bažnyčią
3157 II | pabrėžiamas Sekminių švente užbaigiant „Didįjį sekmadienį”, jis –
3158 I | bei plėtoti. Dievo darbų užbaigimas atveria pasaulį žmogaus
3159 I | pradėjo procesą, kurį pats užbaigs savo šlovingojo sugrįžimo
3160 Pab | Jeruzalės sekmadienio, kai bus užbaigtas mistinis Dievo miestas,
3161 III | pobūdį, tam tikra prasme užbėga už akių eschatologinei dangiškosios
3162 IV(109) | 6 – 9 šimt. daug sinodų uždraudė opera ruralia. Valstybiniai
3163 II | Dievo vardą JHWH, kurį buvo uždrausta ištarti. ~
3164 V | bei kultūrinės tradicijos užgoš sekmadienio bei kitų liturginių
3165 II | septynių dienų sekos atžvilgiu užima nepakartojamą ir transcendentinę
3166 II | užkalbinami taip, kaip buvo užkalbintas šv. Tomas: „Įleisk čia pirštą
3167 IV | dėl kurių taip rūpinamės, užleidžia vietą dvasios vertybėms;
3168 I | prisikeldamas iš numirusių kaip „užmigusiųjų pirmgimis” (1 Kor 15, 20),
3169 Prat | Emauso, pajutę savo širdžių užsidegimą, kai Prisikėlusysis ėjo
3170 I | užbaigęs darbus, kuriais buvo užsiėmęs, ilsėjosi septintą dieną
3171 IV | šalina grėsmę, kad laikas užsisklęs savyje, nes, priimdamas
3172 Pab | pėdomis, ir jos motiniškas užtarimas suteikia maldai, kurią Bažnyčia
3173 Pab | Švenčiausiosios Mergelės užtarimui patikiu, kad krikščionių
3174 V | šventadienių šventimą ir užterš autentiško krikščionių tikėjimo
3175 III | Paskutiniąją vakarienę, su aiškia užuomina į „duonos laužymą”, taip
3176 I | septintą dieną nedaroma užuominos apie neveikiantį Dievą,
3177 II | dienų” (16). Šv. Augustinas vadina sekmadienį „Velykų sakramentu” (17). ~
3178 I | nutraukimu, vaizdžiai dar vadinamu „atsinaujinimu” ir „atsipalaidavimu”,
3179 I | laiko pilnatvei” (Gal 4, 4), vadinasi, jis savo slėpinio galia
3180 II | Jonui liudija buvus paprotį vadinti šią pirmąją savaitės dieną „
3181 II | gretinant jį su Šventąja Dvasia, vadintis ir „ugnies diena”. Juk Kristaus
3182 III | duoną, in persona Christi vadovauja kunigas. Todėl pastoracijos
3183 V | nepaliaujamai valdomi bei vadovaujami išaukštinto Kristaus. Būtent
3184 IV(114) | kas surinkta, perduodama vadovui, o jis šelpia našlaičius
3185 III | kuriais jie, bažnytinės vadovybės akimis (53), teisėtai pasižymi.
3186 IV | akliesiems regėjimo”, „vaduoti prislėgtųjų ir skelbti Viešpaties
3187 III | kiekvienas savaip atlieka savo vaidmenį liturginėje veikloje” (94),
3188 Pab | Būtent dėl Šventosios Dvasios vaidmens norėjau, kad paraginimas
3189 III | Dvasios (49). Tėvams kartu su vaikais dalyvaujant toje pačioje
3190 I | šlovinimu bei dėkojimu, vaiko artumu bei sutuoktinio draugiškumu
3191 III | Sekmadieniniu Eucharistijos šventimu vainikuodama liudijimą, kurį jos vaikai
3192 III | Bažnyčioje, kuri jį priima kaip vaisingą savo gyvenimo slėpinį bei
3193 IV | savotišku „vaisingumu”. Šis „vaisingumas” ypač pasireiškia tuo, kad
3194 IV | apdovanoja savotišku „vaisingumu”. Šis „vaisingumas” ypač
3195 IV | sakau jums: jūs verksite ir vaitosite, o pasaulis džiūgaus. Jūs
