79. Taip sekmadienis atsiskleidžia kaip natūralus modelis, padedantis suprasti bei švęsti tuos liturginių metų šventadienius, kurių vertė krikščioniškajam gyvenimui tokia didelė, kad Bažnyčia nutarė pabrėžti jų reikšmingumą įpareigodama tikinčiuosius dalyvauti Mišiose bei laikytis poilsio, nors šios šventės ir sutampa su įvairiomis savaitės dienomis (¹²⁵). Tokių šventadienių skaičius įvairiose epochose yra nevienodas ir priklauso nuo socialinės bei ekonominės padėties, šventadienių įsišaknijimo tradicijoje ir, be to, papildomos apsaugos civilinės teisės įstatymais (¹²⁶).

Dabartiniai kanoniniai ir liturginiai nuostatai numato galimybę kiekvienai Vyskupų konferencijai priklausomai nuo ypatingų vienos ar kitos šalies sąlygų sumažinti privalomų šventadienių. Kiekvieną tokį sprendimą privalo pirma patvirtinti Apaštalų Sostas (¹²⁷), ir tik tada tokių Viešpaties slėpinių kaip Apsireiškimas, Žengimas į dangų ar Kristaus Kūnas ir Kraujas šventimas laikantis liturgijos nuostatų perkeliamas į sekmadienį, kad tikintieji galėtų apmąstyti slėpinį (¹²⁸). Lygiai taip pat vyskupai turėtų skatinti tikinčiuosius dalyvauti Mišiose kitais svarbiais šventadieniais, švenčiamais kitomis savaitės dienomis (¹²⁹).