84. Sekmadienis, skirtas krikščioniškajam
gyvenimui palaikyti, įgyja vertę ir kaip liudijimas bei skelbimas.
Kaip maldos, bendrystės ir džiaugsmo diena, sekmadienis daro poveikį
visuomenei skleisdamas gyvybines jėgas bei viltį. Jis skelbia, kad
laikas, kuriame gyvena prisikėlęs istorijos Viešpats, yra ne mūsų
iliuzijų karstas, bet vis naujos ateities lopšys, mums duota proga
trumpas mūsų gyvenimo akimirkas paversti amžinybės sėklomis.
Sekmadienis – tai kvietimas žvelgti į priekį, diena, kai krikščionių
bendruomenė kreipiasi į Kristų šūkiu: „Maranata:
ateik, mūsų Viešpatie!” (1 Kor 16, 22) Šiuo vilties bei
laukimo šūkiu Bažnyčia lydi bei remia žmonių viltį.
Ir, Kristaus apšviesta, sekmadienis po sekmadienio ji artinasi prie
pabaigos neturinčio sekmadienio, prie dangiškosios Jeruzalės
sekmadienio, kai bus užbaigtas mistinis Dievo miestas, kuriam „apšviesti
nereikia nei saulės, nei mėnulio, nes jį apšviečia
tviskanti Dievo šlovė ir jo žiburys yra Avinėlis” (Apr 21,
23).
|