3196 III | galiausiai pasiliktų su jais vakarieniauti prie stalo. Jie pažino jį,
3197 IV | būdingus sekmadieniui tiek Vakarų, tiek Rytų liturgijoje.
3198 II | akcentuoja visos Bažnyčios ir Vakaruose, ir Rytuose. Ypač Rytų Bažnyčių
3199 V | bei istorija nepaliaujamai valdomi bei vadovaujami išaukštinto
3200 IV | kiekvienas pirmiausia ima valgyti savo maistą, ir vienas lieka
3201 III(46) | trečiajai Jungtinių Amerikos Valstijų vyskupų grupei (1998 kovo
3202 IV | kurią privalo garantuoti valstybė (110). ~Mūsų dienomis irgi
3203 IV(109) | uždraudė opera ruralia. Valstybiniai įstatymai pamažu irgi tapo
3204 IV | buvo net nenumatyta to meto valstybiniame kalendoriuje, – išgyvendavo
3205 II | apreiškime išvertė Dievo vardą JHWH, kurį buvo uždrausta
3206 I | viską pajungus žmogui, Dievo vardas būtų šlovinamas visoje žemėje” (11). ~
3207 III | atnašauti ją visos Dievo tautos vardu pridera tiktai tiems, kurie
3208 IV | atėjo nešti „gerąją naujieną vargdieniams”, „skelbti belaisviams išvadavimo,
3209 IV | pasipuošęs, taip pat įžengia vargdienis apskurusiu apdaru. Jūs šokinėjate
3210 IV | Atsisėsk čia patogiai’, o vargdieniui tariate: ‘Pastovėk ten’,
3211 IV | prie stalo vienišus bei vargstančius žmones, aplankyti ligonius,
3212 IV | skausmingiau jaučia savo vienatvę, vargus ir kančias. Žinoma, įsipareigojimo
3213 III | šiandienos žmonės, ypač vargšai ir visokeriopai prislėgtieji”,
3214 IV | turtingiems dosniai aukojant vargšams – tam tikra prasme gali
3215 IV | bažnyčią ne tam, kad duotum vargšui, bet kad paimtum” (115).
3216 IV | prasikaltusiai tuo, kad pažemino vargšus per brolišką agapę, kuri
3217 II | Justinas, rašydamas pagonims, vartoja paplitusią terminologiją,
3218 I | mistikų liudijimai nesibaimina vartoti pasiskolintų iš vedybinės
3219 Pab | apaštališkąjį palaiminimą! ~Vatikanas, 1998-ųjų, dvidešimtųjų
3220 I | vartoti pasiskolintų iš vedybinės meilės patirties įvaizdžių. ~
3221 IV | kuriais gyvename, tikrąjį veidą. Net gamtos grožybes – dažnai
3222 I | spindinčioje prisikėlusio Kristaus veide (plg. 2 Kor 4, 6). Nuo „
3223 IV(103) | Kūdikėlio Jėzaus ir Šventojo Veido Teresė. Derniers entretiens,
3224 I | nuolatinis; Dievas nesiliauja veikęs, kaip primena pats Jėzus
3225 III | Šventąją Dvasią, unikaliai veikiančią per konsekracijos žodžius,
3226 III | sekmadienio Mišias rinktųsi joje veikiančios grupės, sąjūdžiai, susivienijimai
3227 IV | praktikos reikalavimais, bet veikiau dėl to, kad šią sritį reikėdavo
3228 Prat | pirmoji pasaulio diena ir veiklia viltimi žvelgiama į „paskutiniąją
3229 III | savo vaidmenį liturginėje veikloje” (94), pasisemdami šviesos
3230 IV | susilaikant nuo tokios veiklos bei darbų, kurie nesuderinami
3231 I | jį ir jam” (1, 16). Šis veiklus Sūnaus buvimas Dievo kuriamajame
3232 IV | virsta kvietimu solidarumo veiksmams, karštu troškimu vidujai
3233 IV | krikščionių bendruomenei veiksmingai primenama jos pareiga padaryti
