„Atsiminti”, kad „švęstum”

16. Dekalogo įsakymas, kuriuo Dievas įpareigoja laikytis šabo, būdinga formuluote pateiktas Išėjimo knygoje: „Atsimink šabo dieną, kad ją švęstum” (20, 8). Už kelių eilučių įkvėptajame tekste tai pagrindžiama primenant Dievo darbus: „Nes per šešias dienas Viešpats padarė dangų ir žemę, jūrą, ir visa, kas yra juose, bet septintąją dieną jis ilsėjosi. Todėl Viešpats septintąją dieną palaimino ir ją pašventino” (20, 11). Prieš nurodydamas, ką reikėtų daryti, įsakymas pažymi, ką reikėtų atsiminti. Jis kviečia vėl atgaivinti tų didingų bei pamatinių Dievo kūrimo darbų atminimą. Šis atminimas turėtų įkvėpti gyvybę visam religiniam žmogaus gyvenimui ir tada pripildyti dieną, kurią žmogus pašauktas ilsėtis. Taip poilsis įgyja būdingą religinę vertę: tikintysis kviečiamas ne tik ilsėtis, kaip ilsėjosi Dievas, bet ilsėtis Viešpatyje, šlovinimu bei dėkojimu, vaiko artumu bei sutuoktinio draugiškumu grąžinant jam visą kūriniją.