77. Tokia atminimo logika pagrindė visų liturginių metų suskirstymą. Pasak Vatikano II Susirinkimo, Bažnyčia norėjo per liturginius metus išskleisti visus Kristaus slėpinius „nuo įsikūnijimo ir gimimo iki įžengimo į dangų, iki Šventosios Dvasios atsiuntimo ir iki Viešpaties atėjimo bei palaimingosios vilties laukimo. Minėdama atpirkimo slėpinius taip, lyg jie visą laiką vyktų dabartyje, Bažnyčia atveria tikintiesiems savo Viešpaties didžių darbų ir nuopelnų turtus, kad jie juos įgytų ir taptų kupini išganymo malonės” (¹²¹).

Iškilmingiausia šventė po Velykų ir Sekminių neabejotinai yra Viešpaties gimimo šventė, kai krikščionys apmąsto įsikūnijimo slėpinį bei Dievo žodį, kuris nusileido prisiimti žmogaus būtį, kad padarytų mus savo dieviškumo dalininkais.