3234 Pab | ypatingo intensyvumo bei veiksmingumo. ~
3235 III | suprantama, į liturginių veiksmų prigimtį. Tam padeda kvietimo
3236 I | neįsisąmonindamas, negali veikti pasaulyje kaip Dievo bendradarbis. ~ ~ ~
3237 II | prisikėlimo, Dvasia it „smarkus vėjas” ir „ugnis” (plg. Apd 2,
3238 V | šventimas, papildęs savaitines Velykas, suteikė galimybę labiau
3239 V | šios priežasties Bažnyčia Velyknaktį pristato mums Kristų kaip „
3240 IV(115) | dicat? Et tu ad ecclesiam venis, non ut aliquid largiaris
3241 III(67) | konstitucija apie Apreiškimą Dei Verbum, 25. ~
3242 II | praktikavimą, jaudina Bažnyčią ir verčia ją skirti motinišką dėmesį
3243 III | imperatoriaus ediktui ir verčiau sutikdavo mirti negu praleisti
3244 IV | slegia engiamą tautą, – iš vergavimo nuodėmei, kuri nutolina
3245 IV | darbas daugeliui yra sunki vergija – dėl apverktinų darbo sąlygų
3246 IV | išlaisvinimas iš poreikių vergijos bus visiškas bei galutinis.
3247 IV | galvoje pirmiausia turėdavo vergų ir darbininkų darbą ne dėl
3248 IV | iš tiesų sakau jums: jūs verksite ir vaitosite, o pasaulis
3249 III | Šventajai Dvasiai, tiesiog verste verstų naujosios Sandoros
3250 III | Dvasiai, tiesiog verste verstų naujosios Sandoros tautą
3251 I | ženklas. Tai gražus pasaulis, vertas žavėjimosi bei mėgavimosi,
3252 III | liturgijos nuostatus, bet ir būtų verti tos bažnytinės tradicijos,
3253 III | radijo transliacijos yra vertinga pagalba, pirmiausia tada,
3254 V | ypač liaudiškojo pamaldumo vertybes, kad liturginis šventimas –
3255 I(14) | Verum autem sabbatum ipsum redemptorem
3256 II(27) | pacem sabbati, pacem sine vespera: Confess., 13, 50: CCL 27,
3257 III | užbėgama dangiškajam „Avinėlio vestuvių pokyliui” (Apr 19, 9). Krikščionių
3258 II(32) | gloria dies felix Christi victoria, dies digna iugi laetitia
3259 Pab | Prisikėlimo įvykį. Ji yra vidinė dovana, vienijanti mus su
3260 V | ir Kristaus išaukštinimo vidinį ryšį iškalbingiausiai rodo
3261 III | išgyvenimų bei didesnio vidinio susikaupimo akimirksnių.
3262 IV | džiaugsmas savo esme yra vidinis dalyvavimas slėpiningame,
3263 III | sąžinės pareigą, pagrįstą vidiniu poreikiu, kurį taip stipriai
3264 Prat | prisikėlęs Jėzus atsistojo jų viduryje ir jiems buvo dovanota jo
3265 V | egzistencijos metai tikrai yra laiko vidurys, kurio viršūnė – Prisikėlimas.
3266 III | nesitenkina minimalia ar vidutiniška pasiūla, bet padeda krikščionims
3267 IV | skausmingiau jaučia savo vienatvę, vargus ir kančias. Žinoma,
3268 III | celebruoti daugiau negu vienerias Mišias (85), įsteigtos vakaro
3269 Pab | įvykį. Ji yra vidinė dovana, vienijanti mus su Prisikėlusiuoju bei
3270 II | 20. Pagal vieningą evangelijų liudijimą Jėzus
3271 I | Viešpaties dienos” prasmę vieningoje teologinėje kūrinijos ir
3272 III | broliškas susitikimas ~44. Tokį vieningumą ypač išreiškia velykinis
3273 II | sekmadienis iš tikrųjų yra vienintelė diena, kuri bus po dabartinio
