Aktyviai dalyvauti skatinantis šventimas

51. Taip pat visomis jėgomis reikėtų stengtis, kad visi dalyviai – vaikai ir suaugusieji – jaustųsi užkalbinami, skatinant juos visiškai įsitraukti į liturgijos siūlomas aktyvaus dalyvavimo formas (⁹⁰). Tiesa, atlikti eucharistinę Auką bei atnašauti ją visos Dievo tautos vardu pridera tiktai tiems, kurie vykdo tarnaujamąją kunigystę savo brolių bei seserų labui (⁹¹). Būtent tai yra pagrindas skirtumo – didesnio nei vien disciplininio pobūdžio – tarp užduoties, rezervuotos celebrantui, ir užduoties, tenkančios diakonui bei neįšventintiems tikintiesiems (⁹²). Tačiau tikintieji taip pat turėtų suvokti, kad ir jie savo per Krikštą gautos bendrosios kunigystės galia „dalyvauja Eucharistijos aukojime” (⁹³). Jie „aukoja Dievui dievišką auką ir kartu su ja save, taigi tiek aukojimu, tiek šventąja Komunija visi, ne be skirtumo, bet kiekvienas savaip atlieka savo vaidmenį liturginėje veikloje” (⁹⁴), pasisemdami šviesos bei galios įgyvendinti savąją Krikštu gautą kunigystę malda bei švento gyvenimo liudijimu.