PIRMASIS
SKYRIUS
DIES DOMINI
Kūrėjo
darbo šventimas
„Visa per jį atsirado” (Jn 1, 3)
8. Krikščioniškojoje patirtyje sekmadienis pirmiausia yra
Velykų šventė, kurią visiškai apšviečia
prisikėlusio Kristaus šlovė. Tai „naujosios kūrinijos”
šventimas. Tačiau būtent šis sekmadienio aspektas, suvokus
visą jo gilumą, yra neatskiriamas nuo jau pirmuose Šventojo
Rašto puslapiuose pateikiamos naujienos apie Dievo planą kuriant pasaulį.
Juk jei Žodis tapo kūnu „atėjus laiko pilnatvei” (Gal 4, 4),
vadinasi, jis savo slėpinio galia kaip Tėvo amžinasis Sūnus
yra visatos pradžia ir pabaiga. Būtent tai tvirtina Jonas savo
Evangelijos prologe: „Visa per jį atsirado, ir be jo neatsirado nieko, kas
tik yra atsiradę” (1, 3). Laiške kolosiečiams tą patį
pabrėžia Paulius: „Nes jame sutverta visa, kas yra danguje ir
žemėje, kas regima ir neregima, <…>, – visa sutverta per
jį ir jam” (1, 16). Šis veiklus Sūnaus buvimas Dievo kuriamajame
darbe visiškai apreiškiamas Velykų slėpiniu, kuriame
Kristus, prisikeldamas iš numirusių kaip „užmigusiųjų
pirmgimis” (1 Kor 15, 20), davė pradžią naujajai kūrinijai
ir pradėjo procesą, kurį pats užbaigs savo šlovingojo
sugrįžimo akimirksniu, „kai jis perduos karalystę Dievui
Tėvui <…>, kad Dievas būtų viskas visame kame” (1 Kor 15,
24. 28).
Tad jau kūrinijos aušroje Dievo plane buvo numatyta ši
Kristaus „kosminė misija”. Ši kristocentrinė perspektyva,
aprėpianti visą laiką, glūdėjo Dievo maloniame
žvilgsnyje, kai jis, užbaigęs darbus, „palaimino
septintąją dieną ir padarė ją šventą” (Pr 2,
3). Tada – remiantis kunigiškojo autoriaus sukurtu pirmuoju bibliniu
pasakojimu apie Kūrimą – gimė „šabas”, taip stipriai
ženklinęs pirmąją Sandorą ir tam tikra prasme iš
anksto skelbęs naujosios bei galutinės Sandoros
šventąją dieną. „Dievo poilsio” (plg. Pr 2, 2) ir poilsio,
kurį jis suteikė Išėjimo tautai, kai ši
žengė į Pažadėtąją žemę (plg.
Iš 33, 14; Pak 3, 20; 12, 9; Joz 21, 44; Ps 95, 11), tema Naujajame
Testamente atsiskleidžia naujai, galutinio „šabo poilsio” (Žyd
4, 9), į kurį savo prisikėlimu įžengė pats
Kristus ir į kurį įžengti, sekant jo sūniškojo
paklusnumo pėdomis, kviečiama Dievo tauta (plg. Žyd 4, 3 – 16),
šviesoje. Tad norint suvokti visą sekmadienio prasmę, būtina
vėl perskaityti didį pasakojimą apie Kūrimą bei
pagilinti „šabo” teologiją.
|