3274 III | artimai, kad sudaro vieną vienintelį garbinimo aktą” (61). Susirinkimas
3275 III | jaunose Bažnyčiose, kur vienam vieninteliam kunigui patikima pastoracinė
3276 IV | Pasikviesti prie stalo vienišus bei vargstančius žmones,
3277 II | plg. Lk 24, 13 – 25) ir vienuolikai susirinkusių apaštalų (plg.
3278 III | susivienijimai ir nedidelės vienuolių bendruomenės. Šitai leidžia
3279 III | Kristuje, Šventosios Dvasios vienybėje. Taip krikščionių bendruomenė
3280 III | praturtindami atitinkamą vietinę bendruomenę. Kita vertus,
3281 III | pastoracinė išmintis ir vietiniai papročiai, derantys su liturginiais
3282 II | pabaigoje rašė Bitinijos vietininkas Plinijus Jaunesnysis, minėjęs
3283 III | Agdės sinode) (79). Šie vietinių sinodų dekretai natūraliai
3284 III | praktika pastebima įvairiuose vietiniuose susirinkimuose nuo ketvirtojo
3285 III | tikinčiųjų susirinkimą centrinėje vietovėje, kurią pajėgtų pasiekti
3286 III | tikėjimą, daugelyje pasaulio vietovių vėl tenka susidurti su sunkumais.
3287 IV | vyrų bei moterų, dėl darbo vietų stokos priverstų neveikliai
3288 Pab | Maranata: ateik, mūsų Viešpatie!” (1 Kor 16, 22) Šiuo vilties
3289 I | ilsėjosi Dievas, bet ilsėtis Viešpatyje, šlovinimu bei dėkojimu,
3290 V | šventė” buvo švenčiama ilgos vigilijos metu ir vėliau pailginta
3291 IV(105) | Ten pat, VII: AAS 67 (1975), 322.
3292 Prat | numirusių yra atgimdęs mus gyvai vilčiai’” (1 Pt 1, 3) (8). ~
3293 Prat | šį apaštališkąjį laišką, vildamasis per tai paremti jūsų pastangas
3294 III | netrūksta ir teigiamų bei viltingų ženklų. Daugelyje Bažnyčios
3295 II(32) | infernum spoliat, mortem vincit et reconciliat summis ima (
3296 II | išgyvena Zacharijo nuostabą ir virpa iš džiaugsmo kaip Simeonas,
3297 I | jis tampa pajėgus patirti virpulį to džiaugsmo, kurį po kūrimo
3298 IV | dienos laikymasis kartais virsdavo herojišku žygdarbiu. Dabar
3299 IV | išlaisvinimo atminimas, virstantis visuotinio Išganymo, kurį
3300 Pab | nei gyventi tikėjimu, nei visapusiškai dalyvauti bendruomenės gyvenime,
3301 Prat | krikščionims „būti patiems savimi” visiškoje dermėje su tikėjimo dovana,
3302 III | žymintį Dievo tautos pritarimą viskam, kas buvo atlikta per Mišias (74),
3303 IV | sekmadienis, nepaisant visko, visada lieka Viešpaties
3304 II | tokio savo pobūdžio yra viso kulto centras. ~Šios nepertraukiamos
3305 I | Dievo vardas būtų šlovinamas visoje žemėje” (11). ~Iškilni mokslo,
3306 III | žmonės, ypač vargšai ir visokeriopai prislėgtieji”, yra ir jos
3307 III | šventimas ~51. Taip pat visomis jėgomis reikėtų stengtis,
3308 IV | Jiems, kaip vėliau ir visoms krikščionių kartoms, Jėzaus
3309 III(56) | Haec est vista nostra, ut desiderando exerceamur”:
3310 III | bei sakramentinio gyvenimo visumos. Liturgija savo esme yra
3311 Pab | sekmadienis daro poveikį visuomenei skleisdamas gyvybines jėgas
3312 IV | poilsio dienos pilietinėje visuomenėje pasižymi svarba bei reikšmingumu,
3313 IV | ekonomiškai labai išsivysčiusiose visuomenėse būna pernelyg daug neteisingumo
3314 V | išsaugoti autentiškas tam tikros visuomeninės aplinkos kultūros ir ypač
3315 Prat | su švenčių dienomis. Tai visuomeninis ir politinis reiškinys,
3316 Prat | pobūdis nustatomas įstatymais, visuomeninių bei ekonominių santykių
3317 III | bažnytinis matmuo tampa tikrove visuomet, kai ji švenčiama. Tačiau
3318 III | dekretai natūraliai ugdė visuotinį paprotį, turintį įpareigojantį
3319 III(65) | kalbama apie „suavis et vivus Sacrae Scripturae affectus”. ~
3320 Prat | tarnybą Krokuvoje ir per mano vizitus į Romos parapijas, kurias,
3321 II(29) | anglų kalboje „Sunday”, vokiečių „Sonntag”. ~
3322 II(18) | kalboje: čia sekmadienis (voskresenje) reiškia prisikėlimą. ~
3323 IV | mano meilėje, kaip aš kad vykdau savo Tėvo įsakymus ir pasilieku
3324 III | proga, nė viena parapijos vykdoma veikla nėra „tokia gyvybiškai
3325 III | parodę kunigai ir tikintieji, vykdydami šią pareigą įvairiomis pavojaus
3326 II | vandeniu, primenančiu krikšto vyksmą, iš kurio gimė kiekviena
3327 II | knygoje suskirstytas kūrimo vyksmas, – su diena, kai buvo sukurta
3328 III | ir kitiems, už liturginio vyksmo ribų išgyvenamiems dienos
3329 V | taip, lyg jie visą laiką vyktų dabartyje, Bažnyčia atveria
3330 III | sudabartinimas. Duonos ir vyno pavidalais, ant kurių maldaujama
3331 Pab | Tesusitinka trečiojo tūkstantmečio vyrai ir moterys prisikėlusį Kristų
3332 IV | į sunkią padėtį daugybės vyrų bei moterų, dėl darbo vietų
3333 I | vaisius misijos, kuria Dievas vyrui ir moteriai patikėjo užduotį
3334 III | atskirų dalinių Bažnyčių vyskupais, bendruomenė Eucharistijos
3335 Prat | laišką, subrendo per mano vyskupiškąją tarnybą Krokuvoje ir per
3336 IV | Viešpatį. Todėl jis akino vyskupus atkakliai reikalauti „ištikimo
3337 V(124) | Carm. XVI, 3 – 4: “Omnia praeterunt,
3338 II(17) | Plg. In Io. ev. tractatus XX, 20, 2: CCL 36, 203; Epist.
3339 III(70) | Tridento Susirinkimas. Sesija XXII, Mokslas ir kanonai apie
3340 II(15) | Ep. ad Decentium XXV, 4, 7: PL 20, 555. ~
3341 III | dosniu tarnavimu papildo ypatingieji tarnautojai, atnešantys
3342 Pab | atskirų krikščionių ištikimybę ypatingiems jų tikėjimo reikalavimams.
3343 IV | krikščionys siekia, kad ir ypatingomis mūsų laikų aplinkybėmis
3344 III(54) | kongregacija. Instrukcija dėl Mišių ypatingoms grupėms (1969 gegužės 15),
3345 III | dėl kurių neretai būtinos ypatingos religinės pagalbos iniciatyvos (89). ~ ~ ~
3346 II | stengdamasi parodyti sekmadienio ypatumus lyginant su žydų šabu. Šabo
3347 II | karta iš naujo išgyvena Zacharijo nuostabą ir virpa iš džiaugsmo
3348 II | įžvelgti tam tikrą tendenciją „šabatizuoti” Viešpaties dieną. Negana
3349 IV | padarytas žmogui, ne žmogus šabui” (Mk 2, 27). Prieštaraudamas
3350 V | savaitę Viešpaties diena šaknimis siekia seniausiąją Bažnyčios
3351 IV | lauke, kur jis kenčia dėl šalčio ir nuogumo. Jis, kuris pasakė: ‘
3352 IV | Kristaus kūną? Nepraeik pro šalį, kai jis yra nuogas. Negarbink
3353 V | ypatingų vienos ar kitos šalies sąlygų sumažinti privalomų
3354 IV | nuolatinis šabo sugrįžimas šalina grėsmę, kad laikas užsisklęs
3355 III | troškimą (97). Daugelyje šalių televizija ir radijas teikia
3356 IV | mano kojų’. Argi jūs nesate šališki, argi netampate kreivais
3357 Pab | Malonė, plūstanti iš šio šaltinio, atnaujina žmones, gyvenimą
3358 III | šventoves ir, galbūt net su visa šeima, išgyventų ten keletą intensyvios
3359 IV | aprūpinti maistu neturtingas šeimas, skirti keletą valandų savanoriškai
3360 IV(114) | perduodama vadovui, o jis šelpia našlaičius ir našles bei
3361 IV | 5) Taigi, jei žmogus po šešių darbo dienų – daugeliui,
3362 III | Mišias) (78) ir ypač nuo šeštojo šimtmečio (pavyzdžiui, 506
3363 IV | yra tiesiogiai susijęs su šeštosios dienos darbais, kai Dievas „
3364 III | teikia gausių vaisių ir šiems krikščionims, jie irgi gali
3365 IV | šventykloje, apsirėdęs šilko drabužiais, kad praeitum
3366 III | šios bendruomenės turėtų šiltai sutikti iš kitur atvykstančius
3367 IV(109) | t. II, 569 – 570. 6 – 9 šimt. daug sinodų uždraudė opera
3368 V | laiką, mėnesius, metus, šimtmečius it rodyklės strėlė, nukreipta
3369 III | krikščionybės tradicija šimtmetinė, kai mažėjant dvasininkams
3370 IV | poilsio. Tiktai ketvirtajame šimtmetyje Romos imperijos įstatymais
3371 I | Mano Tėvas darbuojasi lig šiolei, todėl ir aš darbuojuosi” (
3372 III | negali dalyvauti, turėtų širdimi kiek įmanoma geriau susivienyti
3373 Prat | mokiniai iš Emauso, pajutę savo širdžių užsidegimą, kai Prisikėlusysis
3374 IV | bei kitais, sekmadienis šitaip virsta kvietimu žmogui atnaujintu
3375 IV | kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių,
3376 II(32) | galima rasti išverstuose į šiuolaikines kalbas Valandų liturgijos
3377 II | dar pasitaiko kai kuriose šiuolaikinėse kalbose (29). Tai turėjo
3378 I(11) | konstitucija apie Bažnyčią šiuolaikiniame pasaulyje Gaudium et spes,
3379 II(25) | Plg. Romos mišiolas. Šlakstymo vandeniu sekmadienio Mišiose
3380 III | Žodžio stalas natūraliai šliejasi prie eucharistinės Duonos
3381 I | praturtinta ir visiškai atskleista šlovėje, spindinčioje prisikėlusio
3382 I | žmogui, Dievo vardas būtų šlovinamas visoje žemėje” (11). ~Iškilni
3383 II | ir drauge giedoti giesmę, šlovinančią Kristų kaip Dievą” (19).
3384 III | nesuskaičiuojamas dovanas šlovinant jį per Kristų, su Kristumi
3385 III | susirinkimą, nes juo jūs šlovinate Dievą. Priešingu atveju,
3386 Prat | paskutiniąją dieną”, kurią Kristus šlovingai sugrįš (plg. Apd 1, 11;
3387 I | išryškės tik per parusia, šlovingąjį Kristaus sugrįžimą. Jame
3388 I | laikas turėtų būti Kūrėjo šlovinimas bei dėkojimas jam. Tačiau
3389 III(82) | teisėtais papročiais, Dievo šlovinime”. ~
3390 I | kupinas dėkojimo Dievui ir jo šlovinimo, žmogaus poilsis Viešpaties
3391 IV | vargdienis apskurusiu apdaru. Jūs šokinėjate apie tą, kuris puošniai
3392 II | Pakelk ranką ir paliesk mano šoną; jau nebebūk netikintis –
3393 Prat | džiaugsmingas psalmininko šūksnis: „Ši diena yra Viešpaties
3394 IV | taikliai perduoda džiaugsmo šūksnius, visada būdingus sekmadieniui
3395 V | svarbiais šventadieniais, švenčiamais kitomis savaitės dienomis (129). ~
3396 Pab | sekmadienį džiaugsmingai švenčiančia slėpinį, iš kurio gauna
3397 III | susirinkimą ir su savo broliais švenčiau Viešpaties vakarienę, nes
3398 Pab | kurią Bažnyčia kelia į Švenčiausiąją Trejybę, ypatingo intensyvumo
3399 IV | ir kalendoriuje numatyti šventadieniai neatitinka sekmadienio,
3400 V | švęsti tuos liturginių metų šventadienius, kurių vertė krikščioniškajam
3401 I | valdyti pasaulį teisingai ir šventai ir, pripažįstant Dievą visų
3402 III | žodžiais: „Be jokios baimės šventėme Viešpaties vakarienę, nes
3403 V | Sekminių bei kasmetinėmis žydų šventėmis, ir buvo pranašingai jų
3404 IV | netgi gali, kaip liudija šventieji (103), atsilaikyti prieš
3405 III | pavyzdys kitiems Eucharistijos šventimams. Kiekviena bendruomenė,
3406 III | kiekviename Eucharistijos šventime, darydamas jį džiaugsmingu,
3407 III | ypatingą iškilmingumą. Per šventinį atspalvį, būdingą visos
3408 IV | kiekvienąkart bus kuo oresnis bei šventiškesnis! Juk ne kas kitas, o Kristus,
3409 Prat | švęsti net ir dėvėdamas šventiškus drabužius. ~Bet kuriuo atveju
3410 III | gautą kunigystę malda bei švento gyvenimo liudijimu. ~ ~ ~
3411 Pab | nepaliauti stengusis, kad šios šventos dienos vertė būtų vis geriau
3412 III | kai jis iš tikrųjų vyksta šventovėje (98). Tokio pobūdžio transliacijos,
3413 III | sekmadienio poilsiu, kad aplankytų šventoves ir, galbūt net su visa šeima,
3414 III | tinkamai susipažinę su Šventuoju Raštu ir, kur įmanoma pastoraciškai,
3415 II | žvelgia į prisikėlusį, „šventuosiuose ženkluose” esantį Jėzų ir
3416 IV | nuogas. Negarbink jo čia, šventykloje, apsirėdęs šilko drabužiais,
3417 III | Krikščionių bendruomenė, švęsdama prisikėlusio ir į dangų
3418 IV | Laikysies šabo dienos ir švęsi ją, kaip Viešpats, tavo
3419 Pab | tikslas. Metai, kuriais švęsime Jubiliejų, bus paženklinti
3420 III | krikščionims vis labiau būtų žadinamas tas Dievo žodžio alkis (
3421 II | Tomui, parodydamas jam savo žaizdų žymes. Sekmadienis, aštuntosios
3422 IV | tenkinti šį poreikį nedarant žalos savo asmeninio bei bendruomeninio
3423 I | gražus pasaulis, vertas žavėjimosi bei mėgavimosi, tačiau drauge
3424 IV | užbėgama už akių „naujajai žemei”, kur išlaisvinimas iš poreikių
3425 I | padangių paukščiais ir žemės ropliais. Sunaikinsiu krašte
3426 V | Naujajame Testamente Kristaus žemiškosios egzistencijos metai tikrai
3427 IV | kartais itin varginančio žemiškų užduočių ciklo ir iš naujo
3428 III | aukštyn širdis”, yra judėjimo „žemyn”, kurį Dievas atliko ateidamas
3429 I | suteikė Išėjimo tautai, kai ši žengė į Pažadėtąją žemę (plg.
3430 III | tikintieji kviečiami daryti kaip ženklą, žymintį Dievo tautos pritarimą
3431 IV | pasninkavę ir Prisikėlimo ženklan melskitės stovėdami; be
3432 I | sutuoktuvinį intensyvumą, ženklinantį Dievo santykį su savo tauta
3433 III | sacramentum unitatis, iš pagrindų ženklinantis Bažnyčią kaip tautą, suburtą
3434 I | gimė „šabas”, taip stipriai ženklinęs pirmąją Sandorą ir tam tikra
3435 II | prisikėlusį, „šventuosiuose ženkluose” esantį Jėzų ir drauge su
3436 Pab | tviskanti Dievo šlovė ir jo žiburys yra Avinėlis” (Apr 21, 23). ~
3437 IV | ateina žmogus, auksiniais žiedais apsimaustęs, puikiais drabužiais
3438 V | tas, kuris tiki Kristumi, žino, kad nebereikia laukti dar
3439 II | savaitinis dienų ritmas nebuvo žinomas visose Evangelijos plitimo
3440 I | žmona ištikimybe. Tuomet tu žinosi, kas yra Viešpats” (2, 20 –
3441 IV | paprasčiausiai atsisakyti. Net žlugus imperijai, Susirinkimai
3442 IV | kad jis galutinai subręstų žmogiškai bei dvasiškai. ~ ~ ~
3443 III | praėjusią savaitę su visais jos žmogiškais sunkumais. ~ ~ ~
3444 III | kaip tarnas dalytis mūsų žmogiškąja egzistencija bei ją atpirkti,
3445 Prat | reikšmę krikščioniškajai bei žmogiškajai egzistencijai. ~Džiaugiuosi
3446 IV | slėpiningame, sykiu dieviškajame ir žmogiškajame džiaugsme, kuris randamas
3447 IV | džiaugsmo ir autentiškų žmogiškų džiaugsmų nėra jokios priešpriešos.
3448 Pab | šventimas taip pat susijęs su žmogiškųjų vertybių paveldu, krikščionys
3449 V | permainomas bei išaukštinamas jo žmogiškumas, kuriuo per tai iki galo
3450 I | jis natūraliai sutampa su žmogiškuoju poilsio poreikiu, vien tikėjimas
3451 I | daiktais ir gyvūnais, bet su žmonėmis, kuriems buvo suteikta neprilygstama,
3452 I | Dievo „darbas” yra pavyzdys žmonėms, tai tas pat pasakytina
3453 IV | būtų ilsėjęsis; jis sukūrė žvaigždes, mėnulį, saulę, ir dabar
3454 V | taria įbrėždamas į Velykų žvakę einamųjų metų skaitmenis,
3455 Prat | kaip mums primenama Velykų žvakės parengimo apeigomis įspūdingoje
3456 II | drąsinantis juos jų kelyje (26). Žvelgdamas į paskutiniąją dieną, kuri
3457 Prat | diena ir veiklia viltimi žvelgiama į „paskutiniąją dieną”,
3458 I | dieną sandorą su laukiniais žvėrimis, padangių paukščiais ir
3459 I | kaip kūrinijos viršūnę. Tai žvilgsnis, kuriame iš dalies jau galima
3460 I | glūdėjo Dievo maloniame žvilgsnyje, kai jis, užbaigęs darbus, „
3461 II | su žydų šabu. Šabo dieną žydai privalėdavo rinktis į sinagogą
3462 IV | kartais virsdavo herojišku žygdarbiu. Dabar jie galėdavo netrukdomi
3463 II | po Kančios, įspaudė savo žymę. Tačiau savaitiniame cikle
3464 II | posakį, kuriuo romėnai žymėjo šią dieną ir kuris dar pasitaiko
3465 II | parodydamas jam savo žaizdų žymes. Sekmadienis, aštuntosios
3466 Prat | skirta ne tik laiko sekai žymėti, bet ir laiko giliai prasmei
3467 II | ugnimi”, ir abu įvaizdžiai žymi krikščionių sekmadienio
3468 Pab | daugybe iniciatyvų, deramai žyminčių antrojo tūkstantmečio nuo
3469 III | kviečiami daryti kaip ženklą, žymintį Dievo tautos pritarimą viskam,
|